Iš viso valstybė į „Air Baltic“ akcinį kapitalą investavo 545 mln. eurų, įskaitant 340 mln. eurų 2020-2022 metais pandemijos sukeltos krizės padariniams sušvelninti, taip padidindama valdomą bendrovės akcijų paketą nuo 80,05 proc. iki 97,97 procento.
Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad nė vienas priežiūros lygmuo – Susisiekimo ministerija, „Air Baltic“ stebėtojų taryba ir Ministrų kabinetas – nesiėmė reikiamų veiksmų investicijų grąžai užtikrinti.
Tarnyba primena, kad valstybė iš pradžių raštiškai įsipareigojo susigrąžinti mokesčių mokėtojų pinigus – 250 mln. eurų, investuotų į „Air Baltic“ per pirmąjį etapą ir planuotų atgauti per pirminį viešąjį akcijų platinimą (IPO), kurio iki šiol taip ir nebuvo. Tačiau šis įsipareigojimas nebuvo lydimas konkretaus veiksmų plano ir nebuvo prižiūrimas jo vykdymas, tuo tarpu valstybė šiai bendrovei skyrė dar daugiau finansinių injekcijų.
Pernai rugpjūtį vyriausybė nusprendė sumažinti „Air Baltic“ akcinį kapitalą 571 mln. eurų, tai laikydama svarbia sėkmingo IPO įgyvendinimo sąlyga.
„Po to valdžios atstovai ir „Air Baltic“ viešai ir nepagrįstai teigė, kad investicijų grąža niekada nebuvo planuojama, arba pabrėždavo, kad valstybės parama jau atsipirko per mokesčius ir indėlį į ekonomiką“, – pažymi Valstybės kontrolė.
Pasak tarnybos, ataskaitas vyriausybei apie „Air Baltic“ padėtį iki praėjusių metų gruodžio rengė pati bendrovė, o jose buvo išskirtinai pabrėžiami teigiami jos veiklos aspektai, tačiau nebuvo minimos įvairios su finansine padėtimi susijusios rizikos, išskyrus atvejus, kai reikėdavo papildomos finansinės paramos iš valstybės.
Dauguma ataskaitų nebuvo viešai prieinamos, o vyriausybės priežiūra nebuvo pagrįsta struktūrizuota veiklos rezultatų analize, kad būtų galima stebėti investicijų grąžos pažangą ir anksti nustatyti rizikas.
Tuo tarpu „Air Baltic“ stebėtojų taryba nepakankamai prižiūrėjo išmokų bendrovės valdybos nariams ribojimus. Maža to, nepaisant bendrovės sunkios finansinės padėties, valdybos narių atlyginimai augo, o 2022-aisiais jiems netgi buvo išmokėtos premijos iš valstybės bendrovei suteikto finansinės paramos paketo.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad valstybė nepakankamai visapusiškai stebėjo „Air Baltic“ verslo plano ir finansinės padėties pokyčius, kad būtų lengviau grąžinti investicijas, o visavertis valstybės dalyvavimas rengiant verslo planus neužtikrinamas iki šiol.
„Bendrovės finansinė padėtis sudėtinga – tai patvirtina praėjusių metų ir šių metų pradžios nuostoliai, neigiamas nuosavas kapitalas, taip pat ne kartą atidėliotas IPO procesas. Jau nebekalbama apie tai, kad valstybė per IPO galėtų susigrąžinti investuotas lėšas. Priešingai, bendrovė tiesiogiai nurodo papildomo valstybės finansavimo poreikį, o be kurio IPO menkai tikėtinas“, – pabrėžė Valstybės kontrolės tarybos narys Martinis Abuolinis.
„Mūsų nuomone, tolesnės mokesčių mokėtojų lėšų investicijos į oro bendrovę pagal dabartinį modelį, neįvertinus jos gyvybingumo ir tvarumo, nepagrįstos. Raginame Susisiekimo ministeriją, bendrovės tarybą ir Vyriausybei ieškoti racionalių ir ekonomiškai pagrįstų tolesnės plėtros alternatyvų“, – pridūrė jis.
„Air Baltic“ stebėtojų taryba buvusį bendrovės vadovą Martiną Gaussą iš pareigų nušalino praėjusio mėnesio pradžioje, didžiausiai akcininkei Susisiekimo ministerijai išreiškus nepasitikėjimą.
Sausio pabaigoje su „Lufthansa Group“ pasirašyta sutartis numato, jog strategine Latvijos oro bendrovės investuotoja tampanti Vokietijos civilinės aviacijos flagmanė investuos į „Air Baltic“ 14 mln. eurų. Mainais „Lufthansa Group“ gaus konvertuojamą akciją, prilygstančią 10 proc. „Air Baltic“ akcinio kapitalo, taip pat gaus vietą bendrovės stebėtojų taryboje. Vėliau, po planuojamo „Air Baltic“ IPO ši akcija bus konvertuota į paprastąsias akcijas, o „Lufthansa Group“ valdomą akcijų dalį lems rinkos kaina.
Vasarį Latvijos įmonių registre įregistruotas „Air Baltic“ akcinio kapitalo sumažinimas beveik 24 kartus – nuo 596,473 mln. iki 25,179 mln. eurų, taip pat esminiai akcinio kapitalo struktūros pakeitimai. Bendrovė nurodė, jog atsilaisvinusiomis lėšomis dengiami ankstesnių metų nuostoliai.
2024-aisiais „Air Baltic“ patyrė 118,159 mln. eurų, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – 29,348 mln. eurų grynąjį nuostolį.
