Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 07:00

Susikirto požiūriai, kada identifikuoti kriptokeityklų klientus – nuo 700 ar nuo 0 eurų

Ketvirtadienį Seimas balsuos dėl pataisų, kuriomis Lietuvos virtualių valiutų operacijų įmones norima įpareigoti nuo kitų metų identifikuoti kiekvieną klientą, keičiantį kripto valiutas, nepriklausomai nuo sumos. Tokiam siūlymui prieštarauja Finansų ministerija ir pačių kriptokeityklų atstovai.
Kriptovaliutos
Kriptovaliutos / 123RF.com nuotr.

Finansų ministerijos teikiamame įstatymo projekte buvo numatyta 700 eurų riba, vykdant kriptoturto pervedimus.

Vis dėlto Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) priėmė sprendimą inicijuoti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo patobulinimą, kuriuo būtų taikomas reikalavimas identifikuoti klientą dar prieš pradedant visas finansines operacijas, nepriklausomai nuo sumos.

Šiuo metu galioja direktyva, kuri nustato ne mažesnę kaip 1000 eurų ribą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui.

Finansų ministerijos atstovų teigimu, dabar ministerijos įstatymo projekte siūlomas sumažintas 700 eurų ribos taikymas atitinka Europos Sąjungos reguliavimą.

Tuo tarpu Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai ragina panaikinti bet kokias ribas kuo skubiau.

Saugiklių ir taip pakanka

Kriptoįmonėms atstovaujantis UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis 15min teigė, kad ministerijos pasiūlytas variantas – kompromisinis, tenkinantis visas šalis, o štai dar griežtesnė klientų identifikavimo nuostata, jo nuomone, jau yra skubota.

„Nereikia pradėti bėgioti, dar nepradėjus vaikščioti. Šaržuoju, bet Lietuvoje turime ambiciją labai griežtai suvaržyti“, – taip siūlymą identifikuoti klientą nuo pirmo euro įvertino S.Galatiltis.

Įmonės nuotr./„Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis
Įmonės nuotr./„Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis

Valdžios atstovams baiminantis dėl to, kad iš Estijos persikelia daug trumpalaikių su virtualiomis valiutomis susijusių projektų, kurie gali kelti abejonių dėl patikimumo, pašnekovas ramina, kad į pasiūlymą tam buvo įtraukta nemažai saugiklių.

„Jie gana solidūs, pavyzdžiui, 125 tūkst. eurų įstatinis kapitalas, reputacijos reikalavimai vadovams, vietinio atitikties pareigūno reikalavimas, kad jis tiesiogiai lietuvių kalba bendrautų su FNTT ir pan. Visi šie saugikliai jau pakankamai stiprūs, saugūs, tam, kad būtų užtikrinta, jog tokios įmonės, kaip mes, kitos brandžios įmonės, ir toliau darytų tai, ką jau daro“, – sako jis.

Tokios pat nuostatos laikosi ir Finansų ministerija.

Šios įstaigos Komunikacijos skyriaus atstovas Justas Kačerauskas sako, kad numatytų įstatymo projekto tikslų padės pasiekti ir kitos projekto nuostatos, ypač susijusios su draudimu atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas fiktyviais vardais, nuostatos, susijusios su kapitalo didinimu, reikalavimų vadovaujantiems darbuotojams sustiprinimu, veiklos su Lietuva susiejimu ir kita.

„Numatoma, kad šios nuostatos ženkliai padidins kriptoturto rinkos skaidrumą, sudarys sąlygas efektyvesniam rizikų valdymui, tuo pačiu įgalins rinkos dalyvius su tvariais veiklos modeliais ir efektyviu rizikos valdymo toliau vykdyti veiklą“, – sako J.Kačerauskas.

S.Galatiltis teigia, kad įvesti reikalavimai kiekvienam klientui nepriklausomai nuo sumos reikštų tai, kad Lietuvoje dirbančios smulkiosios įmonės dairytųsi svetur, kur galėtų perkelti savo veiklą, mat atitiktis brangiai kainuotų.

„Kuo žemesnė ta riba, tuo pas tave daugiau atėjo klientų, kurie su 20 eurų nusprendė pirmą kartą pasibandyti – nusipirkti NFT ar kriptovaliutų. Įmonei šį klientą su 20 eurų registruoti kainuoja, jai reikia pirkti išorinius sprendimus, kurie identifikuoja klientą, seka transakcijas. Tad verslas paprastai žiūri: kiek kainuoja atitiktis: kiek kaštų struktūroje aš turiu pajamų, išlaidų ir galutinėje eilutėje – pelno. Kuo labiau nuleidžiame kartelę nuo tūkstančio, kas yra įprastinis skaičius taikomas pasaulyje, tuo brangiau verslą aptarnauti“, – sako pašnekovas.

S.Galatiltis skaičiuoja, kad stambioms įmonėms kaštai gali išaugti nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų, priklausomai nuo klientų bazės. Smulkesnėms įmonėms, anot jo, būtų nebeprasminga teikti paslaugas Lietuvoje.

Ministerija: 700 eurų riba būtų tarpinis žingsnis

Finansų ministerijos atstovų teigimu, ribos mažinimas, nuo 1000 eurų iki 700 eurų būtų nuoseklus tarpinis žingsnis, palaipsniui griežtinant kriptoturto bendrovių reglamentavimą ir pasirengiant ateityje taikyti Europos Komisijos pasiūlyme dėl Reglamento dėl informacijos, teikiamos vykdant lėšų ir kriptoturto pervedimus numatytą 0 eurų ribą.

„700 eurų riba buvo identifikuota rengiant įstatymo projektą ir nustatyta atsižvelgiant į rinkos empirinius duomenis apie atliekamus mokėjimus, taikomus rizikos valdymo sprendimus“, – komentavo J.Kačerauskas.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Finansų ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Finansų ministerija

Pasak jo, nuoseklus ir palaipsnis identifikavimo slenksčio mažinimas leistų rinkos dalyviams prisitaikyti, nesukuriant neproporcingos administracinės naštos trumpuoju laikotarpiu, bei padėtų išlaikyti Lietuvos kaip fintech valstybės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kriptoturto paslaugų teikėjai prieš pradėdami dalykinius santykius, atidarydami sąskaitas, jau ir dabar indentifikuoja savo klientus nuo 0 eurų ribos, o 700 eurų riba būtų taikoma tik kriptoturto pavienių operacijų atveju, pavyzdžiui, kriptoturto keitimo atveju.

Nulio eurų ribą planuojama visoje Europos Sąjungoje taikyti nuo 2025 m. Kadangi kriptovaliutų paslaugų teikėjų veikla neapsiriboja vienos valstybės ribomis, o yra tarpvalstybinė, tikslinga, kad ir Lietuvoje, ir visoje Europos Sąjungoje reikalavimai įsigaliotų vienu metu, mano Finansų ministerija.

Lietuvos banko atstovas: vėlinti indentifikavimo reikalavimus nėra prasmės

Vis dėlto Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos teigimu, siekdamas užtikrinti veiksmingesnį virtualiųjų valiutų sektoriaus rizikų valdymą, Lietuvos bankas siūlo atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius iki 700 eurų vertės ir pradėti tikrinti informaciją apie sandorius kaip įmanoma anskčiau.

Lietuvos bankas siūlo minėtas nuostatas privalomomis padaryti metais anksčiau, nei visoje ES – nuo 2024 m. sausio 1 d.

„Nacionalinio reguliavimo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje nesukurs jokios pridėtinės vertės, nėra prasmingas ir neužtikrins tinkamo rizikos valdymo bei mažinimo iki įsigalios ES reikalavimai“, – 15min komentavo S.Krėpšta.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Simonas Krėpšta
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Simonas Krėpšta

Pradiniame įstatymo projekte buvo siūloma patikslinti kliento tapatybės nustatymo reikalavimus numatant, kad virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjai privalo nustatyti visų klientų tapatybę, prieš atlikdami visas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę, arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą taikant 0 eurų ribą.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad Lietuvos bankas ir toliau palaiko tokią įstatymo projekto redakciją

„Kliento tapatybės nustatymo nuo 0 eurų ribos vykdant kriptoturto pervedimus reikalavimas jau taikomas Prancūzijoje, Lichtenšteine, Pietų Korėjoje, Singapūre ir Estijoje“, – vardija S.Krėpšta.

FNTT: teroristų finansavimas vyksta mažomis sumomis

FNTT taip pat laikosi nuomonės, kad „nulio riba“ turėtų būti nustatyta iškart. Įstaigos atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė teigė, kad dabartinis įstatymas plačiausiai taikomas bankams, e. pinigų įstaigoms ir kitiems panašiems subjektams, kurių veikimo modelis ir rizikos laipsnis yra aiškus.

„Kriptoturto įmonių produktai ir rizikos skiriasi – virtualios piniginės paslaugos, kriptovaliutų keitimo paslaugos, kripto kortelių išdavimas ir panašiai. Dėl skirtingo veikimo nuo įprasto FIAT banko, reikalinga kur kas atidesnė priežiūra. Pavedimai virtualia valiuta vyksta labai greitai ir kai kuriais atvejais neįmanoma sustabdyti operacijų, kaip to reikalauja įstatymas“, – teigia M.Zdanauskaitė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba

FNTT manymu, dabartinės 1000 eurų ribos sumažinimas iki 700 eurų situacijos smarkiai nepakeistų. Atsižvelgiant į tai bei į dabartinę situaciją, 0 eurų riba nustatant asmens tapatybę, pasak FNTT, turi būti taikoma, kad nebūtų apeidinėjamas sankcijų režimas mažomis sumomis.

„Žinoma, kad teroristų finansavimas vyksta mažomis sumomis, siekiant užkirsti tam kelią – tapatybė turi būti nustatinėjama tik prasidėjus dalykiniams santykiams“, – aiškino M.Zdanauskaitė.

Apsisprendė dėl projekto patobulinimo

15min primena, kad BFK trečiadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam projektui, griežtinančiam kriptoįmonių veiklos reglamentavimą.

BFK pirmininkui Mykolui Majauskui pasiūlius, buvo apsispręsta Seimo plenariniame posėdyje svarstymo metu teikti siūlymą dėl kliento identifikavimo dar prieš pradedant visas finansines operacijas nuo 0 eurų ribos, tačiau nesiūlyti paankstinti duomenų rinkimo reikalavimo termino.

Šią nuostatą komitetas siūlys taikyti nuo ateinančių metų sausio 1 d.

Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.

Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą. Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką