Tačiau abi pusės – tiek „Achemos grupė“, tiek ministerija – žada tęsti derybas ir ieškoti kompromiso, kurio kol kas pasiekti nepavyko.Energetikos viceministras sako, jog įsipareigojimus turės prisiimti abi pusės.
Kompromisas nepasiektas, bet derybos tęsis
„Ilgalaikiai įsipareigojimai tiek buvo neįmanomi iš ministerijos atstovų arba Vyriausybės atstovų, tiek ilgalaikiai įsipareigojimai neįmanomi iš mūsų pusės. Mes visi už energetinę nepriklausomybę, bet našta turi būti paskirstyta labai protingai, o ne ant vienos įmonės“, – po susitikimo su energetikos ministru žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo L. Lubienė.
Neoficialiomis BNS žiniomis, Energetikos ministerija pasiūlė „Achemai“ jau nuo kitų metų pradžios sumažinti SGD išlaikymo naštą „dviženkliais“ procentais, jei ji įsipareigotų ilgesnį laiką naudoti dujas.
„Mes visada stovime šiek tiek kitose barikadose, tai yra privataus verslo kompanija ir tai yra verslo reikalai.(...) Mums labai rūpi, kad visus ginčytinus klausimus mes laiku sužinotume, kadsu mumis diskutuotų, kad būtų vertinama mūsų nuomonė“, – pridūrė ji.
Tačiau L.Lubienė teigė, kad susitarimui durys neužveriamos, planuojami tolesni susitikimai su ministerijos atstovais.
„Mes labai dėkingi, kad Vyriausybės atstovai nori su mumis diskutuoti, galbūt jau subrendo mintis, kad su vietiniu verslu reikia kalbėtis ne iš jėgos pozicijos, o tiesiog ieškoti kompromisinių variantų“, – sakė L. Lubienė.
„Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas tikino, jog prie kompromiso derybose nepriartėta.
„Kompromiso tikrai nepavyko pasiekti. (...)Mes išsakėme savo poziciją. Ministerijos matymas yra vienas, mūsų matymas yra kitoks. Šiuo metu yra dvi pozicijos ir bandysime surasti sprendimą (...) Ne, tikrai ne (nepriartėjome prie kompromiso – BNS)“, – žurnalistams komentavo L.Sabaliauskas.
Pasak jo, energetikos klausimų sprendimas yra nepatenkinamas.
„Išsakėme, kad norėtume matyti visą vaizdą, investicijų į infrastruktūrą vaizdą. Nes šiuo metu išimti iš konteksto vieną detalę – ne taip turėtų būti sprendžiami reikalai energetikoje, tai yra pakankamai didelis ūkis, apie kurį reikėtų kalbėti in corpore. Aš kalbu apie visą energetikos ūkį – elektrą dujas, šilumą – viską kartu. Nes galiausiai investavus į infrastruktūrą viename gale, jinai ateina ir į šitą galą“, – teigė L. Sabaliauskas.
Viceministras: abi pusės jau kalba skaičiais
Energetikos viceministras Egidijus Purlys po ministro susitikimo teigė pozityviai vertinantis derybų eigą, bet įsipareigojimus, pasak jo, turės prisiimti abi pusės.
„Abi pusės išdėstė savo pageidavimus, pozicijas. Matėme, kad reikalinga toliau tęsti diskusijas, siekiant abipusės naudos, tai yra abiejų pusių tam tikrų įsipareigojimų ir nuolaidų keliu tas įmanoma pasiekti. Priešingu atveju to sutarimo, matyt, nepasieksime. Negali būti tai padaryta kažkokio nuolaidžiavimo keliu“, – sakė E. Purlys.
„Vertinčiau pozityviai visą susitikimą, jau kalbame skaičių kalba, jau kiekviena pusė kalba apie konkrečius dydžius, konkrečius susitarimo elementus ir tai jau duoda pozityvų ženklą, kad įmanoma tęsti diskusijas ir sutarti“, – pridūrė E. Purlys.
Jis nedetalizavo derybų turinio, pasak jo, būtina kalbėti apie „viso paketo“ sutarimą, o bendras sprendimas turi būti naudingas tiek „Achemai“, tiek visiems Lietuvos vartotojams.
L.Lubienė: „Achemos“ padėtis nėra lengva
Viena „Achemos grupės“ savininkių kartojo, kad „Achemos“ padėtis šiais metais yra prasta.
„Mes negalime šiandien prisiimti įsipareigojimų, mes planavome, pavyzdžiui, 2018 metus labai puikius rezultatus, bet po pirmo ketvirčio mums reikia pakoreguoti savo planus, nes jie eina ištisai minusiniai“, – teigė L. Lubienė.
Neseniai įmonė dėl brangių dujų ir rinkose atpigusių trąšų sustabdė dalį gamybos, o darbuotojams ketino nebemokėti atlyginimų priedų, kurie sudaro 50 proc. ir daugiau jų algos.
„Achemos“ direktorius Ramūnas Miliauskas šią savaitę teigė, kad„Achemos“ darbo užmokesčio fondas yra beveik lygus gamyklos mokamam SGD terminalo mokesčiui – 20 mln. eurų.
Paklausta, kas keisis koncerno veikloje, L. Lubienė teigė, kad apie tai kalbėti dar anksti. Tačiau kartu ji papasakojo, kad įmonė nori įgyvendinti 120 mln. eurų vertės melamino gamybos projektą, o paskolą jam suteikė Europos investicijų bankas.
„Turime ir bankinių įsipareigojimų. Juo labiau, įsivaizduokite, kad ateityje galvojame apie plėtimąsi. Šiandien jau iš principo priėję prie to, kad norime įgyvendinti melamino gamybos projektą, kurio vertė yra 120 mln. eurų. Yra pasirašytos sutartys su Europos investicijų banku, kad mes gausime finansavimą gana didžiąja dalimi“, – aiškino L. Lubienė.
Pasak jos,bendrovė susiduria su dideliais iššūkiais, pavyzdžiui, su sumažėjusiu trąšų poreikiu. Iš dalies sustabdyta gamyba, pasak jos, bus atnaujinta esant palankiai situacijai.
„Mes negalime jums šiandien atsakyti, kas keisis, šiandien mes nekalbame apie praėjusius metus, ką žiniasklaida užsikabino – va, gerai dirbo, išsimokėjo dividendus. Taip, išsimokėjome dividendus, tai buvo 2016-2017 metai. Mes kalbame konkrečiai apie 2018 metus (...) Mes neturimo nė vieno savo atstovo, kandidatuoto iš koncerno “Achemos grupė„, nei Seime, nei bet kurioje Vyriausybės kėdėje. Tai mus kai lygina, kad mes lygiai panašūs, kažkokie oligarchai, tai, be abejo, politika seniai pasikeitė ir mes prisilaikome tų nuostatų, pagal įstatymus, kuriuos mums įpareigoja. Mes visada kalbame iš verslo pusės, mus domina tik verslo pusė“, – kalbėjo L. Lubienė.
Svarstomi keli SGD terminalo kaštų mažinimo variantai
Pokalbiai tarp ministerijos ir koncerno dėl galimybių mažinti SGD terminalo išlaikymo naštą pradėti jau anksčiau. Birželio 8 dieną, po susitikimo suL. Sabaliausku ir L. Lubiene, Ž.Vaičiūnas teigė, kad terminalo išlaikymas „Achemai“ bei kitiems dujų vartotojams nuo kitų metų vidurio gali mažėti apie 40 proc. – tai būtų pasiekta, Vyriausybei priėmus sprendimą dėl SGD laivo išpirkimo ar ilgalaikės nuomos po 2024 metų, kai baigsis sutartis su Norvegijos „Heogh LNG“.
Be to, Seime svarstomos įstatymo pataisos, pagal kurias bendrovės galės susigrąžinti 85 proc. viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio nuo praėjusiais metais suvartoto elektros kiekio, viršijančio 1 gigavatvalandę (GWh). Įsigaliojus naujai tvarkai, realią kompensaciją įmonės pajustų tik kitų metų antroje pusėje, be to, mokestį bus galima susigrąžinti, jei įmonės neturės skolų už VIAP – „Achemos“ skola gegužės pabaigoje siekė 11,6 mln. eurų.
Energetikos ministerijos skaičiavimais, Vyriausybės sprendimas dėl SGD terminalo išpirkimo ar nuomos po 2024 metų leistų „Achemai“ išlaidas už terminalą jau 2019 metais sumažinti nuo 20 mln. iki 14 mln. eurų.Be to, dėlVIAP mokesčio diferencijavimo bendrovės išlaidos galėtų mažėti nuo 6 mln. iki mažiau nei 2 mln. eurų.
Bendri SGD terminalo išlaikymo kaštai 2018 metais sieks apie 86 mln. eurų.„Achema“ sumoka didžiausią jų dalį – apie 20 mln. eurų per metus.
Vyriausybė šiemet žada apsispręsti, ką daryti su SGD laivu-saugykla po 2024 metų, kai baigiasi jo nuomos sutartis. Tikėtina, kad Vyriausybė laivą išpirks, o šis sprendimas atvers kelią „Klaipėdos naftai“ jau kitais metais pasiskolinti rinkoje, taip ilgesniam laikui išdėstant laivo nuomos iki 2024 metų ir jo išpirkimo kaštus.
