Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 12d. 11:43

Lenkijos bankininkas įvertino bankų mokestį: nukentėjo klientai, bankai ir visa ekonomika

Marjušo Zygerewicz
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Mariuszas Zygierewiczius

Lenkijoje prieš trejus metus įvestas bankų turto mokestis, iš kurio įkvėpimo dabar semiasi Lietuva, turėjo itin neigiamų pasekmių, patikina Lenkijos bankų asociacijos ekspertas, ekonomikos mokslų daktaras Mariuszas Zygierewiczius. Jis vardijo, kad bankai ėmė jungtis, jų liko mažiau, jie nebedirba pelningai, tuo metu klientams sumažėjo indėlių palūkanos, o paskolos pabrango, ekonomikoje sumažėjo investicijų.

M.Zygierewiczių į Lietuvą pristatyti Lenkijos patirtį pakvietė Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Pasak Lenkijos bankininko, jo šalis pasirinko patį blogiausią mokesčio įgyvendinimo būdą ir tai turėjo neigiamų pasekmių.

„Verslo įmonės turi mokėti mokesčius, tą ir darome, mokame pelno mokesčius ir kitus mokesčius. Tačiau taip pat sakome, kad bankinis mokestis, kuris buvo įvestas Lenkijoje, buvo blogiausia sistema, kokia tik galėjo būti pristatyta. (…) jis labai blogas bankams, blogas klientams, blogas ir ekonomikai“, – tikina M.Zygierewiczius.

Po mokesčių įvedimo, Lenkijoje iš 38 veikusių bankų liko 31 bankas, skaičiuoja bankininkas. Dalis veikiančių bankų tiesiog įšaldė savo turimą turtą ir nebeišduoda naujų paskolų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai

„Pastebėjome, kad daug bankų turėjo susijungti, kadangi jie nebegalėjo išgyventi, jų pelno lygis buvo mažesnis. Pagrindinė priežastis buvo bankų mokesčio įvedimas. Ne pagrindinė, bet vienintelė priežastis“, – sako M.Zygierewiczius.

Jis vardija, kad bankai nebeturi jokių šansų gauti finansavimo iš išorės.

„Mažesnė bankų kapitalo grąža – Lenkijoje bankams nebeįmanoma išleisti naujų akcijų emisijų akcijų biržoje. Nuo 2016 metų, įvedus mokestį, realybėje, neturėjome naujų bankų akcijų emisijų, kadangi kapitalo grąža nepadengia bankų išlaidų“, – vertino M.Zygierewiczius.

Ką tai reiškia klientams – mažiau paskolų.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Marjušo Zygerewicz
Arno Strumilos / 15min nuotr./Marjušo Zygerewicz

Klientams sumažino indėlių palūkanas, pabrangino paskolas

M.Zygierewiczius vertina, kad iškart po bankų mokesčio įvedimo bankai sumažino indėlių palūkanų normas.

„Kalbant apie klientus, pirmas žingsnis, kurį padarė bankai po mokesčio įvedimo, jie sumažino indėlininkams palūkanų normas. Buvo labai sunku pritraukti lėšų paskoloms. Paskolų palūkanų pokyčių iš pradžių nebuvo, bet kad padengtų nuostolius, bankai pirmiausia sumažino palūkanas indėliams“, – tikina M.Zygierewiczius.

Pasak jo, indėlių palūkanos nebepadengia infliacijos.

„Vėliau mes matome antrą pasekmę – vidutiniu laikotarpiu, žingsnis po žingsnio, auga palūkanų normos kreditams. Tai reiškia lėtesnį būsto paskolų augimą, nes paskolų su įkeitimu maržos yra mažesnės nei vartojimo kreditų. Tai labai stipriai apribojo priėjimą prie būsto paskolų“, – patikina Lenkijos bankininkas.

Jis aiškina, kad maržos nepadengdavo visos mokesčio apimties, dėl to reikėjo didesnio skirtumo tarp išduotų indėlių ir paskolintų lėšų palūkanų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Galiausiai, anot jo, tai atsiliepė ir ekonomikoje. Nors Lenkija vis dar sparčiai auga, tačiau joje investicijas finansuoja nebe bankai, bet patys verslininkai.

„Kuomet mes žiūrime turto dalį bendrajame vidaus produkte, iki bankų mokesčio matėme augimą kartu. Po mokesčio, bankų turtas liko tame pačiame lygyje, apie 90 proc. Šiemet augimas sudaro apie 5 proc. Tai didelis ekonomikos augimas, bet turto ir BVP santykio augimas buvo mažas. Tai reiškia, kad didelė dalis naujų investicijų turi būti finansuojama iš nuosavų lėšų, jų nefinansuoja bankai“, – kalbėjo M.Zygierewiczius.

Jis patikina, kad šalies finansų sistema liko gerokai mažiau konkurencinga tarptautinėje rinkoje.

„Jei bankai norėtų išduoti paskolą kitose šalyse, jie turėtų turėtų sumokėti šį bankinį mokestį“, – aiškina M.Zygierewiczius ir patikina, kad bankus tokiu atveju nukonkuruoja aplinkinės valstybės.

Lietuvai taip pat prognozuotų didesnes kainas

Lietuvoje bankų rinka gerokai skiriasi nuo Lenkijos – čia veikia mažiau bankų, jie pelningi, tarp jų nedaug konkurencijos. Tačiau nepaisant to, anot M.Zygierewicziaus, bankai, vis tiek ieškotų išeičių naštą padalinti tarp indėlininkų ir kreditorių.

„Lenkijoje dalis bankų nusprendė nutraukti veiklą ir parduoti ją savo konkurentams, kadangi nebegalėjo padengti kapitalo kaštų“, – sako bankininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje paplito paskolos tarp valstybių – stambesnes paskolas verslui bankai išduoda tiesiai iš Prancūzijos ar kitų šalių, kurioje veikia banko grupė.

Lenkijoje bankai moka 0,0366 proc. per mėnesį

Specialistas pristatė, kad Lenkijoje mokamas bankų mokestis sudaro 0,0366 proc. per mėnesį nuo viso bankų turto, viršijančio 4 milijardus zlotų, išskyrus užsienio obligacijas ir dalį kitokio turto, mokestis netaikomas restruktūrizuojamiems bankams.

„Tai gana lengvas sprendimas, tačiau tai yra neigiamas ir ne pats geriausias sprendimas“, – tikino M.Zygierewiczius.

Jis patikino, kad realybėje mokestis yra didesnis, kadangi jo negalima išskaičiuoti iš mokamo pelno mokesčio.

„Jei norite įvesti mokestį, įsiveskite. Tačiau geriau susiekite jį su atitinkama ekonomine verte“, – kalbėjo M.Zygierewiczius.

Didžiausia našta teko smulkiesiems bankams, kadangi didžiausi bankai galėjo drastiškiau karpytis išlaidas, aiškina M.Zygierewiczius.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai

„Dalis vidutinio dydžio bankų yra labai silpnoje ekonominėje situacijoje. Dalis iš jų gali netgi sužlugti arba būti restruktūrizuojami“, – sako M.Zygierewiczius.

Lietuva mokestį nužiūrėjo nuo Lenkijos

Nuo Lenkijos nukopijuotą mokestį mūsų šalyje šiuo metu siūlo įvesti Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS).

Anksčiau Lietuvos bankų asociacija (LBA) informavo, kad skubotai inicijuotas mokestis gali reikšmingai pabranginti ne tik paskolas gyventojams ir verslui, bet ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

„Būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–3,2 proc. Ilgalaikė žala ekonomikai gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 50 mln. eurų, šalies ūkis netektų iki 200 mln. eurų“, – skaičiuoja LBA.

Taip pat vertinama, kad naujasis įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai.

„Įstatymas „stumiamas“ paskubomis, ne tik neatlikus ekonominės analizės, bet nė negavus už finansų rinkos priežiūrą atsakingų nacionalinių ir ES institucijų: Vyriausybės, Lietuvos banko, Europos centrinio banko (ECB) bei Europos Komisijos – išvadų“, – rašo LBA.

Asociacija grindžia, kad ECB jau vertino Lenkijoje ir Rumunijoje taikomus mokesčius bankams ir konstatavo, kad jie gali kenkti finansiniam šalies stabilumui ir kreditų teikimui, turėti neigiamos įtakos ekonomikos augimui. ECB taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie mokesčiai gali paskatinti finansų įstaigas perkelti savo turtą į užsienį.

R. Karbauskis: bankų mokestį svarsto ir Švedija

Tuo metu Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad panašų mokestį svarsto ir Švedija. Anot jo, tai šaliai leistų padidinti gynybai skiriamas išlaidas nuo 1 iki 1,5 proc. BVP, rašo naujienų agentūra BNS.

„Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių“, – pranešime sakė R. Karbauskis.

„O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai ir Lietuvoje veikiantys bankai turi solidarizuotis su visuomene ir, parodydami socialinį jautrumą, realiai prisidėti prie atskirties mažinimo didinant vaiko pinigus keliant pensijas, kultūros ar švietimo darbuotojų atlyginimus?“, – klausė „valstiečių“ lyderis.

Švedija nori nuo 2022 metų padidinti išlaidas gynybai, papildomų biudžeto pajamų surinkdama bankų sąskaita, tačiau Švedijos bankų asociacija kritikuoja siūlymą ir teigia, jog bankai ir taip moka didelius mokesčius.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti valdančiųjų siūlymą apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.

Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą gyventojams pabrangintų bankų paslaugas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką