Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 2d. 09:01

Lietuva sukaupė 1,1 mlrd. eurų, ruošdamasi galimam ES paramos mažėjimui

Užmokestis
„Scanpix“ nuotr. / Eurai

Lietuva, ruošdamasi galimam Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos mažėjimui po 2020 metų, investiciniuose fonduose sukaupė 1,093 mlrd. eurų.

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonomikos pritraukimo prie Bendrijos vidurkio projektams panaudojama vieną kartą, tačiau fonduose gulinčios lėšos investuojamos kaip paskolos arba jų garantijos.

Kai kurie ekonomistai sako, jog iki šiol sukauptų lėšų fonduose turėtų pakakti galimo struktūrinės paramos mažėjimo atsvėrimui, tačiau kiti finansų ekspertai svarsto, kad Lietuvos fondų ambicijos galėtų būti didesnės.

Europos Komisija (EK) trečiadienį ketina pateikti pirminį naujo ilgamečio Bendrijos biudžeto pasiūlymą. Jame gali atsispindėti pirmieji ženklai, kaip keisis Lietuvos įnašai į biudžetą ir iš jo gaunama parama.

Fonduose – 1,1 mlrd. eurų

Beveik prieš dešimtmetį Lietuvoje nuspręsta, jog ES struktūrinė parama, skirta Bendrijos regionų ekonominio išsivystymo suvienodinimui, gali būti ne tik panaudota vieną kartą kaip subsidija, bet ir investuota kaip rizikos kapitalas, paskolos ar jų garantijos į finansiškai atsiperkančius projektus.

Dėl to pradėta kurti ES lėšų fondus. Juose laikomos struktūrinės paramos lėšos skirstomos finansiškai atsiperkantiems projektams, o joms sugrįžus – reinvestuojamos. Beveik per dešimtmetį Finansų ministerija sukūrė 13 fondų ir juose laiko 1,093 mlrd. eurų ES paramos.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė BNS sakė, kad fondai yra ilgalaikė finansavimo priemonė.

„Finansavimas finansinių priemonių forma yra ilgalaikis finansavimo įrankis, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir toliau naudojamos kitiems projektams finansuoti. Tokiu būdu su tapačia lėšų suma pasiekiama daugiau rezultatų“, – tvirtino M.Tuskienė.

Finansų ministerijos nuotr./Miglė Tuskienė
Finansų ministerijos nuotr./Miglė Tuskienė

Anot jos, ES lėšų fondai dar turi vieną privalumą – jų pinigais finansuojamuose projektuose pritraukiamas privatus kapitalas, o dėl to jiems reikia mažiau viešųjų lėšų.

„Valstybė investuodama lėšas finansinių priemonių forma bei dalindamasi rizika, sukurdama pakankamus projektų srautus ir panašiai skatina privačius investuotojus prisidėti ir investuoti į valstybei svarbias sritis, kurių privatus verslas anksčiau nefinansavo“, – argumentavo viceministrė.

Finansų ministerijos duomenimis, beveik per dešimtmetį, investuojant fonduose sukauptas ES lėšas, įvairiems projektams buvo pritraukta 1,21 mlrd. eurų privačių lėšų.

M.Tuskienės nuomone, fondai – svarbi priemonė, ruošiantis galimam struktūrinės ES paramos mažėjimui po 2020 metų.

„Kadangi Lietuvai skiriamos ES lėšos po 2020 metų gali mažėti, todėl siekiant skatinti investicijas bei sudaryti galimybes finansuoti valstybei svarbius projektus su ribotais viešaisiais ištekliais, būtina ir toliau taikyti inovatyvius finansavimo būdus – finansines priemones“, – teigė viceministrė.

Nuo 2009 metų, kai Lietuvoje buvo sukurti pirmieji europinės paramos investavimo fondai, daugiausia investuota į daugiabučių renovaciją ir smulkias bei vidutines įmones. Tačiau pastaruoju metu pinigai buvo nukreipti ir į savivaldos viešųjų pastatų bei kultūros paveldo atnaujinimą. Dabar svarstoma steigti fondus vandentvarkos ir transporto sektoriams.

