Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva ES fondus išsems iki galo

Finansų ministerija
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr. / Finansų ministerija
Šaltinis: „Laisvoji banga“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieš kiekvieną biudžeto svarstymą, ministerijos stengiasi išplėšti kuo daugiau lėšų savo planuojamoms programoms. Tačiau ar visada ir visas jas panaudoja, „Laisvosios bangos“ radijuje pasakojo Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės pavaduotoja Rūta Dapkutė – Stankevičienė.

„Bendra suma, gauta 2007-2013 metų projektams, yra 23 mlrd. litų ir dėl šių lėšų yra sudarytos sutartys su projektų vykdytojais. Naujos sumos šiuo metu neskiriamos, nes jau yra programavimo laikotarpio pabaiga.

Lietuvoje yra įgyvendinama kiek daugiau 8100 projektų. Virš 5000 jų jau baigti. Likusiems 3000 projektų užbaigti laiko turime iki 2015 metų pabaigos. Planuojame, kad juos  baigti pavyks, – tikino pašnekovė. – Projekto vykdytojams jau yra išmokėta 82 proc. šios sumos. Taigi apie 20 proc. jų dar nepanaudota, tačiau šios lėšos yra išmokamos pagal vykdytojų pateiktus mokėjimo aprašymus. Jie gali būti teikiami iki kitų metų pabaigos. Vidutiniškai per metus projekto vykdytojams mes išmokame apie 4 mlrd litų, todėl tikėtina, kad visos lėšos bus išmokėtos iki 2015 metų pabaigos“.

Jeigu mes nustatome pažeidimą ir jis nėra sisteminis, tai lėšos yra grąžinamos į Lietuvos biudžetą ir iš naujo panaudojamos naujiems projektams finansuoti.

„Kadangi yra sukurta rizikų valdymo sistema, mes identifikuojame tuos projektus, kurių pabaiga numatyta artėjant 2015 metų pabaigai ir vykdome jų stebėseną, konsultuojama įvairiais klausimais, kad projektai būtų baigti laiku. Tačiau ES komisija yra suteikusi tam tikras galimybes, jei projektas nebūtų baigtas. Jį tuomet būtų galima baigti pareiškėjo lėšomis arba skaidyti į etapus ir dalį projekto finansuoti iš šio laikotarpio, kitą dalį jau 2014-2020 metais.

Patekti į rizikos zoną galima pagal 10 kriterijų. Turime informacinę sistemą, kuri pagal tam tikrus duomenis mums išskiria projektus. Tokią patikrą vykdome kas mėnesį, tad rizikos stadija keičiasi“, – aiškino R. Dapkutė-Stankevičienė.

„Tam, kad lėšos būtų patikrintos, yra sukurta keleto lygių kontrolės sistema, kurią tikrina Europos Komisija ir Europos Audito rūmai. Dabar Lietuvai nėra pritaikyta tokių korekcijų, kad reikėtų gražinti pinigus. Per visą šį laikotarpį negrąžinome nei cento. Tačiau nacionaliniu lygmeniu pažeidimai projektuose yra nustatomi, kas rodo efektyviai veikiančią kontrolės sistemą. Ir jei yra nustatomi pažeidimai, vykdytojai turi juos ištaisyti, o jei neįmanoma, lėšas reikia grąžinti“, – teigė Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės pavaduotoja.

„Jeigu mes nustatome pažeidimą ir jis nėra sisteminis, tai lėšos yra grąžinamos į Lietuvos biudžetą ir iš naujo panaudojamos naujiems projektams finansuoti. Jei programos uždarymo metu komisija pastebi pažeidimu, kurių neįmanoma ištaisyti, lėšas taip pat reikia grąžinti.“, – patikino pašnekovė ir patikslino, jog 2014-2020 metų laikotarpiu į Lietuvą iš Europos Sąjungos, tikėtina, atkeliaus taip pat apie 23 mlrd litų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką