Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 05, 18:29

KTU ekonomistų tyrimas: kiek šią vasarą valgysime brangiau?

KTU ekonomistų vykdomas tyrimas „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis“ parodė, kaip brango maistas Lietuvoje. Ekonomistų teigimu, artimiausiu metu tikėtis bent kokio infliacinio atokvėpio objektyvių priežasčių nėra, rašoma pranešime spaudai.

Ekonomikos šokų (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir pan.) sukeltos pasekmės dažnai sąlygoja ekonomikos disbalansus ir didesnę finansinę naštą šalies gyventojams.

Šalies ekonominį aktyvumą atspindintys infliacijos lygio pasikeitimai buvo nulemti tiek pasiūlos šokų (žaliavų, energijos resursų pabrangimas, logistikos grandinių sutrikdymas, darbo kaštų išaugimas ir kt.), tiek pandeminiu laikotarpiu vykdytos Europos centrinio banko (ECB) finansinės injekcijos bei šalių vyriausybių įvestų ekonomikos skatinimo priemonių įvairovės (paskolų atidėjimai, palūkanų normų kompensavimo mechanizmai, išmokos namų ūkiams, darbo užmokesčio ir prastovų kompensacijos bei kt.)

KTU ekonomistų vykdomas tyrimas „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis“ parodė, kad dauguma tradicinių metodų remiasi istorinių makroekonominių rodiklių naudojimu su santykinai dideliu vėlavimu, kas sumažina ekonomikos prognozių tikslumą ir priimamų priemonių ekonomikai valdyti tikslingumą.

Duomenų vėlavimo iššūkiai ypatingai skausmingi laikotarpiu, kai šalių vyriausybės turi priimti skubius sprendimus, o bet kokio pobūdžio ekonomikos šokai gerokai iškreipia makroekonomines prognozes dėl tradicinių makroekonominių rodiklių vėlavimo efekto bei jų pobūdžio.

„Tyrimo rezultatai įgalino tiksliau įvertinti maisto kainų pokyčius ir jų infliacinį pobūdį, o tuo pačiu ir įtaką šalies vartotojų piniginei“, – teigia tyrimo vadovė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Vaida Pilinkienė.

KTU nuotr./Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Vaida Pilinkienė
KTU nuotr./Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Vaida Pilinkienė

Lietuvos statistikos departamento duomenimis šių metų gegužės mėnesį metinė infliacija siekė 18,9 proc., o birželį, išankstiniais duomenimis, pasiekė 20,5 proc. Vartojimo prekės gegužės mėn. per metus pabrango 22,0 proc., o maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 24,8 proc. Vien nuo 2021 m. gruodžio mėn. vartojimo prekės pabrango 13,1 proc., o maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 17,2 proc.

Maisto kainų augimas – ekonomikos šokų pasekmė

Tarp labiausiai brangusių produktų – tai tie, kurie nemaža dalimi auginami ar gaminami ir eksportuojami iš Ukrainos.

Ukraina bei Rusija vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėje maisto produktų tiekimo grandinėje. Rusija yra ketvirta pagal dydį pasaulyje kviečių augintoja bei didžiausia jų eksportuotoja. Ukraina yra didžiausia pasaulyje saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja, 4-a pagal dydį kukurūzų eksportuotoja, 5-a pagal dydį kviečių eksportuotoja, tiekianti produktus į Vidurio Rytus, Afriką ir kai kurias Azijos šalis. 2/3 Egipto importo gaunama iš Ukrainos ir Rusijos.

Kvietiniai miltai Lietuvoje vidutiniškai nuo sausio pradžios iki birželio vidurio pabrango apie 30 proc. Iš analizuotų 21 kvietinių miltų rūšies tik vienos kaina liko nepakitusi. Dar daugiau kilo grikių miltų (įvairios jų rūšys brango nuo 20,9 proc. iki 150,8 proc.), kukurūzų miltų (nuo 3,0 proc. iki 157,6 proc.), avižinių miltų (57,6 proc.), ryžių miltų (nuo 20,9 proc. iki 78,2 proc.) kainos (žr. infografiką nr. 1).

Duomenys apie kainas tyrimui buvo surinkti iš maisto produktų pardavėjų internetinių svetainių.

Įvertinus 16 rūšių saulėgrąžų kainas jos vidutiniškai per 5 mėnesius paaugo 31,3 proc., panašiai (32,5 proc.) brango ir saulėgrąžų aliejus. Dauguma saulėgrąžų sėklų rūšių brango iki 76 proc., bet vienos rūšies saulėgrąžos pabrango net 286 proc. Nepaisant to, keturių rūšių saulėgrąžų kaina liko nepakitusi.

Labiau brango pigesnės prekės

Labiau brangti buvo linkusios pigesnės prekės, tad skurdžiau gyvenantys ir taupantys infliaciją gali pajusti labiau nei turtingieji, kurie buvo linkę pirkti brangesnius produktus.

Jei sausio pradžioje saulėgrąžų sėklų kilogramo (mažesnių kiekių kainos konvertuotos į kilogramo kainą) kaina svyravo nuo 2,33 iki 9,89 eurų, tai birželio pradžioje šis kainų intervalas susiaurėjo nuo 6,50 iki 12,11 eurų.

Kilogramo prieskonių kaina sausio pradžioje svyravo nuo 0,95 eur iki 150 eur, o birželį – jau nuo 2,55 iki 190 eurų. Vienos rūšies universalus prieskonių mišinys pabrango net 168,4 proc. (nuo 0,19 iki 0,51 eurų). Vidutinis prieskonių kainos augimas buvo gerokai mažesnis – 14,9 proc. Iš 155 jų rūšių brango 130.

Pigiausia druska, sausio pradžioje kainavusi 0,24 eurų, birželio pradžioje pabrango daugiau nei dvigubai (116,7 proc.) iki 0,52 eurų. Įvairių rūšių druska brango vidutiniškai 28,7 proc.

Manų kruopos brango beveik dvigubai (83,7 proc.), grikiai – vidutiniškai 33,1 proc. Visų analizuotų grikių kruopų rūšių kainos kilo daugiau nei 10 proc., tik vienos rūšies kaina liko nepakitusi (viso analizuota 14 rūšių).

Šiemet vasara brangesnė

Dauguma vasaros sezonu populiarių maisto produktų (ledai, šaltibarščiai) taip pat brangesni. Ledų kaina vidutiniškai nuo sausio pradžios išaugo 13,7 proc. Vienos rūšies vanilės skonio ledų kaina išaugo net 134,1 proc., tačiau kitų rūšių kainų šuolis buvo mažesnis nei 50 proc. Vis dėlto, 24 iš 119 ledų rūšių kaina liko nepakitusi.

Lietuvių mėgiamam sezono patiekalui – šaltibarščiams – pagaminti reikalingų produktų kainos nuo metų pradžios paaugo iki 25 proc., tik krapų kaina liko nepakitusi, o agurkai kiek atpigo, ką didžiąja dalimi nulėmė sezoniškumas. Šaltibarščių porcija, gaminant juos namuose, per 5 mėnesius pabrango vidutiniškai apie 9 proc. ir kainuoja 1,51 eurų (žr. infografiką nr. 2).

Greitiems užkandžiams, pvz. sumuštiniui, pasigaminti reikalingi produktai brango kiek mažiau – iki 18 proc. (žr. infografiką nr. 3).

Vis dėlto yra pavienių produktų, kurių kainos nekito arba net sumažėjo. Tai daugiausia sezoniniai maisto produktai – vaisiai, daržovės, uogos. Pavyzdžiui, braškės atpigo 57,3 proc., agurkai – 11,8 proc. Atpigo kai kurios paprikų, salotų, burokėlių, kopūstų, alyvuogių, prieskonių rūšys. Tarp pigusių buvo ir nemažai alkoholinių gėrimų, tarp jų ir alus.

Deja, bet artimiausiu metu tikėtis bent kokio infliacinio atokvėpio objektyvių priežasčių nėra, nes net efektyviausios antiinflicinės priemonės turi laiko vėlavimo efektą, o artėjant žiemos sezonui infliaciniai šuoliai gali ir padidėti.

Tyrimą atliko KTU Ekonomikos ir verslo fakultetų mokslininkų grupė, kuriai priklauso Vaida Pilinkienė, Alina Stundžienė, Jurgita Bruneckienė, Andrius Grybauskas, Mantas Lukauskas ir Irena Pekarskienė. Projektas bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0012) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką