Santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už investicijas į vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą, atliktą tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos sudarymo. Bylą nagrinėję teismai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe, tačiau priteisė kompensaciją už šias investicijas.
Kasaciniame skunde atsakovas teigė, kad teismai peržengė patikslinto ieškinio ribas, nes ieškovė savarankiško reikalavimo dėl kompensacijos už turto pagerinimą nebuvo pareiškusi. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, jis nustatė turto pagerinimo ieškovės ir bendromis šalių lėšomis aplinkybes, kuriomis iš esmės ir buvo grindžiamas patikslintas ieškinys.
Tokia procesinė situacija kvalifikuotina kaip ieškinio reikalavimų patenkinimas mažesne apimtimi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
Spręsdama dėl kompensacijos už santuokos metu atliktą vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, išplėstinė teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo taikant CK 3.90 straipsnio 1 dalį suformuota praktika, kad, nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad šeimos teisės normos neįtvirtina kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti dėl kompensacijos sutuoktiniui, savo darbu ar lėšomis prisidėjusiam prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neesminio pagerinimo.
Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tokios kompensacijos dydis nustatytinas taikant daiktinės teisės nuostatas, reglamentuojančias įprastines ir ypatingąsias daikto išlaidas. Pažymėta, kad priskiriant išlaidas vienai iš šių kategorijų, be kita ko, gali būti remiamasi ir statybos teisės normomis, reglamentuojančiomis paprastąjį ir kapitalinį remontą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad vienam iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjus prie kitam sutuoktiniui priklausančio daikto kapitalinio remonto, nors toks prisidėjimas ir nesudaro pagrindo pripažinti pagerintą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, išlaidas patyrusiam sutuoktiniui turi būti kompensuojama. Tačiau sprendžiant dėl kompensacijos neturi būti apsiribojama vien kapitalinio remonto darbų išlaidų kompensavimu.
Teismas, įvertinęs atliktų paprastojo remonto darbų pobūdį, jų atlikimo laiką iki santuokos nutraukimo ir galimą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį, gali spręsti ir dėl tokių išlaidų kompensavimo. Kai kuriais atvejais reikšminga gali būti ir tai, kokiu laikotarpiu tokios išlaidos buvo patirtos, nes paprastai atlyginamos ypatingosios daikto išlaidos, tačiau išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama ir dėl įprastinių išlaidų kompensavimo.
Kasacinis teismas taip pat pasisakė dėl iki santuokos sudarymo atliktų pagerinimų. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nors klausimas, kurios daikto pagerinimo išlaidos turi būti kompensuojamos, spręstinas pagal daiktinės ir statybos teisės normas, šios savaime nesudaro teisinio pagrindo priteisti iki santuokos sudarymo atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimą. Tokiais atvejais taikytinos nepagrįsto praturtėjimo teisės normos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, kokie buto pagerinimai buvo atlikti iki santuokos sudarymo, o kokie – po jo, neįvertino jų pagal nutartyje suformuluotus kriterijus ir nenustatė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Dėl to teismų sprendimų dalis, kuria ieškovei buvo priteista kompensacija, panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