Fonduose sukaupta pakankamai lėšų

Kauno technologijos universiteto (KTU) Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas BNS sakė, kad fondai – geras kai kurių sektorių finansavimo instrumentas.

„Vertinant paramos finansinius skaičius bei modeliuojant galimą tokio finansinio srauto eliminavimą iš šalies ūkio iš tiesų verta sunerimti. Fondų sukūrimas akumuliuojant paramos lėšas ir įdarbinant jas cikliškai yra geras tam tikrų sektorių papildomo finansinio gyvybingumo palaikymo instrumentas“, – kalbėjo R.Krušinskas.

Savo ruožtu banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS argumentavo, kad fonduose Finansų ministerija šiandien yra sukaupusi pakankamai lėšų, kad galėtų atsverti struktūrinės paramos galimą sumažėjimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Nerijus Mačiulis
Asmeninio archyvo nuotr./Nerijus Mačiulis

„Visuomet atrodys, kad kuo daugiau, tuo geriau. Vis tik 13 fondų su daugiau nei milijardu eurų lėšų būtų sunku pavadinti nepakankamu pasiruošimu. Įvertinus tai, kad 2020 metais ES parama nesibaigs, o tik sumažės penktadaliu ar šeštadaliu, galima teigti, jog bendras makroekonominis efektas gali būti visai nejaučiamas, nes tą sumažėjimą visiškai kompensuos fonduose sukauptos ir reinvestuojamos lėšos“, – tvirtino ekonomistas.

Jis teigė, kad Lietuvai nereikėtų būti per daug pripratusiai prie europinės struktūrinės paramos, nes šios lėšos turi ir neigiamą pusę.

„Šioje diskusijoje nereikėtų užmiršti ir neigiamų ES paramos aspektų – kartais ji iškraipo konkurencines sąlygas, ypač jei parama skirstoma ne visai skaidriai ir efektyviai, kartais išgyvena nekonkurencingos išteklius švaistančios įmonės. Todėl ES paramos mažėjimo nevertėtų dramatizuoti ir ypač nereikėtų planuoti naudotis šiuo ramentu amžinai“, – argumentavo N.Mačiulis.

Dabar struktūrinių fondų lėšos dalinamos regionams pagal jų bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam žmogui rodiklio santykį su ES vidurkiu. Iš viso yra trys regionų kategorijos. Daugiausia lėšų gauna mažiausiai išsivystę regionai, kurių BVP rodiklis yra mažesnis nei 75 proc. ES BVP vidurkio vienam žmogui. Mažiau lėšų gauna pereinamieji regionai, kurių BVP rodiklis yra tarp 75 ir 90 proc. ES vidurkio, o mažiausiai lėšų gauna labiau išsivystę regionai – daugiau nei 90 proc. ES vidurkio.

Lietuva iki šiol buvo traktuojama kaip vienas mažiau išsivystęs regionas, tačiau per pastaruosius metus įsibėgėjus Vilniaus regiono ūkio plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos.

Fondams trūksta ambicijos

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas BNS sakė, kad lietuviškiems europinės paramos fondams trūksta ambicijos ir į juos būtų galima pervesti žymiai daugiau lėšų.

2007–2013 metais Finansų ministerija į sukurtus investicinius fondus pervedė maždaug 7 proc. struktūrinės paramos, kai 2014–2020 metais šis rodiklis ūgtelėjo iki 10 procentų.

„Pažvelgus grynai į skaičius, peršasi nuomonė, kad nepakankamai, nes net 10 proc. skirtos paramos fondams, o 90 proc. skirta trumpalaikiam įsisavinimui“, – teigė Ž.Mauricas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

Pasak ekonomisto, fondams trūksta ambicijos.

