Žalą pavyksta tik pristabdyti
Stebuklingos piliulės, kaip pilnai apsaugoti verslus ir gyventojus nuo finansinių nuostolių ir iš to kylančių psichologinių traumų, deja, dar nesurado niekas.
Lietuvoje per 11 praėjusių metų mėnesių iš gyventojų ir verslo buvo išviliota 18,39 mln. Eur. 2024-aisiais suma siekė 17,3 mln. Eur. Tai sudaro maždaug 6 Eur iš kiekvieno žmogaus, nuo kūdikio iki senolio.
Estijoje pernai pagrobti 29 mln. Eur, o metais anksčiau – tik 7,2 mln. Eur. Tai sudaro po 21 Eur iš kiekvieno Estijos gyventojo praėjusiais metais.
Latvijoje per 11 mėnesių pernai gyventojai neteko 10,95 mln. Eur, tuo tarpu 2024-aisiais prarado 15,5 mln. Eur. Tai maždaug po 6 Eur iš kiekvieno gyventojo praėjusiais metais – panašiai, kaip ir Lietuvoje.
Suomijoje skaitmeninio sukčiavimo nuostoliai 2024-aisiais siekė 62,9 mln. Eur. Tai maždaug po 11 Eur iš kiekvieno šalies gyventojo.
Tad Lietuvoje situacija panaši kaip ir daugelyje šalių – visur žmonės ir verslai yra pažeidžiami, prarandamos sumos siekia nuo kelių šimtų iki šimtų tūkstančių ir net artėja prie milijono.
Ir beveik visose šalyse situacija blogėja, nepaisant valstybių, finansų, telekomunikacijų institucijų pastangų užkardyti šiuos organizuotus nusikaltimus. Jei šių pastangų nebūtų – nuostoliai būtų dešimtis kartų didesni. Tad tai jau yra pažanga.
Investicijos į technologinę prevenciją
Finansiniai sukčiavimai smarkiai išaugo kartu su technologine pažanga – kai tapo itin paprasta ir pigu rašyti tekstus įvairiomis kalbomis be didelių klaidų, kurti netikras svetaines, reklamas, pakeisti skambučių numerius ar suklastoti balsą ir atvaizdą.
Todėl ir mums itin svarbu taikyti pažangius technologinius sprendimus, keičiantis mokėjimų informacija tarp finansų institucijų, blokuojant svetaines, stabdant skambučius.
Suomijoje „OP“ finansų grupė, kuri yra didžiausia šalyje, inicijavo projektą, leidžiantį ryšio operatoriams per valandą užblokuoti sukčiavimui skirtas svetaines. Tai sumažino sėkmingų sukčiavimo bandymų skaičių iki 80 proc.
Estijoje prieš penkerius metus iniciatyvą parodė startuoliai, įkūrę platformą „Salv Bridge“, kurioje visi didieji Estijos bankai pradėjo dalytis svarbiausiais finansinių nusikaltimų duomenimis.
Tai buvo pirmoji Europoje nacionalinė bendradarbiavimo platforma kovos su pinigų plovimu (AML) ir sukčiavimo prevencijos srityje. Įmonę įkūrė buvę „Wise“ ir „Skype“ darbuotojai, turintys patirties, kaip plėtoti pasaulinį technologinį sprendimą.
Ši platforma jau kelerius metus prieinama ir Lietuvoje, ir bankai aktyviai ja naudojasi, siekdami greičiau ir efektyviau užkardyti sukčių pavedimus. Kartu su individualiai taikomais dirbtinio intelekto sprendimais, automatizuotu operacijų stebėjimu realiu laiku.
Svarbu nuolat peržiūrėti ir tobulinti procesus, susijusius su sukčiavimo prevencija, vykdyti procesinį rizikos vertinimą, o darbuotojus mokyti atpažinti įtartinas situacijas.
Tik kompleksinės ir nuoseklios priemonės gali užtikrinti, kad įmonių ir gyventojų lėšos sąskaitose būtų maksimaliai apsaugotos.
Tarptautinė kova, kuriai itin nepalankios aplinkybės
Vis dėlto bendradarbiavimo tik šalies viduje – nepakanka, nes sukčių tinklai yra tarptautiniai. Ne veltui dažniausiai mums paskambinę sukčiai kalba rusiškai, o pavedimai atliekami į užsienio bankus ir pinigai greitai dingsta ilgoje pasaulinėje grandinėje.
Sukčiai plačiai naudoja socialinius tinklus, ir tokiems tinklams kaip „Meta“ nepavyksta patiems sustabdyti šį nusikalstamų reklamų srautą. „Reuters“ paskelbti duomenys rodo, kad „Meta“ prognozavo, jog 10 proc. jos 2024 m. pajamų bus gaunama iš sukčiavimo ir draudžiamų prekių reklamų. O tai sudaro 16 mlrd. USD.
Tik Europos Sąjungos lygiu galime paskatinti tokius technologinius milžinus įdėti daugiau pastangų apsaugant gyventojus nuo sukčių. Žinoma, įtempta geopolitinė situacija šiuo metu reikalauja maksimalaus Europos institucijų įsitraukimo ir mažina dėmesį kitiems klausimams.
Situaciją sunkina ir tai, kad didžiosios technologijų bendrovės yra JAV įmonės, o šiuo metu Europa tiesiog negali sau leisti dar labiau didinti įtampą tarp Atlanto.
Žinojimas – ginklas, prieinamas kiekvienam
Tad šiuo metu svarbu daryti tai, ką galime, kad kuo labiau sumažintume finansinio sukčiavimo žalą. Gyventojų atsparumo didinimas – vienas iš tokių žingsnių.
Policijos, Lietuvos banko, bankų asociacijos ir nacionalinio transliuotojo kampanija „Padėk ragelį“ – pradėta tinkamu laiku.
Kai balandį gyventojų sąskaitas pasieks atsiimamos lėšos iš II pakopos pensijų fondų, jie bus itin pažeidžiami.
Kuo didesnės sumos sąskaitose – tuo didesni nuostoliai ir tuo skaudesnis nusivylimas. Valdžia, bankais, visuomene, savimi. Kuo daugiau tokių nusivylusių žmonių – tuo nestabilesnė situacija valstybėje.
Kviečiu kiekvieną pasidomėti, kokie yra populiariausi finansinio sukčiavimo būdai, kad susidūrę, galėtumėte lengviau juos atpažinti. Taip pat pasikalbėkite apie tai su savo artimaisiais ir draugais, ypač vyresnio amžiaus ar kuriems sunkiau sekasi su technologijomis.
Susigalvokite savo saugumo veiksmus – pavyzdžiui, kad pasitarsite tarpusavyje visada, prieš kur nors suvesdami savo prisijungimo duomenis.
Esame kare su finansiniais sukčiais, tad kiekvienas pagal savo galimybes pasiruoškime „saugos kuprinę“ – pirmiausia su žiniomis ir įgūdžiais.
O mes, bankai ir institucijos, dar tampriau bendradarbiausime, kad visi kartu neleistume sukčiams mūsų nugalėti.
