Be abejo, gaminant šias pinigines naudota ir natūrali oda, tačiau apie du trečdalius tokios piniginės sudaro mediena – liepa, juodalksnis ar epušė. Kiekviena piniginė padabinta tautiniais ornamentais, simbolizuojančiais latvių pasakų ir legendų herojus. Tokios piniginės kaina gali siekti 100 ir daugiau eurų, bet užsienio turistai jas itin mielai perka.
Superkama nedirbama žemė
Dirbamos žemės Latvijoje yra per 2 mln. hektarų, tačiau apie 1,5 mln. ha dirvonuoja. Šios žemės savininkai nurodo daugybę priežasčių, kodėl jos nedirba: neturi lėšų, sveikatos ar neapsimoka. Neseniai įkurta valstybinė institucija „Latvijos žemes fondas“ pradeda nedirbamą žemę iš gyventojų supirkinėti. Vėliau ją bus bandoma parduoti norintiems ją dirbti.
Norinčiųjų parduoti savo žemę netrūksta – šiuo metu paraiškas pateikė per 200 ūkininkų. Savo žemę parduoda daugiausia skurdžiausio šalies regiono – Latgalos – ūkininkai.
Jau yra ir norinčių šią žemę pirkti. Tiesa, kol kas žemė nebus superkama iš smulkiųjų ūkininkų, turinčių jos vos keletą hektarų. Nežadama pirkti ir apleistos žemės – ją sutvarkyti brangiai kainuotų. Žemės kaina sutartinė, tačiau ji neturėtų viršyti rinkos kainos.
Atsigauna net smulkusis verslas
Privataus verslo plėtrai per trejetą pastarųjų metų skirti 5 mlrd. eurų. 80 proc. šios sumos atiteko smulkiajam bei vidutiniam verslui. Paskolų prašyti vis dažniau bando net vadinamosios nykštukinės, pačios mažiausios, įmonės. Pasak analitikų, tai leidžia manyti, kad vis daugiau mažųjų įmonių dirba stabiliai, ir jų verslas klesti.
Tik per pirmąjį šių metų pusmetį mažosioms įmonėms buvo skirti per 600 mln. eurų. Pinigų daugiausia prašoma nekilnojamojo turto, statybos, žemės ūkio ir prekybos verslui finansuoti.
O bankai teigia esą pasiruošę smulkiajam verslui skirti dar didesnes sumas, pavyzdžiui, „Swedbank“ žada skirti iki 1 mlrd. eurų.
Atidarytas Verslo aviacijos centras
Rygos oro uoste atidarytas Verslo aviacijos centras – vienintelis Baltijos šalyse ir vienas moderniausių Šiaurės Europoje. Čia bus techniškai prižiūrimi į Rygą atskrendantys verslo klasės lėktuvai. Vienu metu bus prižiūrima iki devynių orlaivių.
Dirbamos žemės Latvijoje yra per 2 mln. hektarų, tačiau apie 1,5 mln. ha dirvonuoja
Puikios sąlygos sudarytos ir lėktuvų įgulai. Naujajame centre techninė pagalba bus teikiama lėktuvams kone iš visos Europos.
Šio centro įkūrimą Rygoje nulėmė miesto geografinė padėtis. Darbai finansuoti privataus verslo lėšomis – 13 mln. eurų jiems skyrę verslininkai galės 25 metus naudotis oro uosto teritorija.
Pertvarkomi buvę PKP postai
Latvijai prisijungus prie Šengeno zonos ir panaikinus pasienio kontrolės postus (PKP), prie sienos su Lietuva bei Estija nenaudojami liko buvusių PKP pastatai Grenstalėje ir Ainažiuose. Dėl jų galimo panaudojimo tebeverda diskusijos net ir vyriausybėje.
Daugiausia rūpesčių kol kas kelia pasienyje su Estija buvęs Ainažių PKP – čia yra daug neišspręstų žemės nuosavybės bei kitų teisinių klausimų.
O prie sienos su Lietuva buvęs Grenstalės PKP permainų sulauks jau pačiu artimiausiu metu – jo pagrindiniame pastate įsikurs parduotuvė, o šalia – degalinė.