„Turint omenyje, kad dabar yra aukso amžius, aš manau, kad fondai Lietuvai yra naudingi. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Sakyčiau, kad bent jau trečdalį, o gal net pusę visų lėšų galima būtų skirti“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Jis taip pat argumentavo, kad struktūrinė parama turi ir savo minusų. Ž. Maurico nuomone, ilgalaikis paramos poveikis šalies ekonomikai yra neutralus arba gali būti ir neigiamas, jeigu šalis investuoja į brangaus išlaikymo reikalaujančius projektus, tačiau nepasiruošia finansiškai jų prižiūrėti.

„Pasibaigus paramai, deja, galime tikėtis, kad tęstinumo nebus ir ilguoju laikotarpiu, tarkime, po dešimties metų Lietuva bus tam pačiame taške ekonominiu požiūriu, kokiame būtų apskritai, jeigu parama nebūtų apskritai suteikta Lietuvai“, – teigė ekonomistas.

Struktūrinei paramai reikalinga išsami analizė

KTU dėstytojas R.Krušinskas sakė, kad Lietuvoje reikia išanalizuoti, kuriuose sektoriuose europinė struktūrinė parama buvo panaudota tinkamai, o kur buvo susidurta su kliūtimis, nes tai padėtų lėšas geriau investuoti ateityje.

„Vyksta nemažai diskusijų apie tai, kas nutiks kai paramos laikotarpis pasibaigs, kokia finansinė duobė atsivers biudžete, o gal netgi užklups krizė, lėtinanti šalies ekonominį vystymąsi. (...) Reikėtų atlikti labai išsamią ir savikritišką analizę dėl ES paramos panaudojimo efektyvumo, nustatant didžiausią poveikį patyrusias sritis ar sektorius, bei identifikuoti ne pačias sėkmingiausias praktikas. Šios pamokos leistų šaliai turėti aiškesnį vaizdą dėl tikslingų valstybės investicijų ateityje“, – kalbėjo R.Krušinskas.

Finansų viceministrė M.Tuskienė tvirtino, kad be struktūrinės paramos fondų kūrimo ministerija šiuo metu taip pat kuria rekomendacijas įvairiems ekonomikos sektoriams, kaip reikės elgtis, mažėjant paramai.

„Pateikiant rekomendacijas dėl labiausiai „priklausomų“ sektorių remiamų veiklų finansavimo tikslingumo, tikimasi, kad jų pagalba pavyks sumažinti viešųjų politikos sričių priklausomybę nuo ES fondų investicijų ir padidinti jų savarankiškumą“, – tvirtino viceministrė.

Finansų ministerija dar šiemet Vyriausybei ketina pateikti rekomendacijas aplinkosaugos ir užimtumo sektoriams. Vėliau rekomendacijos bus teikiamos ir kitiems nuo europinės paramos priklausomiems sektoriams.

Lietuva iš Regioninės politikos, kurios pagrindiniai elementai yra struktūriniai fondai, 2014–2020 metais turėtų gauti 6,901 mlrd. eurų, o 2007–2013 metais parama siekė 6,885 mlrd. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiui Pranciškui ranką spaudęs vienuolis: „Iš arti matyti, kokią sunkią naštą jis neša“

Verslas

Buvęs Estijos premjeras Taavi Roivas: kai Lietuva mus aplenkia, priimame tai kaip iššūkį

Pasaulis kišenėje

Raudona plyta pamena Šiaurės Lietuvos miestelių klestėjimo laikus

Vardai

Prancūzijos ambasadoriaus atsisveikinimo vakare – svečių padėka už „protokolo laužymą“

24sek

Broliai Ballai sugrįžo į Lietuvą – iš autobuso tiesiai į greito maisto restoraną

Aktualu

V.Ušackas: pralošus pirminius partijos rinkimus vargu, ar galima laimėti nacionalinius

Gazas

Koks likimas laukia „Fiat“, po Lietuvą vežiojusio popiežių Pranciškų?

Sportas

Klausimas apie valstybinę premiją sutrikdė čempioną: „Galiu už tai būti nulinčiuotas, bet ...“

Aktualu

I.Šimonytė: mano lyginimas su D.Grybauskaite – tobula klišė

Aktualu

Snaiperiai akies taiklumą lavino varžybose

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: produktą iš bulvių sukūrę olandai uždirbo iš pasklidusių dulkių

Vardai

Žuvusio modelio mamą įskaudino kalbos apie mįslingą vaizdo įrašą: „Tai juodina mano dukrą“

Gyvenimas

Revoliucija medicinoje? Paralyžiuotas žmogus su stuburo implantu žengė pirmuosius žingsnius

Vardai

Buvęs Karolinos Liukaitytės gyvenimo draugas Arnas Jurskis: „Nė vienos skyrybos nėra malonios“

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Gyvenimas

Greta norimos figūros pasiekė per 45 dienas: svėriau maistą ir skaičiavau kalorijas

24sek

„Pacers“ pratęs sutartį su Domantu Saboniu

24sek

„Raptors“ veteranu tapęs J.Valančiūnas žada spardyti užpakalius varžovams

15min recenzija Kultūra

Šlovinant Koršunovo genijų: spektaklis „Rusiškas romanas“

Interviu Aktualu

Rašytojas O.Bojčenko: „Ukrainos intelektualai turi įtikinti, kad Europos idėja – geresnė nei rusiškoji“

Naujienos

CITATA

Modernaus verslo komplekso „Park Town“ incijuotame diskusijų cikle „Speak Out“ startuolių ekosistemos ekspertė Rimantė Ribačiauskaitė teigia, kad Lietuva dar turėtų pasimokyti sėkmės istorijų pasakojimo iš kaimyninių šalių:

„Estija turbūt yra ta šalis, kuri maksimaliai išnaudoja visus komunikacijos kanalus pranešti apie mažesnius ar didesnius pasiekimus ir labai sėkmingai kalba apie save globalioms rinkoms.“ 

Žiūrėkite visą transliacijos įrašą.

Mokslas.IT

Dėl ryšių su gangsteriais kiaulė Pepa Kinijoje tapo nebepageidaujama

Aktualu

Politologas R. van Vorenas: sovietizmo pėdsakų Lietuvoje – vis mažiau

Pasaulis kišenėje

Kodėl kylant ir leidžiantis lėktuve prigesinamos šviesos?

Aktualu

Savivaldybė: į sostinės darželius pateko visi eilėje laukę 7,4 tūkst. vaikų

Vardai

Princesė Charlotte švenčia trečiąjį gimtadienį: jos gražiausių nuotraukų albumas

Aktualu

Paryžiuje per Gegužės 1-osios protestus kilus riaušėms sulaikyta dešimtys žmonių

24sek

Robertas Javtokas: apie baudų metimus, lyginimą su I.Drago ir ryklį ant rankos

Verslas

Naujas įrankis padės generuoti vartotojo turinį ir sklaidą socialiniuose tinkluose

Verslas

„Taxify“ vairuotojas Davidas iš Ganos: aplinka Lietuvoje buvo tokia atšiauri, kad turėjau pabėgti į Šveicariją

Mokslas.IT

„Facebook“ kuria pasimatymų tarnybą, pasiūlys ir kitokių naujovių

Gazas

„Porsche Cayenne“ pasistiprins elektra – gaus dar 136 AG

Aktualu

V.Pranckietis sako, kad prezidentė turi pati pasisakyti dėl laiškų E.Masiuliui

Aktualu

Orai.lt: ketvirtadienį grįžta vasariškas karštis

Sportas

Po „Real“ triumfo – liaupsės „gelbėtojams“ K.Benzema ir K.Navasui

24sek

Rekordinio Jono apmaudas: LeBrono kompaniją gniuždęs lietuvis neišnaudojo auksinio šanso

Aktualu

Geologijos tarnyba stebisi, jog Gedimino kalnas tvarkomas be būtinų tyrimų

Vardai

Naujam filmavimui Simona Milinytė pasirinko saldų „honey bunny“ įvaizdį

Aktualu

10 priežasčių neišmesti plastikinio butelio

Verslas

Po Lietuvos banko paraginimo – uždaryta beveik pusė milijono nenaudojamų sąskaitų

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką