Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2015 vasario 17d. 19:29

Okupuotas Krymas pavirto ekonomine dykviete, kurioje karaliauja grynieji pinigai

Krymas po Rusijos įvykdytos okupacijos
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Krymas po Rusijos įvykdytos okupacijos

Praėjus metams po Krymo aneksijos, Maskvos statytinis čia Olegas Saveljevas kasdien sprendžia paprastą užduotį, kaip sudurti galą su galu. Kaip ir visi šiame Juodosios jūros pusiasalyje, jis bando gyventi krašte, kuris yra ekonominė dykvietė, rašo „Bloomberg“.

Tokie tarptautiniai bankai kaip „UniCredit SpA“, kredito kortelės „Visa“ ir „Mastercard“, pasauliniai prekės ženklai „McDonald's“ ir kiti išnyko iš Krymo vos tik Rusijai čia įkėlus koją. Jų vietą pakeitė grynų pinigų visuomenė, kamuojama didelės infliacijos, deficito ir augančio nerimo dėl konflikto. Netgi Rusijos kompanijos laikosi atokiai.

Prieš atskrisdamas, O.Saveljevas prisikrauna pilną lagaminą rublių, kad galėtų sumokėti už viešbutį. Visi, net ir ministrai, privalo mokėti grynaisiais. 49 metų ministras, kai ir daugelis vietinių, kaltina Ukrainą ir jos sąjungininkus JAV ir Europoje dėl Krymo ekonomikos nuosmukio.

Krymas staigiai nuskurdo taip smarkiai, kaip nenuskurdo joks kitas regionas Rusijoje. Tačiau aneksuotas pusiasalis leidžia akies krašteliu pažvelgti į ateitį, kaip atrodytų visa Rusija, jeigu JAV ir Europos Sąjunga įvestų platesnes sankcijas Rusijai, pastarajai nesugebant laikytis Minsko susitarimo.

Ekonomikos Babelio bokštas

Lygiai prieš metus 2 mln. Krymo gyventojų dar gyveno Ukrainoje. Tačiau kovą po nelegalaus referendumo jie staiga atsidūrė Rusijoje. Jų padėtis staiga tapo tokia nepavydėtina, kad Krymas jau pavadinimas ekonomikos Babelio bokštu.

Krymas galbūt save priskiria Rusijai, tačiau dauguma kelio ženklų vis dar ukrainietiški. Skambinant vis dar naudojamas Ukrainos kodas – 380. tiesa, laikrodžiai pasikeitė. Kovą Kryme pasikeitė laiko juosta ir gyventojai dabar gyvena pagal Maskvos laiką.

Tą patį tik aukštyn kojom Krymas išgyveno 1991 metais, kai Ukraina paliko griuvusią Sovietų Sąjungą, pasiimdama su savimi ir pusiasalį.

Daug tarptautinių įmonių pasitraukė iš Krymo, tačiau vos kelios Rusijos įmonės atėjo. Dauguma jų nori išvengti sankcijų, kurios gali grėsti už darbą Kryme, kurį JAV ir Europos Sąjunga laiko okupuota teritorija, aiškino politikos mokslų profesorius iš Maskvos Nikolajus Petrovas.

Tuščios lentynos

Daugumai žmonių pats didžiausias galvos skausmas yra sparčiai kylanti maisto produktų kaina. Dauguma jų anksčiau būdavo atvežama iš žemyninės Ukrainos dalies, tačiau dabar Kijevo atsisakymas pripažinti naujas sienas reiškia, kad kompanijos negali legaliai eksportuoti maisto į Krymą.

Blokada kirto visiems pardavimams, išskyrus šviežių vaisių ir daržovių. Viskas, ką įmonės sugeba nuveikti, yra paremtos grynaisiais pinigais. Dauguma produktų atkeliauja keltais iš Rusijos, tačiau kartais blogas oras gali keliomis dienomis pavėlinti krovinio atvykimą.

Simferopolio priemiesčiuose Prancūzijos „Groupe Auchan“ priklausančiame prekybos centre pastarąją dieną šviežios mėsos skyriuje buvo tik trys jautienos gabalėliai. Vištienos ir kiaulienos nebuvo apskritai. Ukrainietiškame prekybos centre „Furshet“ daugelis prekių yra rusiškos. Tačiau nė vienas prekybos centras neatėjo į Krymą, jį aneksavus Rusijai. Neatėjo ir Rusijos bankai, netgi tokie kaip valstybinis „Sberbank“ ar „VTB Group“.

Kainos pašoko

Po Krymo aneksijos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pusiasalyje dvigubai padidino išmokas 560 tūkst. pensininkų ir 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Tačiau, maisto kainoms kopiant į dangų, papildomų pajamų nesijaučia. Nuo kovo iki gruodžio infliacija siekė 38 proc., o maisto kainos augo 50 proc.

Ukrainiečiai, anksčiau sudarę apie 70 proc. visų Krymo turistų, dabar išnyko iš pusiasalio.

Dėl to 681 mlrd. rublių, kuriuos Rusija nusprendė panaudoti Krymo infrastruktūrai ir kitiems reikalams iki 2020 metų, gali būti labai maža suma, aiškina O.Saveljevas.

Iš kur Rusija trauks tuos pinigus, nėra aišku. Maskva dabar pati priversta mažinti išlaidas, Rusijai klimpstant į recesiją.

Patriotinis turizmas

Rusijos investuotojas Aleksanderis Lebedevas, turintis Kryme viešbutį, pasakojo, kad tarptautinės sankcijos labai skaudžiai atsiliepia Krymui. Pasak jo, pasekmės Krymui yra skaudesnės nei Rusijai.

„GFK Ukraine“ praėjusį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad, nepaisant skurdo, 82 proc. Krymo gyventojų vis dar betarpiškai pritaria Krymo „prisijungimui“ prie Rusijos.

Bene skaudžiausiai aneksija kirto turizmo sektoriui – nuo jo priklauso kas trečia vietos šeima. Turistų skaičius Kryme pernai smuko trečdaliu iki 4 milijonų.

80 proc. visų turistų pernai buvo rusai, kai 2013 metais jie sudarė vos 25 proc. Ukrainiečiai, anksčiau sudarę apie 70 proc. visų Krymo turistų, dabar  išnyko iš pusiasalio.

Smukimas būtų buvęs dar stipresnis, jeigu Rusija nebūtų ėmusis intensyvios rinkodaros kompanijos ir siūliusi subsidijų programos, skirtos valdžios pareigūnams ir valstybinių įmonių darbuotojams su šeimomis vykti į Krymą.

„Mes bijome“

Verslo situacija gali pablogėti prieš pagerėdama, Ukrainai sustabdžius autobusų ir traukinių eismą į pusiasalį. Dėl to Rusijos turistams į Krymą liko du keliai – lėktuvas, asmeniui kainuojantis 1,4 tūkst. JAV dolerių, arba nepatikima keltų sistema.

Ūkininkai buvo priversti nustoti sodinti daug drėgmės reikalaujančius ryžius ir soją ir imtis tokių kultūrų kaip saulėgrąžos, kurios smarkiau paveikia dirvą.

Ukraina taip pat spaudžia žemės ūkį, kuriame dirba dešimtadalis populiacijos. Dėl to Krymas balandį liko su tokiu mažu kiekiu vandens, kad jo pakako vos 12 proc. dirbamos žemės sudrėkinti.

Dėl to ūkininkai buvo priversti nustoti sodinti daug drėgmės reikalaujančius ryžius ir soją ir imtis tokių kultūrų kaip saulėgrąžos, kurios smarkiau paveikia dirvą.

„Mes bijoje. Viskam sukurti reikėjo daug metų. O man reikia išmaitinti savo šeimą“, – sakė ūkininkas Sergejus Turas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Verslas apie darbuotojų iš Ukrainos ribojimą: valstybė problemą spręsti pradėjo ne nuo to galo

Gyvenimas

15min studijoje pokalbis su G.Petroniene: šiuolaikiniai vyrai ir moterys – ko vienas kitame ieško?

Aktualu

Sumaištis tarp pensininkų: dėl naujos gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos 3 tūkst. jų nesulaukė pensijų

Aktualu

Geras ženklas: įtakingi Jungtinės Karalystės parlamentarai įspėjo apie purvinų rusiškų pinigų pavojų Londonui

Vardai

Princesė Diana ir jos marčios Kate bei Meghan: palyginkite istorines vestuvines sukneles

24sek

Linas Kleiza – apie „Žalgirio“ ateitį, NBA vertus Vilniaus talentus ir finalo ketvertą Lietuvoje

Kultūra

Penkiolika kilometrų Kauno muziejais: nuo Paryžiaus dvasios terasoje iki seno porceliano šiuolaikinių interpretacijų

24sek

CSKA generolai pratrūko po pralaimėjimo „Žalgiriui“: „Gėda ir šventvagystė“

Aktualu

VSD: su „MG Baltic“ glaudžiai bendradarbiavo aukštas prokuroras R.Jancevičius

15min tyrimas Verslas

Milijoninę paramą užsitikrinę lietuviai atsisako planų trauktis iš „Danpower Baltic“

Mokslas.IT

Kodėl anksčiau karas buvo skelbiamas, o šiandien puolama neįspėjus?

