Prieš 15 metų, kai Klaipėdos LEZ teisės aktai dar tik buvo pradėti kurti, visiems buvo aišku, kad pramonės plėtra Lipkių ir Švepelių kaimų teritorijose galima tik iškėlus kelias dešimtis gyventojų. Bet nuo to laiko kaimiečiai tapo miestiečiais, kuriuos iš visų keturių pusių dusina įmonių kvapai, o žemės paėmimo valstybės reikmėms procesas įstrigo vos prasidėjęs.
Prieš metus savivaldybės pasirašytų sutarčių dėl turto kompensavimo terminas baigėsi birželio 30 dieną. Sutrikę žmonės nežino, ką duoti į teismą, o savivaldybė bandys nusiplauti gėdą LEZ investuotojų pinigais.
Kėlė kainą
Tuo laiku, kai Klaipėdos ekonomika ir nekilnojamojo turto kainos kilo kaip ant mielių, iškeldinti Lipkių gyventojus, apie 30 žemės savininkų, trukdė ginčai dėl turto vertės. Dalis žmonių nesutiko su savivaldybės vertinimu ir siūlymu mainais imti kelių arų sklypą gyvenamajai statybai, todėl apie porą metų derybos dėl pinigų buvo įstrigusios.
"Gyventojai per derybas pasiekė geriausią kainą, ją pasikėlė beveik dvigubai, tik kad pinigų biudžete nėra. Vis dėlto jiems dabar geriau nenutraukti sutarčių", - LŽ aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius.
2007 metais nepriklausomi turto vertintojai 24 sodybas įvertino 18,4 mln. litų, o savivaldybė su jais nesiginčijo - juk tai būsiančios valstybės lėšos. Dėl žemės paėmimo Gedimino Kirkilo Vyriausybė buvo išleidusi nutarimą, kuriam įgyvendinti biudžete pinigai buvo numatyti atskira eilute. Tačiau apskrities administracijai vėluojant rengti žemėtvarkos projektą 2008 metais iš biudžeto spėta panaudoti tik 950 tūkst. litų. Pinigai, pasak pačių gyventojų, buvo jiems visiems paskirstyti proporcingai pagal turto vertę, likusios dalies tikintis šiais metais.
Bet gegužės mėnesį Seimui keičiant biudžeto rodiklius, Lipkių eilutė, vasarį susitraukusi iki 950 tūkst. litų, buvo visai išbraukta, nors gyventojai jau buvo spėję kreiptis pagalbos į naujus Seimo narius, kaip ir į ankstesnių kadencijų parlamentarus.
Šiomis dienomis susitikęs su būriu Lipkių gatvės gyventojų, A.Každailevičius dideliu mero noru jiems padėti atrėmė žmonių priekaištus, kad siūlydamas pasirašyti sutartis meras Rimantas Taraškevičius žadėjo užsinerti kilpą, jei negaus iš Vyriausybės pinigų. Neva premjeras Andrius Kubilius merą išklausęs, bet nieko nežadėjęs, tačiau dėl to meras kartis neprivaląs. O gyventojai Vyriausybę paveikti tegu siekia per Seimo narius.
A.Každailevičius taip pat priminė, kad savivaldybė buvo numačiusi sutarties įgyvendinimo išlygą ("jeigu Vyriausybė skirs pinigų"), bet ji nepatikusi gyventojams ir todėl buvusi išbraukta.
Spaus investuotojus
Klaipėdos administracija teigia negalinti skolintis iš bankų reikmėms, nesusijusioms su investicijomis. Tačiau savivaldybė suinteresuota, kad į LEZ ateitų kuo daugiau pramonės. Kartu visiems suprantamas ir apgautų Lipkių gyventojų grasinimas stabdyti statybas, visų pirma - šiukšles deginančios elektrinės, nors į sanitarinę apsaugos zoną, sumažintą nuo anksčiau nustatyto 1000 metrų atstumo iki 150 metrų, dabar jų žemės nepatenka.
Pirmoji Lietuvoje termofikacinė elektrinė Lipkių kaime turėtų būti pastatyta iki 2010 metų greta veikiančios bendrovės "Klaipėdos energija" rytinės katilinės. Vietoj mazuto ir dujų ji naudotų įvairias komunalines atliekas ir durpes. Planuojamos investicijos - apie 100 milijonų eurų (350 mln. litų).
Miesto taryba yra pritarusi, kad ją statytų savivaldybės kontroliuojamos "Klaipėdos energijos" ir kitos bendrovės akcininkės "Fortum Heat Lietuva" įsteigta bendra įmonė "Fortum Klaipėda". Nesutarta tik dėl sąlygų, kurios šiuo metu tobulinamos. Naujas sutarties variantas miesto taryboje bus svarstomas liepos 23 dieną.
Pasak A.Každailevičiaus, ši sutartis - tai galimybė sumažinti Vyriausybės įsipareigojimus, o Suomijos korporacijai "Fortum" būdas išvengti statybų vilkinimo dėl gyventojų protestų. Atrodo, kad tai supranta ir investuotojai.
Į LŽ klausimą, ar gali savivaldybė tikėtis 9 mln. litų iš elektrinės statytojų, kaip užsiminta vėsinant gyventojų pyktį, "Fortum Klaipėda" atsakė teigiamai. "Fortum" korporacija padės savivaldybei spręsti problemą, susijusią su gyventojų iškeldinimu iš LEZ teritorijos. Lėšų pervedimo terminai paaiškės per derybas tarp savivaldybės ir "Fortum Klaipėda" akcininkų", - žada Juozas Doniela, bendros įmonės vadovas.
Jei galėtų, Klaipėdos savivaldybė priremtų prie sienos ir kitus investuotojus, tik kad LEZ teritorijoje šiemet daugiau naujokų nematyti.
