Jei galėtų pasirinkti, kokios šalies pensininku norėtų būti dėl ten mokamų pensijų dydžio, 53 proc. rinktųsi Švediją ir kitas Skandinavijos šalis, 41 proc. svajoja apie Vokietijos ar kitos Vakarų Europos valstybės pensijas, rodo LIPFA užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Dar 17 proc. apklaustųjų rinktųsi JAV arba Kanados pensijas.
Švedijoje vidutinė pensija 2023 m. siekė 1303 eurus, Vokietijoje – 1152 eurus. JAV vidutinė socialinio draudimo išmoka buvo 1827 JAV doleriai (1702 eurai).
Tuo metu Lietuvoje kovą vidutinė senatvės pensija sudarė 539 eurus.
„Bandėme pasižiūrėti, kodėl lietuviai nori skandinaviškos pensijos, tai matyti, kad skandinavai gauna 70 proc. nuo vidutinio atlyginimo siekiančias pensijas, o Lietuvoje pakeitimo norma yra 45 proc. Per trisdešimtmetį ji nelabai pakito”, – žurnalistams penktadienį sakė T.Gudaitis.
Pasak pensijų fondų atstovo, skandinaviškos pensijos orios yra todėl, kad ją sudaro trys elementai: valstybės, paties žmogaus ir darbdavio indėlis. Tuo metu Lietuvoje darbdaviui prisidėti prie darbuotojo pensijos nėra įprasta. Apie tai rašė ir 15min. PLAČIAU SKAITYKITE: Kaip senatvėje gauti didesnę pensiją? Su tuo susijęs ir jūsų darbdavys.
„Lietuvoje turime savanorišką kaupimą, valstybės prisidėjimą pusantro procento nuo vidutinio darbo užmokesčio. Turime ir trečią pakopą, kai galioja mokesčių lengvata ir nors sąlygos yra geros, kol kas darbdaviai tik po truputį prisideda. Girdime, kad skiria iki penkių procentų arba sako darbuotojui: tu skirk du procentus, aš irgi pridėsiu du, bet Skandinavijoje, Švedijoje, darbdavių indėlis sudaro apie 10–15 proc.”, – skirtumus vardijo jis.
Bet to, anot T.Gudaičio, Lietuvoje nėra sudaryta galimybė užsienyje dirbusiems lietuviams persivesti lėšas į Lietuvoje esančių pensijų fondų sąskaitas.
Visgi vienas esminių dalykų, kurį reikėtų skatinti, yra darbdavių indėlis ir profesinių fondų kūrimasis, sakė jis.
„Pastarosiose diskusijose neigiamai nustebino, kad į pensijų kaupimo temą bando įsijungti profesinės sąjungos, bet jos bando kritikuoti antros pakopos fondų rezultatus, nors nekalba apie tai, kad pasistūmėtų profesiniai fondai. Nes kai analizuojame kitas šalis, jei dirbi finansų sektoriuje, yra riba, kad nesvarbu, kur pereisi, darbdavys turėtų skirti tam tikrą procentą, nes tiek yra suderėjusios profesinės sąjungos. Tai raginame profsąjungas nukreipti energiją į tai“, – akcentavo T.Gudaitis.
Tuo metu „Pensions Europe“ vadovas Matti Leppälä pastebėjo, kad daug iššūkių kelia Lietuvos demografinė situacija. Pasak jo, didelė dalis populiacijos, kuri gimė per vadinamąjį demografinį bumą, šiuo metu yra 50–60 metų amžiaus ir išeis į pensiją per artimiausius 5–15 metų.
„Dėl visuomenės senėjimo užtikrinti adekvataus pensijų dydžio vien iš mokesčių mokėtojų pinigų nebus galima. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, ateityje Lietuvoje „Sodros” pensijos pakeitimo norma bus 40 proc., kai EBPO šalių – 62 proc.”, – nurodė M.Leppälä.
Norint gauti aukštesnes pensijas, tam reikėtų stiprinti antrą pakopą.
„3 proc. nuo darbo užmokesčio ir pusantro procento valstybės paskatos nuo vidutinio darbo užmokesčio nepakanka“, – teigė M.Leppälä ir pridūrė, jog Lietuvoje būtina siekti didesnio darbdavių įsitraukimo.
Pavyzdžiui, Vokietijoje, jo teigimu, teoriškai darbdaviai prie darbuotojų pensijų prisideda savanoriškai, nors faktiškai tai būtina, jei įmonė nori pritraukti gerų darbuotojų. Tuo metu Suomijoje darbdavių įsitraukimas yra privalomas.
Šįmet pensijų fondai uždirbo 6–8 proc. grąžos
INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas nurodė, kad pensijų fondų grąža Lietuvoje nuo 2023 m. pradžios siekė 6–8 proc.
„Pusė nuostolio praėjusių metų jau yra atstatyta ir panašu, kad pasaulis nesugriuvo ir jau pradedame grįžti į normalumą“, – nurodė V.Rūkas.
Jis pristatė ir situaciją kapitalo rinkose. Nors gyventojai tiek JAV, tiek euro zonoje jaučiasi gerai, pramonė „ima buksuoti“.
Tiesa, JAV Federalinio rezervo vadovas, kaip pastebėjo V.Rūkas, jau kalba apie tai, kad infliaciją šalyje galėtų sumažinti nedarbo didėjimas.
„Tai pasakyta atviru tekstu. Lietuvoje neįsivaizduojama, kad taip būtų pasakyta. Kita vertus, tai yra natūralu ir taip infliacija veikia“, - sakė jis.
Tuo metu Lietuvoje darbo rinkos situacija, pasak jo, yra puiki.
„Darbuotojų skaičius auga, nepaisant to, kad turime tokią situaciją pašonėje, karą. Net situacija, kai prieš metus–pusantrų prasidėjo griuvę santykiai su Kinija, niekas nesustabdė Lietuvos darbo rinkos ir dirbančiųjų skaičius didėja“, – teigė V.Rūkas.