Pamatykite: Madrido „Real“ Eurolygos finale nukarūnavo Stambulo „Fenerbahče“

Gyvenimas

9 kūno siunčiami signalai apie blogėjančius santykius

Aktualu

Marius Jokūbaitis: Brangiai kainuosiančios premjero emocijos

24sek

Istorinis „Žalgirio“ žygis atkrintamosiose – jaudinančiame vaizdo klipe

Pasaulis kišenėje

5 Europos miestai, į kuriuos verta vykti su vaikais

Vardai

Raudono kilimo policija: prasčiausiai apsirengusios „Billboard“ apdovanojimų žvaigždės

Vardai

„Billboard“ muzikos apdovanojimai: audringas Janet Jackson pasirodymas ir vyrų atlikėjų triumfas

Mokesčių reforma Verslas

Ekonomistus juokina Seimo baimės 2 proc. mažinti „Sodros“ tarifą – šeimos emigruoja dėl aukštų mokesčių

Aktualu

Edukologiją vietoj žurnalistikos pasirinkusi Eglė Kairelytė: „Aš mokausi kartu su savo vaikais“

Naujienos

Verslas

Verslas apie darbuotojų iš Ukrainos ribojimą: valstybė problemą spręsti pradėjo ne nuo to galo

Aktualu

Sumaištis tarp pensininkų: dėl naujos gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos 3 tūkst. jų nesulaukė pensijų

Aktualu

Geras ženklas: įtakingi Jungtinės Karalystės parlamentarai įspėjo apie purvinų rusiškų pinigų pavojų Londonui

Verslas

R.Malinauskas: dėl Vijūnėlės dvaro kreiptasi į EŽTT

Vardai

Princesė Diana ir jos marčios Kate bei Meghan: palyginkite istorines vestuvines sukneles

Gyvenimas

15min studijoje pokalbis su G.Petroniene: šiuolaikiniai vyrai ir moterys – ko vienas kitame ieško?

Pasaulis kišenėje

„Ryanair“ gali vėl keisti rankinio bagažo tvarką

24sek

Linas Kleiza – apie „Žalgirio“ ateitį, NBA vertus Vilniaus talentus ir finalo ketvertą Lietuvoje

Atgaivinta XVIII a. Serbijos gyventojus šiurpinusi vietinio vampyro legenda

Aktualu

Panevėžio rajone aukštyn ratais į upelį įkrito girto vairuotojo „Renault“

24sek

CSKA generolai pratrūko po pralaimėjimo „Žalgiriui“: „Gėda ir šventvagystė“

Vardai

Gediminas Juodeika – apie sužadėtinės fotosesiją: „Tai buvo reta proga išvysti būtent tokią Živilę“

Aktualu

VSD: su „MG Baltic“ glaudžiai bendradarbiavo aukštas prokuroras R.Jancevičius

Įspūdingas ledo urvas Sibire

Mokslas.IT

Kodėl anksčiau karas buvo skelbiamas, o šiandien puolama neįspėjus?

Aktualu

Marius Jokūbaitis: Brangiai kainuosiančios premjero emocijos

Vardai

Raudono kilimo policija: prasčiausiai apsirengusios „Billboard“ apdovanojimų žvaigždės

Kalbėdama apie taikos sutartį su „Danpower“, Vyriausybė mėgsta nutylėti, kad pusė šio verslo priklauso ne užsienio investuotojams, o lietuviams. Jie žadėjo trauktis iš šio verslo, bet dabar keičia poziciją. O 15min tyrimas rodo, kad būtent Lietuvos verslininkai turėjo tiesioginį finansinį interesą derantis dėl valstybės paramos „Danpower“ projektams.
15min tyrimas Verslas

Milijoninę paramą užsitikrinę lietuviai atsisako planų trauktis iš „Danpower Baltic“

Gyvenimas

Dietologė pataria: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje renkantis maisto produktus?

Pamatykite: Madrido „Real“ Eurolygos finale nukarūnavo Stambulo „Fenerbahče“

Grąžinti verta

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Praktiški patarimai

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką