Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvos verslo ir pramonės asociacijoms pirmadienį pristatė krašto apsaugos įsigijimų planus ir galimybes dalyvauti Europos gynybos fondo projektuose.
Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas tikina, kad prioritetai nesikeičia: infrastruktūra, artilerijos programa, oro gynyba, karių komplektai ir ginkluotė.
„Gynybos biudžetas ir toliau auga, todėl turime resursus, kurie reikalingi, kad užtikrintume, jog kariuomenė augtų stipri, kad užtikrintume atgrasymą, užtikrintume sąlygas kariams mokytis, augti treniruotis, kad pajėgumas augtų. Mūsų prioritetai nesikeičia ir tokie yra keletą metų: kad užtikrintume atgrasymą, turime modernizuoti savo pajėgas“, – prieš susitikimą žurnalistams kalba G.Jeglinskas.
Jis vardija, kad pirmiausia itin daug pirkimų bus skirta infrastruktūrai kurti ir atnaujinti: du batalionai steigiami Žemaitijoje, į Rokantiškes planuojama perkelti Vaidoto mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
„Be to, yra reikalingi lygiai tiek pat svarbūs remonto pajėgumai, kuriuos turime išvystyti. Pirmiausia tai yra Rukloje, kur ateina mūsų naujieji „Boxer“ ir haubicos, artilerija, ginkluotė, taip pat ir Birutės batalione Alytuje“, – sako G.Jeglinskas.
Jis sako, kad iki 2020 m. pabaigos kariuomenė turės užtikrinti, kad oro gynybos technologija NASAMS „rastų vietą, kur galėtų būti saugomą, rastų vietą ją remontuoti ir užtikrinti jos ilgalaikę priežiūrą“. Tai vienas iš didžiausių projektų. Taip pat artimiausiu metu bus baigtas radaro pirkimas oro pajėgoms.
„Didžiausios galimybės mažesnėms pramonės įmonėms – tai yra įvairūs smulkesni dalykai. Tai įvairūs kario, uniformos, ginklų dalykai. Greičiausiai mes eisime prie pistoleto konkurso, keičiant standartinį ginklą į kažkokią kitą platformą. Taip pat yra infrastruktūriniai projektai. Manome, kad čia yra didelės galimybės ateiti ir dalyvauti tiek viešojo privataus sektoriaus partnerystės projektuose, tiek kituose. Bus daugybė remonto projektų, kur tikrai reikia renovuoti, rekonstruoti infrastruktūrą, kuri per daugelį daugelį metų yra visiškai nusidėvėjusi“, – apibūdino G.Jeglinskas.
Anot jo, diskusijos su verslu leidžia abiem pusėms geriau suvokti, ko galima tikėtis iš tiekėjų Lietuvoje, o taip pat leidžia verslui ruoštis pagal kariuomenės poreikius.
„Kario sugebėjimui mūšio lauke tapti labiau pajėgiu, reikalinga užtikrinti ir mažąją ginkluotę. Tai yra ir ginklai, optika, naktinio matymo prietaisai, tos technologijos, kurios užtikrina karių nepažeidžiamumą mūšio lauke“, – pridūrė G.Jeglinskas.
Jis patikina, kad kariuomenė bendrauja su daug Lietuvos įmonių, kurios gamina aukščiausios kokybės produktus, kurie konkurencingi ir kainos ir kokybės prasme.
Susitikime pristatyti pagrindiniai krašto apsaugos įsigijimų planai ir pagrindiniai projektai ginkluotės, infrastruktūros ir materialinio aprūpinimo srityse.
Aptarnauti naują gynybos įrangą per daugelį metų gali kainuoti netgi kelis kartus daugiau, nei kainavo ją įsigyti.
„Pirkimas – tik viena dalis, tai pradiniai kaštai, kurie gana dideli. Tačiau tai yra naujos technologijos, kurios tarnaus Lietuvos kariuomenei dar 20-30 ir daugiau metų. Tas išlaikymo ciklas kainuos turbūt tris kartus daugiau per 30 metų, negu kainavo pradiniai įnašai, kuriuos mokame pirkdami tas technologijas“, – sako G.Jeglinskas, ir viliasi, kad tą poreikį padengs Lietuvos pramonė.
Už 95 proc. pirkimų atsakinga viena agentūra
Už krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą bei jiems skiriamų lėšų efektyvų naudojimą yra atsakinga nuo 2018 m. pradžios veikianti Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
2018 metais Gynybos resursų agentūra administruoja krašto apsaugos sistemos pirkimų už maždaug 338 mln. eurų. Tai sudaro apie 75 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų pagal vertę.
„Tačiau jau antrojo 2019 metų ketvirčio ši agentūra pati organizuos arba, skirdama savo atstovus pirkimų procedūroms organizuoti, koordinuos specifinius pirkimus, kuruos apie 95 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų procedūrų pagal vertę“, – teigiama KAM pranešime.
Taip bus siekiama užtikrinti, kad bus laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
KAM skaičiuoja, kad apie 70 proc. visų asignavimų, skirtų krašto apsaugai, vienokia ar kitokia forma lieka Lietuvoje. Šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigyjamą ginkluotę ar jos elementus. O 30 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotei pirkti iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma.
V.Sutkus: daugiau skaidrumo ir galimybių verslui
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pastebi, kad Lietuvos kariuomenės viešieji pirkimai iš tiesų patobulėjo. Mat anksčiau tai buvo „uždara sistema“, kuri tampa vis atviresnė.
„Dabartinė KAM vadovybė ėmėsi reformų, įkurta centralizuota agentūra, ji pradėjo veiklą šių metų pirmoje pusėje. Tai turbūt dar reikia kažkiek įsibėgėti, bet iš tikrųjų aš pastebiu tokį sisteminį mąstymą, pastebiu didesnį atvirumą ir tai mane džiugina“, – sako renginyje dalyvaujantis V.Sutkus.
Anot jo, ilgainiui krašto apsaugai bus išleidžiama 2,2-2,5 proc. BVP, ir tai taps „gana rimta ūkio šaka, kur mes kaip valstybė privalome stiprinti savo verslo potencialą“.
„Iš tikrųjų kariuomenės plėtra ir mūsų ginkluotųjų pajėgų plėtra yra taip pat ir naujos galimybės verslui, kadangi kariuomenė iš tikrųjų perka sudėtingą, modernią techniką. Mes turime pakankamai modernių įmonių, galbūt ne tų, kurios gamina sunkiąją ginkluotę, tačiau elektronikos pramonės, optikos pramonės įmonių“, – sako V.Sutkus.
Anot jo, Lietuvos įmonės galėtų vaidinti esminį vaidmenį aptarnaujant įsigyjamą naują įrangą, taip pat ateityje ją tobulinant – „čia iš tiesų Lietuvos įmonėms puikios galimybės prisidėti prie Lietuvos kariuomenės stiprinimo ir kelti savo lygį, savo kvalifikacijas, įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistų ir kompleksiškai teikti naudą visai valstybei“.
Jis viliasi, kad tai šalies verslui galėtų tapti tramplinu ir į kitas NATO valstybes, organizuojančias panašius pirkimus.
„Reikalingas maksimalus skaidrumas ir maksimalus atvirumas. Aš seniai apie tai kalbu tiek su šita ministerijos vadovybe, tiek ir anksčiau. (…) Kuo ministerija bus atviresnė, kuo bus daugiau žinių, kas bus perkama, kokiomis apimtimis bus perkama, tos žinios pasklis plačiai, bus daugiau dalyvių ir didelė konkurencija. Mes to tikrai visomis jėgomis siekiame“, – sako V.Sutkus.
R.Gorbačiovas: galime daug ką pasiūlyti
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Rosvaldas Gorbačiovas tikina, kad Lietuva negali pasigirti, kad „gaminame tankus ar raketas“, tačiau, anot jo, Lietuvos gamintojai ir kūrėjai gali labai daug.
„Mes turime daug gerų pavyzdžių kaip „Brolis Semiconductors“, kurie sukūrė lazerinius optinius taikiklius, kurie garsūs visame pasaulyje, graibstomi ir pripažįstami kaip analogų neturintys“, – sako R.Gorbačiovas.
Anot jo, dabar gynybos srityje veikiančios įmonės Lietuvoje, kurių yra apie 50, daugiausia gyvena iš eksporto ir užsitarnavo gerą reputaciją kitose šalyse.
„Manome, kad ta kompetencija, kuri yra Lietuvoje ir kurios turi specialistai, gali prisidėti kuriant šalies saugumą, kalbant apie išorines grėsmes“, – sako R.Gorbačiovas.
Anot jo, šalyje telkiant aptarnavimą sutrumpėtų aprūpinimo grandinė, pvz., nereikėtų „Boxer“ šarvuočių vežti remontuoti į Vokietiją.
„Problemų iš tiesų yra, neslėpsime, iš tikrųjų norime, kad kuo daugiau Lietuvos įmonių galėtų dalyvauti ir dalyvautų skelbiamuose krašto apsaugos konkursuose. Nes tikrai manome, kad mes daug ką galime pasiūlyti“, – sako LGSPA vadovas ir patikina, kad net jei konkursus laimi užsienio įmonės, jos dažnai jau vietoje pačios samdosi darbuotojus ar perka paslaugas.
