Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 16d. 07:58

Kur nuplaukia ES lėšos, mokesčių mokėtojams rūpi šimtąkart mažiau už „Facebook“

Facebook
Scanpix nuotr. / Facebook

Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Vienos iš „Jonvabalių“ projekto iniciatorių asociacijos atstovė Andželika Rusteikienė, pažymi, kad už 2007–2013 metų finansavimo periodą projektų vykdytojams Lietuvoje jau išmokėta 6,5 mlrd. eurų ES investicijų. Tai sudaro ketvirtadalį metinio šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba apie 2,3 tūkst. eurų vienam šalies piliečiui.

„ES lėšos – tai kiekvieno visuomenės nario mokami mokesčiai. ES investicijos neateina iš niekur, tad visuomenei svarbu žinoti, kur yra naudojamos lėšos, nes tai visų bendras viešasis interesas“, – tikina asociacijos „Investuotojų forumas“ komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė A. Rusteikienė.

Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Tačiau panašu, kad visuomenė laikosi kitokios nuomonės:  vasario mėnesį tinklalapį „jonvabaliai.lt“ aplankė daugiau nei 2,2 tūkst. lankytojų,  jo naršymui skyrė vidutiniškai 3,5 minutes. Kovo mėnesį lankytojų skaičius siekė beveik 6 tūkst. Per dieną „Facebooke“ apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, vidutiniškai praleisdami ten apie valandą, o informacijai apie tai, kaip panaudojami mūsų pinigai, per dieną keletą minučių skiria apie 190 žmonių.

Kodėl mums neįdomu?

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas apgailestauja dėl mažo tinklalapio lankytojų skaičiaus ir susidomėjimo tuo, kur panaudojami jų pačių pinigai.

„Žmonės vis dar dažnai nesijaučia savo šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti. Tai,  be abejo, yra problema, nes bet kurioje demokratinėje valstybėje piliečiai turi visas teises pasiteirauti, kas vyksta, gauti atsakymus į dominančius klausimus.

Iš dalies tai yra tarybinis palikimas. Kita vertus, tai yra bet kurios jaunos demokratijos raidos etapas. Iš mūsų vadovaujančių politikų dažnai pasigendu aiškios vertybinės pozicijos, kad skaidrumas yra vertybė ir tuo pat metu priemonė užtikrinti saugesnę, labiau nuspėjamą tvaresnę aplinką bet kuriam iš mūsų“, – kalba S. Muravjovas.

Savo ruožtu A. Rusteikienė teigia mananti, kad gyventojams nebus paskatos domėtis ES finansuojamais projektais, kol apie juos bus pasakojama biurokratine nesuprantama kalba, o informacijai gauti reikės įdėti pastangų, nebus aiškumo, kodėl jiems tai turėtų rūpėti.

„Augantis gyventojų susidomėjimas džiugina. Suprantame, kad esminio pokyčio sukūrimui reikia laiko. Iniciatyvos tikslas yra augti organiškai ir tvariai. Šiuo atveju svarbus gyventojų žinojimas, kad jie gali rasti juos dominančią informaciją, pateiktą draugiška vartotojui kalba ir patrauklia forma“, – pažymi A. Rusteikienė.

Norinčių atvirauti – taip pat ne marios

Lietuvoje ES finansuojami 7902 projektai, prie 2014-ųjų rugsėjį startavusio „Jonvabalių“ projekto yra prisijungę 227 jų. „Tai reiškia, kad gyventojai jau gali išsamiau susipažinti, kaip buvo panaudota 329,8 mln. eurų ES investicijų. Didžioji dalis projektų užpildo maksimalų deklaracijų skaičių“, – kalba A. Rusteikienė.

Paklaustas, ar įmonės, organizacijos yra linkusios prisijungti prie tokių projektų, ar laiko tai laiko gaišimu ir papildoma biurokratija, S. Murajvas sako, kad žmonės papildomą atsiskaitymą vertina skeptiškai.

„Žmonės supranta, kad tai jiems gali kainuoti papildomus kaštus, laiko sąnaudas. Tačiau iš tiesų laiko sutaupoma, kadangi, jei kas nors kreipiasi vienu ar kitu klausimu, nebereikia kas kartą atsakinėti, pakanka turinčiam klausimų žmogui rekomenduoti apsilankyti tinklalapyje“, – aiškina S.Maravjovas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką