15min be reklamos
2022 11 29, 09:03

Kredito unijos Lietuvoje: nuo „ūkininkų bankelių“ iki konkurencingų finansų įstaigų

Šiandien lietuviška kredito unijų sistema išgyvena virsmo laikotarpį, nulemtą reakcijos į ekonomikos, finansų rinkos ir klientų poreikių pokyčius. Vis dėlto virsmas ir dinamika šį sektorių lydi daugiau nei 25-erius metus, kai nuo pirmosios kredito unijos įsteigimo sistema kovojo už vietą po saule. Kaip šios prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje pradėjusios kurtis finansų įstaigos atrodo šiandien?
LKU
LKU / LKU nuotr.

Smulkaus ir vidutinio verslo kredituotojos

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bankinių paslaugų trūko, jos buvo brangios, vyravo chaosas, ūkininkai neturėjo jokio finansavimo, jokios galimybės gauti paskolą“, – taip lietuvišką dirvą, į kurią 1994 metais šaknis pradėjo leisti pirmosios kredito unijos, apibūdina buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vadovas Sigitas Bubnys.

Šiandien Lietuvoje iš viso veikia 59 kredito unijos, kartu vienijančios virš 167 tūkst. narių. Dar daugiau, pasibaigus 2021 metams, lietuviškos kredito unijos pirmą kartą istorijoje fiksavo 9,5 mln. Eur (2020 m. – 6,6 mln. Eur) siekiantį pelną, o bendras turtas dar pernai perkopė 1 mlrd. Eur. Kasmet reikšmingai augančios kredito unijų finansavimo apimtys palankiai veikia viso sektoriaus veiklos rezultatus.

LKU nuotr./LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas
LKU nuotr./LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas

Tiesa, prieš 25-erius metus dauguma kredito unijų buvo aktyvios ir kone vienintelės ūkininkų finansuotojos, tad meilus pavadinimas „ūkininkų bankeliai“ retkarčiais pasigirsta ir šiandien. Vis dėlto šių dienų kredito unijų paslaugos pritaikytos tiek prie ūkininkų, tiek gyventojų ar verslo įmonių poreikių:

„Pradėję kaip „ūkininkų bankeliai“ mes augome, evoliucionavome ir keitėme savo prioritetus, taikydamiesi prie rinkos sąlygų ir pas mus ateinančių klientų poreikių. Nors regionuose veikiančios kredito unijos išlaikė artimą ryšį ir su ūkininkais, tačiau šiandien mūsų teikiamų paslaugų paketą sudaro finansiniai sprendimai tiek fiziniams asmenims, tiek pastaruosius kelerius metus esame gerai žinomi kaip smulkaus ir vidutinio verslo kredituotojai“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Šią mintį patvirtina pastarųjų metų tendencijos – verslas vis dažniau atranda lietuviškas kredito įstaigas. Mat LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas, pasibaigus trims šių metų ketvirčiams, skaičiavo per metus kone perpus (49,16 %) augusį paskolų verslo subjektams portfelį. Negana to, per tą patį laikotarpį unijose nusprendusių taupyti verslo įmonių portfelis augo dar daugiau – 57 %.

LKU nuotr./LKU
LKU nuotr./LKU

Pirmoji pagalbos ranka

Kadaise veiklą pradėjusios kredito unijos sprendė tuometinių finansinių paslaugų stygiaus problemą. Praėjus ketvirčiui amžiaus, greta to, kad kredito unijos šiandien aktyviai finansuoja Lietuvių vartojimo ir būsto įsigijimo poreikius, taip pat teikia paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui bei yra pajėgios finansuoti milijoninius verslo projektus, – jos ir toliau aktyviai ieško būdų bei priemonių, lengvinančių padėtį tų, kurie susiduria su įvairiausiais sunkumais.

„Keičiantis laikams pagrindinė kredito unijų misija, matyt, išliko ta pati – dėmesys, nukreiptas į savo narį. Ar tai būtų ūkininkai arba verslai, nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, nuo karo Ukrainoje, ar tai būtų jaunos, veiklą bepradedančios įmonės – mes dirbame tam, kad išgirstume ir galėtume pasiūlyti sprendimus, geriausiai atliepiančius kiekvieną individualią situaciją“, – teigia M.Vijūnas.

Štai šį lapkritį 11 LKU grupės kredito unijų kartu vos per mėnesį suteikė 7 mln. eurų lengvatinių paskolų ūkininkams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.

Skaitmenizacija leidžia būti konkurencingiems

Šiandien finansinių paslaugų sektorius išgyvena transformaciją, nulemtą ir technologinių naujovių. Šie pokyčiai skatina ir kredito unijas nuolat ieškoti balanso tarp lankstumo, naujovių bei individualaus dėmesio savo klientui.

„Kadaise vos kelias pagrindines finansines paslaugas teikusios kredito unijos privalo keistis, kad liktų aktualios, todėl neišvengiamai technologinės naujovės ir skaitmenizacija užima vis svaresnę mūsų veiklos dalį, – dalijasi LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė. – Pastaraisiais metais pristatėme LKU mobiliąją programėlę, mokėjimo korteles verslo klientams, nuotolinės narystės savitarnos sistemą, draudimo pasiūlymus ir visą aibė kitų paslaugų. Ir nors dalį jų didieji bankai klientams siūlo ne pirmus metus, tačiau lietuviškoms kredito unijoms tai yra reikšmingas žingsnis, kilstelėjęs finansinių paslaugų kokybę į naują lygmenį“, – sako pašnekovė.

LKU nuotr./LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė
LKU nuotr./LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė

Tačiau net ir plėtojama elektroninės bankininkystės sistema ar mobilioji programėlė nekeičia kredito unijų skiriamuoju ženklu tapusio individualaus dėmesio ir gyvo kontakto.

„Kredito unijų didžiausias išskirtinumas – artumas nariui. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti šiandien turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris apima per 100 taškų Lietuvos regionuose ir didžiuosiuose miestuose“, – prideda M.Vijūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką