Apklausa finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atlikta tose Europos valstybėse, kuriose IPF vykdo veiklą „Provident“ vardu – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lietuvoje bei Bulgarijoje.
Apklausą, kurios metu apklausti IPF klientai minėtose šalyse, atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos GfK padalinys Didžiojoje Britanijoje.
„Nepaisant ekonomikos augimo euro zonos valstybėse, išlaidos pragyvenimui išlieka opiausiu rūpesčiu visose šalyse. Tai nurodė 40 proc. bendrai visų apklausoje dalyvavusių europiečių, – rezultatus komentuoja „GfK Custom Research Baltic“ atstovė Skaistė Varnienė.
Analizuojant tik Lietuvos respondentų rezultatus matyti, kad lyginant su apibendrintais visų apklaustųjų duomenimis, mūsų šalies gyventojai labiau nerimauja dėl pajamų trūkumo ir išlaidų sveikatai.
„Analizuojant tik Lietuvos respondentų rezultatus matyti, kad lyginant su apibendrintais visų apklaustųjų duomenimis, mūsų šalies gyventojai labiau nerimauja dėl pajamų trūkumo ir išlaidų sveikatai. Tačiau pozityvesni tautiečiai tuomet, kai vertina pragyvenimo išlaidas ir nedarbą“, – pridūrė S.Varnienė.
Rezultatai parodė, kad lietuviai, palyginus su kitais europiečiais, yra labiau linkę manyti, jog šalies ekonominė padėtis pagerės – pastarojo iki kitų metų pavasario tikisi beveik 40 proc., o pablogėjimo – beveik 30 proc. tautiečių.
Tuo tarpu asmeninių finansų pagerėjimo tikisi kone 70 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
„Beje, palyginus Lietuvos ir asmeninių finansų prognozes matyti, kad tautiečiai savo finansinės padėties perspektyvas vertina net geriau už šalies ekonominę situaciją“, – dėmesį atkreipia S.Varnienė.
Asmeninės finansinės padėties pablogėjimą Lietuvos gyventojai visų pirma sieja su sumažėjusiomis pajamomis darbe (40 proc.) bei liga ir invalidumu (18 proc.).
Asmeninės finansinės padėties pablogėjimą Lietuvos gyventojai visų pirma sieja su sumažėjusiomis pajamomis darbe (40 proc.) bei liga ir invalidumu (18 proc.).
Apklausos metu buvo teirautasi, kas labiausiai didina pragyvenimo išlaidas.
Apibendrinti visų europiečių duomenys atskleidė, kad labiausiai jas didina išlaidos nuomai ar būsto paskola. Antroje vietoje buvo minimos išlaidos komunalinėms paslaugoms, trečioje – išlaidos maistui. Tuo tarpu Lietuvos respondentai dažniausiai minėjo išlaidas komunalinėms paslaugoms, o išlaidas maistui nurodė tik 8 proc. lietuvių.
Analizuojant tyrimo duomenis paaiškėjo, kad nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų, kurios buvo minimos kaip aktualiausios visiems respondentams, net 70 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė santaupų grynaisiais neturintys arba į šį klausimą negalėjo atsakyti.
Tyrime dalyvavusiųjų buvo prašoma nurodyti ir priežastis, dėl kurių imama paskola.
„Apibendrinus visų europiečių atsakymus matyti, kad pagrindine skolinimosi priežastimi išlieka netikėtai atsiradusios išlaidos. Taip atsakė maždaug kas trečias apklausoje dalyvavęs europietis, – rezultatus komentuoja „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų vadovė Laura Puidokaitė.
„Tuo tarpu tautiečiai paskolą dažniausiai imtų remontui namuose atlikti (42 proc.), o trečdalis skolintųsi sveikatos išlaidoms padengti. Verta atkreipti dėmesį, kad bendrai visų europiečių rezultatai parodė, kad gydymui skolintųsi tik kas dešimtas apklausos dalyvis“, – pridūrė L.Puidokaitė.
