Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 12d. 13:16

Kuriamas naujas abejotinas institutas: kada turtas galėtų būti konfiskuojamas?

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įsteigti turto civilinio konfiskavimo institutą. Tam pritarė 46 parlamentarai, „prieš“ balsavo 4, 29 – susilaikė. Įstatymo projektas toliau bus svarstomas komitetuose, o į posėdžių salę grįš birželio 11-ąją.

„Manau šis įstatymas ir šios nuostatos yra tipinis indikatorius, kada galima įrodyti, kad darbais, o ne žodžiais, mes norime ir Seimas nori kovoti su korupcija“, – pristatydamas įstatymo projektą kalbėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, pridūręs, kad komitetuose bus galima kalbėti apie projekto taisymą.

Jei lietuvoje bus įsteigtas turto konfiskavimo institutas:

  • asmuo, kurio turtas neproporcingas jo pajamoms, turės jį pagrįsti;
  • sprendimą dėl pagrindimo priims prokuroras;
  • neproporcingas turtas galės būti konfiskuojamas, jei asmuo kaltinamas ar yra nuteistas už sunkius, apysunkius nusikaltimus;
  • tai galios ir tam turtui, kuris perleistas;
  • Turto civilinio konfiskavimo institutas pirmaisiais metais valstybei kainuos 1,5 mln. eurų.

Konservatorius Mykolas Majauskas projektą pristačiusį E.Misiūną užvertė klausimais.

„Kaip bus užtikrinta veiksminga nuosavybės teisių gynyba? Kaip bus užtikrinta, jog šia teise nebus piktnaudžiaujama? Kaip bus užtikrinta kompensacija už nepagrįstus veiksmus? Kelia abejonių selektyvus taikymas apysunkiems nusikaltimams. Kas administruos areštuotą turtą? Kodėl nėra nagrinėjamų terminų? Nes gali būti ir kelis metus sulaikomas turtas. [Kas bus], jeigu bus areštuotas visas asmens turtas ir jis neturės jokių lėšų išlaikyti vaikus? Nėra aiškus įrodinėjimo standartas, nėra aiškus konfiskavimas, taikomas neturtinėms vertybėms tokioms kaip vardas, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, žmogaus orumas ir kiti dalykai“, – teiravosi Seimo narys.

Jam atsakydamas ministras teigė, kad nuosavybė gali būti liečiama įstatymų nustatyta tvarka.

E.Misiūnas: esu uždirbęs apie 250 tūkst. eurų

„Šios nuostatos yra nukreiptos į tą asmenų nuosavybę, kuri yra įgyta nepagrįstai, neteisėtai. Ir jeigu tai viršija asmens nustatytas pajamas... Aš esu pasiskaičiavęs, kiek per gyvenimą esu uždirbęs teoriškai, be jokių išlaidų. Per savo gyvenimą esu uždirbęs apie 250 tūkst. eurų. Jeigu asmuo valdo turtą už pusę milijono, labai aiškus klausimas turėtų būti, iš kur jis tą turtą gavo“, – dėstė E.Misiūnas ir tikino, kad turto konfiskavimo procedūra vyktų remiantis Civiliniu proceso kodeksu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eimutis Misiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eimutis Misiūnas

Konfiskuotą turtą, anot jo, administruotų Valstybinė mokesčių inspekcija, kurioje turėtų būti įkurtas specialus skyrius ar padalinys, atsakomybė už neteisėtus pareigūnų veiksmus, jeigu turtas būtų konfiskuotas nepagrįstai, ministro teigimu, būtų taikoma ir tokia, kokia yra dabar.

E.Misiūnas teigė suprantantis „tokį nedrąsų požiūrį vien dėl to, kad tai yra naujas institutas“, bet ragino įstatymo projektui pritarti, žadėjo, kad detales bus galima aptarti Seimo komitetuose.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį į Teisės departamento, išdėsčiusio 22 pastabas dėl įstatymo projekto, išvadą.

Teisės departamento abejonės dėl konstitucingumo

Departamentas išreiškė abejonę, ar siūlomas reglamentavimas pakankamas, kad nesudarytų prielaidų pažeisti Konstituciją, ar turto civilinio konfiskavimo proceso procedūros leidžia turto savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti veiksminga nuosavybės teisių gynyba, kad išvengtų nepagrįsto teisių suvaržymo ir nuostolių, taip pat gauti tinkamą kompensaciją tais atvejais, kai institucijos priėmė nepagrįstus sprendimus.

„Turto civilinio konfiskavimo proceso metu turto savininkas turi mažiau garantijų nei baudžiamajame procese (netaikoma nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo našta tenka pačiam turto savininkui, o ne valstybei), – išvadą citavo V.Čmilytė-Nielsen, o tada paklausė, – ar nemanote, kad įstatyme turėtų būti numatytas efektyvus kompensacijų už nepagrįstais institucijų sprendimais padarytą žalą atlyginimas?“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

E.Misiūnas teigė, kad „tai – tikrai aktualūs klausimai“. Į juos esą galima atsakyti teoriniame lygmenyje, gal praktiniame lygmenyje, dėl šio projekto kitą savaitę, anot jo, Seime vyks diskusija.

Ministras tiesiai į Seimo narės užduotą klausimą neatsakė, o paaiškino turto konfiskavimo proceso tvarką.

V.Bakas: įstatymo projektą rengė ne piemenys

„Man atrodo prieš šios sesijos pradžią buvo daug kartų kalbama, kad Seimas skirs daug dėmesio parlamentinei kontrolei. Man atrodo nėra jokios geresnės parlamentinės kontrolės parlamente kaip grąžinti projektus, kurie kelia tiek daug klausimų. Kuriems Teisės departamentas parašo šitiek daug pastabų, Vis dėlto Vyriausybei su prašymu parengti tinkamai teisės akto projektą“, – po pateikimo procedūros Seimo posėdžių salėje dėstė konservatorių frakcijai priklausanti Ingrida Šimonytė.

Man atrodo nėra jokios geresnės parlamentinės kontrolės parlamente kaip grąžinti projektus, kurie kelia tiek daug klausimų.

Ji taip pat išsakė pastabą skubos tvarka įstatymo projektus priiminėjančiam parlamentui – esą jis dirba kaip „pamišęs printeris“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ragino „nespekuliuoti Teisės departamento išvadomis“ ir tikino, kad projektas parengtas teisininkų, siekiančių apsaugoti valstybę ir visuomenę.

„Tikrai projektą rengė ne piemenys. Patikėkit manim ir jūs tuo turėsit progą įsitikinti“, – sakė jis.

Būtų konfiskuojamas ir perleistas turtas

Jei Seimas įstatymo projektą priims, daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas galės būti konfiskuojamas, kai jį valdo asmuo:

  • kaltinamas arba nuteistas už kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą, atvirą arba didelės vertės vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą įgyjant didelės vertės turtą, manipuliavimą sporto varžybomis, didelės vertės turto pasisavinimą, didelės vertės turto iššvaistymą, nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimą arba realizavimą, kontrabandą, pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, žmogaus pagrobimą įkaitu, daugiau kaip 25 tūkst. eurų mokesčių nemokėjimą, kitus sunkius ir apysunkius nusikaltimus;
  • atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už išvardytus nusikaltimus Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka;
  • kuriam baudžiamasis procesas dėl išvardytų nusikaltimų nebuvo pradėtas arba buvo nutrauktas;
  • priklausantis organizuotai nusikalstamai grupei;
  • kurio teisėtos pajamos neatitinka to turto vertės, o skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Galės būti konfiskuojamas ir fiziniam ar juridiniam asmeniui, žinojusiam arba turėjusiam žinoti, kad turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, perleistas turtas.

Sprendimą dėl tyrimo priimtų prokuroras

Prieš pradedant konfiskavimo procesą, numatoma atlikti tyrimą – sprendimą dėl jo turėtų priimti prokuroras, tyrimą atlikti – Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Kokios institucijos, anot E.Misiūnio, sprendimo kol kas nėra – galbūt policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar Valstybinė mokesčių inspekcija – tai esą turės nuspręsti Seimas.

Procesą pradėjęs prokuroras, turėtų įpareigoti asmenį deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas. Jei asmuo to nepadarytų, teismas priimtų sprendimą dėl to turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo.

Nuostatos įsigaliotų 2020 metais

Civilinio konfiskavimo institutas Lietuvoje iki šiol reglamentuotas nebuvo. Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui atlikus parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos verslo įtakos politiniams procesams, iniciatyvos jį reglamentuoti ėmėsi Vidaus reikalų ministerijos tarpžinybinė darbo grupė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Įtariamasis atvestas į teismą
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Įtariamasis atvestas į teismą

„Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai, nes bus sukurtos teisinės prielaidos įpareigoti asmenis, kurie valdo, naudojasi ar disponuoja turtu, neproporcingu jų teisėtoms pajamoms, deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas, o asmeniui nesugebėjus pagrįsti jo turimo turto teisėtumo – turtą konfiskuoti“, – rašoma teisės akto aiškinamajame rašte.

Čia taip pat teigiama, kad įstatymo įgyvendinimas pirmaisiais metais pareikalautų apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Jei Seimas įstatymo projektą palaikys, juo įtvirtintos nuostatos įsigalios 2020 metų sausio 1 dieną.

D.Raulušaitis: turto paėmimas – baudžiamojo poveikio priemonė

Anksčiau siekiamas įteisinti normas vertinęs teisininkas, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas ir laikinasis generalinis prokuroras „Sorainen“ advokatų kontoros advokatas Darius Raulušaitis 15min teigė kad turto paėmimas yra ne prevencinė, o baudžiamojo poveikio priemonė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Darius Raulušaitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Darius Raulušaitis

Jo matymu, įstatymo projekto autoriai siekia leisti konfiskuoti „ne bet kokių asmenų neteisėtai turimą turtą, o tik tų, kurie yra neva labiau pavojingi“, sudaromos prielaidos ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimui, neaiškus prokuroro, kuris dalyvautų konfiskavimo procese, vaidmuo.

Su teisininko D.Raulušaičio nuomone apie siūlomus pokyčius galite susipažinti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką