Bendrą kreipimąsi Seimo komitetams pasirašė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija.
„Nuo 2025 metų tarp Baltijos šalių ir Lenkijos didžiausias akcizas dyzelinui yra Lietuvoje. Dėl mokestinės politikos susidariusių degalų kainų skirtumų su kaimyninėmis šalimis beveik visas tranzitinis krovininis transportas degalų įsigijimą, o tuo pačiu ir mokesčių, perkant degalus, mokėjimą perkėlė į kaimynines šalis. Kaimyninėse šalyse yra įsigyjami degalai, jose sumokami su tuo susiję mokesčiai, o transporto priemonės ir toliau naudojasi Lietuvos keliais bei išmeta su tuo susijusį CO2“, – teigiama asociacijų laiške.
Tokia situacija reiškia ne tik prarastas pajamas biudžetui, bet ir aplinkosauginį efektą – transporto priemonės degalus pila kitose šalyse, tačiau anglies dvideginio emisijos ir kelių apkrova lieka Lietuvoje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2025 m. dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 15 proc. Tai reiškia, kad lyginant su 2024 m., šalyje nebuvo parduota apie 220–300 mln. litrų dyzelino. Dėl šio vartojimo nutekėjimo bei susijusių mokesčių perėjimo į kaimynines šalis Lietuva vien pernai negavo apie 90,2–123,5 mln. eurų biudžeto pajamų.
Be to, mažėjant dyzelino įsigijimams Lietuvoje, tiesiogiai nukenčia vietos žemės ūkis, tiekiantis žaliavas biodegalų gamybai, taip pat mažėja biodegalų pardavimai vidaus rinkoje. Tai reiškia, kad dabartinė mokestinė politika silpnina ne tik transporto sektoriaus konkurencingumą, bet ir platesnę Lietuvos ekonomikos grandinę.
Paprastas ir lankstus modelis
Penkios verslo organizacijos siūlo LR akcizų įstatyme įtvirtinti dalinio dyzelino akcizo grąžinimo mechanizmą. Pagal šį modelį įstatyme būtų įtvirtinta, kad Vyriausybė bei jos įgaliotos institucijos galėtų lanksčiai nustatyti konkrečią grąžintiną akcizo dalį, taikymo laikotarpį ir administravimo tvarką, atsižvelgdamos į rinkos situaciją.
Praktikoje schema galėtų veikti paprastai ir skaidriai: degalai būtų įsigyjami Lietuvoje veikiančiose degalinėse, pagal nustatytus kriterijus būtų identifikuojami tinkami subjektai ir transporto priemonės, remiantis įsigijimo dokumentais automatiškai apskaičiuojama grąžintina akcizo dalis, o grąžinimas vykdomas per VMI administruojamą sistemą, užtikrinant duomenų kryžminę patikrą.
Organizacijos siūlo mechanizmą taikyti tik N3 klasės (daugiau nei 12 tonų masės) krovininėms transporto priemonėms, kurios yra orientuotos į tarptautinius vežimus.
Akcizą grąžina dešimtyje šalių
Dalinio akcizo grąžinimo mechanizmai taikomi Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Šiose šalyse tai laikoma veiksminga priemone konkurenciniams iškraipymams mažinti, mokesčių surinkimui stabilizuoti ir greitai reaguoti į energijos kainų svyravimus.
„Suprantame, kad Vyriausybė šiuo metu sprendžia skubius klausimus, susijusius su laikinų priemonių stabilizuoti degalų kainų augimą nustatymu, ir manome, kad būtent Seimas turi galimybę inicijuoti ilgalaikius, sisteminius sprendimus, užtikrinančius Lietuvos ekonomikos konkurencingumą regioniniu ir tarptautiniu mastu“, – teigiama asociacijų laiške.
Pasak organizacijų, norint, kad schema įsigaliotų jau kitais metais ir prisidėtų prie 2027 m. valstybės biudžeto pajamų, reikalingi sprendimai turi būti priimti kuo greičiau. Todėl verslo organizacijos kviečia Seimo frakcijas pritarti pateiktai iniciatyvai ir pradėti teisėkūros procesą artimiausiu metu.
