15min be reklamos
Publikuota 2022 01 06, 14:59

Lietuviai pamėgo elektroninius mokėjimus, bet nuo estų dar atsiliekame

Nemažai lietuvių, pirkdami baldus internetu, vis dar atsiskaito grynais pinigais prekių pristatymo metu. Tačiau prekybininkų teigimu, šis atsiskaitymo būdas darosi vis mažiau patrauklus. Duomenys rodo, kad rečiausiai grynaisiais moka estai, o Rumunijoje ir kitose Balkanų šalyse šis būdas vis dar labai populiarus, rašoma įmonių grupės „Furniture1” pranešime spaudai.
Santaupos
Santaupos / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Temos: 2 Pinigai Baldai

Įmonių grupė „Furniture1”, Lietuvoje žinoma pavadinimu „Baldai1“, apžvelgė vartotojų įpročius 13-oje šalių, kuriose valdo elektronines baldų parduotuves.

Bendrovė skaičiuoja, kad Lietuvoje daugiau nei trečdalis (38 proc.) žmonių, pirkdami baldus, atsiskaito bankiniu pavedimu arba mokėjimo kortele nelaukdami prekės pristatymo. Dar 23 proc. pirkėjų atsiskaito kortele prekės pristatymo metu. Grynaisiais pinigais pristatymo metu moka 36 proc. vartotojų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Baldai1.lt“ parduotuvė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Baldai1.lt“ parduotuvė

Atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais išaugo, lyginant su praėjusiais metais. Pernai Lietuvoje išankstinį mokėjimą internetu rinkosi 31 proc. pirkėjų. Mokėjimą grynaisiais prekės pristatymo metu – 43 proc. Atsiskaitančių kortele prekės pristatymo metu skaičius nepasikeitė: tiek pernai, tiek šiemet jis siekia 23 proc.

Tuo metu Estijoje grynaisiais atsiskaito tik 19 proc. pirkėjų (pernai – 25 proc.), o Rumunijoje – net 75 proc. (pernai – 76 proc.).

„Furniture1” duomenys rodo, kad per pastaruosius metus beveik visose šalyse keliais procentiniais punktais sumažėjo atsiskaitymų grynaisiais ir padaugėjo išankstinių mokėjimų elektroninėmis priemonėmis (pavedimai, bank link, mokėjimo kortelės ir kt. būdai).

Bendrovės rinkodaros vadovas Edgar Mieškut sako, kad duomenys atskleidžia du esminius dalykus: elektroninių (išankstinių) mokėjimų populiarumo augimą Europos šalyse ir augantį pasitikėjimą pačia bendrove.

„Pastebime, kad kylant e-komercijos lygiui, auga ir atsiskaitymas naudojantis elektronine bankininkyste. Kita vertus manome, kad atsiskaitymai grynaisiais taip pat dar išliks, o kai kuriose rinkose ir dominuos dar kurį laiką“, – teigia jis.

Elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“, taip pat veikiančios daugelyje minėtų šalių, tarptautinio verslo plėtros vadovas Marius Pareščius irgi teigia, kad mokėjimų elektroniniais ir grynaisiais pinigais statistika tiesiogiai koreliuoja su grynųjų pinigų kiekiu rinkoje.

„Rumunijoje, ir apskritai Balkanų regione, e. prekybos dar yra sąlyginai nedaug. Užtat yra labai daug grynųjų. Panaši padėtis pas mus buvo 90-ųjų pabaigoje. Bet negalima sakyti, kad tos šalys skaitmeniniu požiūriu nuo mūsų atsilieka. Yra sričių, kur jos mus lenkia. Ir mes tose rinkose augame, kartu kyla ir e. prekyba. Tiesiog valdžia ten nesiima riboti grynųjų“, – komentuoja elektroninių mokėjimų ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką