Ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, darbdaviui (atsakovui) pripažinus, kad darbuotojo (ieškovo) išbandymo rezultatai nepatenkinami. Darbuotojas, dirbęs vyriausiuoju programinės įrangos inžinieriumi, įrodinėjo, kad buvo atleistas iš darbo nesant objektyvios priežasties.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad darbdavys neįrodė, jog darbuotojo išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami, t. y., kad jis netinkamai atliko priskirtas užduotis, ir darbo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu. Teismai vertino, kad darbuotojo asmeninės savybės ir gebėjimai buvo tinkami einamoms pareigoms, o pagrindo abejoti jo kompetencija ir turima kvalifikacija nebuvo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kilus ginčui dėl atleidimo iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų teisėtumo, darbdaviui tenkanti įrodinėjimo našta neturi būti prilyginama atvejams, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nes tai paneigtų įstatyme įtvirtintą išbandymo termino paskirtį. Svarbu, kad darbdavys galėtų tinkamai pagrįsti savo sprendimą, dėl kokių priežasčių laiko darbuotoją netinkamu konkrečiam darbui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo teisėtumo išbandymo laikotarpiu, teismas turi tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, ar nepiktnaudžiavo įstatyme įtvirtinta savo teise, nesielgė nesąžiningai darbuotojo atžvilgiu, ar nurodė priežastis, kodėl vertina, kad darbuotojas netiko konkrečiam darbui (pareigoms). Tačiau teismas negali imtis pats vertinti išbandymo rezultatų, negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui, nes tai yra darbdavio prerogatyva.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad teismai perėmė darbdavio funkciją – vertino, ar darbuotojas objektyviai tinka dirbti bendrovėje, darbdaviui taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad neigiamus išbandymo rezultatus gali lemti ne tik nepakankama darbuotojo kvalifikacija ar konkrečių jam pavestų užduočių neatlikimas (šiomis aplinkybėmis darbdavys net nesirėmė). Reikšmingos, ypač atsižvelgiant į darbdavio specifiką (startuolis) ir darbuotojo (vadovaujamų) pareigų ypatumus, gali būti ir tokios aplinkybės kaip užduočių atlikimo greitis, gebėjimas savarankiškai organizuoti savo darbą ir priimti sprendimus, gebėjimas dirbti konkrečiame kolektyve.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad būtų tinkamai ištirti į bylą pateikti įrodymai ir nustatyta bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių visuma.
