Dabar populiaru
Publikuota: 2017 lapkričio 30d. 11:13

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas J.Shilleris Vilniuje prabilo apie robotus ir bitkoinus

Robertas J.Shilleris
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Robertas J.Shilleris

Valstybių skolų problemos ir gelbėjimo planų buvo galima išvengti, jei tik Lietuva ir kitos valstybės būtų skolinusios inovatyviais būdais, o ne įprastomis obligacijomis, teigia Lietuvoje viešintis lietuvių kilmės amerikietis ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Robertas J.Shilleris. Anot jo, pasaulį apėmusią bitkoinų maniją kursto istorijos ir laisvės troškimas. Garsus ekonomistas „Fintech“ konferencijoje pristatė savo požiūrį, kokių finansinių technologijų naujovių reikėtų pasaulio ekonomikai.

Bitkoinai – graži neteisinga istorija

„Bitkoinas pasaulį užėmė šturmu ir visi apie tai kalba. Tokia yra naratyvi ekonomika – žmones veikia ne mokslas, bet domėjimasis žmogiškomis istorijomis“, sako R.J.Shilleris.

Jis aiškina, kad beveik niekas nesupranta, kaip veikia bitkoinas, išskyrus labai mažą dalį žmonių, kurie yra mokslininkai kriptografijos srityje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Roberto J.Shillerio pranešimas konferencijoje „Fintech"
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Roberto J.Shillerio pranešimas konferencijoje „Fintech"

„Bitkoinas buvo sukurtas toks – jis turi savo istoriją, kuri labai glamūriška ir karšta, patenkina žmonių troškimus. Juk dabar dominuojantis požiūris, kad finansinės technologijos pakeis tavo darbą. Nesvarbu, kurioje srityje dirbi, tačiau tau grasina. Žmonės žino, kad po 20–30 metų pasaulis bus totaliai skirtingas. O bitkoinas tiesiog labai jaudina – turi antivyriausybinį, antireguliacinį, skaitmeninį, laisvės ir modernumo skonį. Tai būtų labai nuostabi istorija, jei tik būtų teisinga“, – sako R.J.Shilleris.

Jis bitkoiną lygina su JAV akcijų rinka 1920-aisiais metais.

„Galiausiai pasieksime 1929 metus ir įvyks tai, kas įvyko (tais metais JAV prasidėjo Didžiąja depresija pavadinta ekonominė krizė, – red. past.). Tačiau nežinau, kiek toli tai gali nueiti. Rinkas judina istorijos. Nors visi departamentai ekonomistų teigia, kad rinkos efektyvios, tačiau tai galima pritaikyti tik daliai rinkų. To negalima pritaikyti bitkoinams“, – sakė pasaulinio garso ekonomistas.

Jaučiasi namuose

R.J.Shilleris patvirtino, kad jo kilmė – lietuviška ir jis Lietuvoje vykstančioje konferencijoje jaučiasi kaip namie.

„Mano visi keturi seneliai emigravo 1910-aisiais. Ką pastebėjau, kai čia atvykau, kad vėl jaučiuosi lyg namuose, kadangi seneliai namuose kalbėdavo lietuviškai. To negirdėjau jau seniai“, – konferencijos dalyviams teigė R.J.Shilleris.

Lietuva turi ambiciją tapti regionine finansinių technologijų lydere, o R.J.Shilleris jau 30 metų dirba šioje srityje, tad turi ką patarti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas J.Shilleris
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas J.Shilleris

„Mano tėvas buvo išradėjas, inovatorius, verslininkas. Tęsiu šeimos tradiciją. Inžinieriai yra žmonės, kurie pritaiko mokslą, kad reikalai pajudėtų tinkama linkme. Finansų inžinerija yra būtent apie tai“, – sakė R.J.Shilleris.

Reikia nuolat jausti pulsą

Pirmas dalykas, ką akcentavo ekonomistas – tai, kad rinkoje rizikos lygis nuolat keičiasi netikėta linkme.

„Finansuose visuomet turime atsinaujinti, kadangi rizikų pobūdis nuolat keičiasi. Nuolat reikia naujų inovacijų. O tai paprastai ilgai užtrunka, kadangi žmonės nepasitiki pokyčiais. Tačiau kai rizikos keičiasi, mums būtina tyrinėti rizikos matavimo būdus. Vienos įmonės kartais uždelsia iki pat pabaigos, kol pritaikytų inovacijas, kai kitos naujos įmonės įšoka į rinką iškart ir uždirba milijonus“, – sako R.J.Shilleris.

Jis patikina, kad finansinės technologijos yra inžinerinis mokslas – rinkai reikia naujų koncepcijų ir produktų. R.J.Shilleris viliasi, kad finansinės technologijos bus kuriamos „gerai visuomenei“, toks pats yra ir jo knygos pavadinimas.

„Gera visuomenė – tai visuomenė iš besirūpinančių žmonių, kurie nėra tokie savanaudiški. Tokia dvasia ir noriu kalbėti apie finansų technologijas“, – pažymėjo ekonomistas.

Pirmiausia matuoti – tada pjauti

„Svarbu tinkamai matuoti rizikas. Manau, kad NT rinkoje gerai nepamatuojame rizikų. Prieš 30 metų įžvelgiau, kad nėra likvidžios finansinių priemonių rinkos komerciniam ar būsto nekilnojamajam turtui. Reikėjo atlikti preliminarų darbą – kad būtų indeksai namų kainoms. Buvo daug problemų, viena jų – duomenų peržiūra, kaip tą apdoroti“, – sako R.J.Shilleris.

Jis vėliau įkūrė įmonę ir buvo vienas iš nedaugelio profesorių, kurie imasi verslo, „bet buvo smagu“.

„2002-aisiais įsteigėme įmonę ir ji vis dar auga. Turime svetainę, kuri padėtų įvertinti būsto kainą internete pagal pašto kodą. Galime matuoti namų kainas bet kurioje vietoje JAV“, – sako R.J.Shilleris.

Tačiau tinkamai matuojamos būsto kainos leido sukurti kitus finansinius produktus – būsto rinkos ateities sandorius. Jis pateikia pavyzdį, kad įsteigta bendrovė biržoje kotiruoja ateities sandorius ir rinka juos gali naudoti prognozuojant būsto rinką ir valdyti rizikas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka

„Namų kainos, jei pažiūrėtumėte trejus metus, atrodo gana nuspėjamos – jos vien kilo ir tik sezoniškumas lėmė stabtelėjimus žiemą ir rudenį. Tačiau mums tik atrodo, kad namų kainos tokios nuspėjamos – ši tendencija nesitęs amžinai. Ateities sandoriai nuo pat pradžių gerai nuspėjo būstų kainas po trejų metų“, – pavyzdį pateikia ekonomistas.

Tačiau jis pripažįsta, kad didelėje būsto rinkoje nėra aktyvios prekybos finansiniais instrumentais – likvidumo nedaug.

R.J.Shilleris taip pat pažymi, kad būtent iš mažiau išsivysčiusių rinkų kyla finansinės inovacijos. Pavyzdžiui, Čilėje 1967 metais dominavusi aukšta infliacija privertė išrasti naują rodiklį, susietą su infliacija – visų sandorių vertė iki šiol šalyje nurodoma ne vietos valiuta pesais, bet UF rodikliu, kuris indeksuojamas pagal kainas. Panašų rodiklį įvedė ir Meksika.

„Čilė 1967-aisiais neturėjo interneto, bet dabar turi ir jei atvyksite į Čilę ir norėsite įsigyti NT, kaina bus pateikta UF rodikliu. Nesuprasite, kiek turite mokėti. Turėsite perskaičiuoti, kiek UF rodiklis tuo metu vertas pesų“, – sako R.J.Shilleris.

Krizių buvo galima išvengti

Pažymėjęs, kad finansinės inovacijos sunkiai skinasi kelią, R.J.Shilleris atkreipė dėmesį į valstybių skolų problemą – būtent ji sukėlė pastarąją krizę, kurios metu prireikė „gelbėti“ bent kelias valstybes, o iki šiol ECB bankas taiko nulines palūkanas ir į rinką įlieja milijardus naujai išleistų eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas J.Shilleris
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Robertas J.Shilleris

„Valstybės vis dar naudoja primityviausius skolinimosi būdus. Valstybės galėtų pardavinėti su savo BVP susietus skolos vertybinius popierius. Dabar Europos valstybėse skolos buvo susietos su fiksuotu JAV dolerių kursu, ir kai BVP krito, jos nebeturėjo pinigų išmokėti skoloms. Kodėl nesudarius sutarčių, kurios susietos su tavo galimybe išmokėti skolas? Nė viena valstybė to nedaro“, – sako R.J.Shilleris.

Jis pažymėjo, kad tam tikras garantijas, susietas su BVP, buvo išleidusi Argentina ir Graikija, tačiau iki šiol nėra su BVP susietų obligacijų, kurios leistų investuotojams uždirbti daugiau ekonomikai kylant ir mažiau – ekonomikai krentant.

„Kas atsitiko Europoje per skolų krizę – tai buvo problema dėl per didelių skolų, kuomet valstybes teko gelbėti. Tačiau ateityje neturėtų būti jokių gelbėjimų“, – pažymi ekonomistas.

Anot jo, tas pats turėjo būti ir būsto rinkoje, kurioje krizė prasidėjo pirmiausia – paskolos iš anksto gali būti suplanuotos tokios, kad keistųsi pagal namų kainas.

„Paskolos išdavėjas galėtų drausti riziką. Tai būtų nauja, didelė ir svarbi rinka. Tačiau iki šiol taip neatsitiko. „Fintech“ turi tą padaryti, tačiau trūksta verslumo“, – sakė ekonomistas.

Jis tikina, kad komplikuotumas neturi atgrasyti – tai kaip tik žada didžiausias galimybes.

„Automobilis prieš šimtą metų turėjo būti labai patogus tiems žmonėms, kurie nori jį patys remontuoti. Ir žmonės prieš šimtą metų patys dažnai taisydavo automobilius. Dabar to jie nedaro, nes jie tapo komplikuoti – reikia kompiuterinės diagnostikos, specialistų, kurie taiso. Tačiau patys automobiliai yra itin draugiški vairuotojams – tik paspaudi mygtuką ir važiuoji, kas gali būti paprasčiau“, – lygina R.J.Shilleris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Roberto J.Shillerio pranešimas konferencijoje „Fintech"
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Roberto J.Shillerio pranešimas konferencijoje „Fintech"

Anot jo, net sudėtingos sutartys ir sutartys su skolomis taip pat turėtų būti itin paprastos – vartotojams nieko suprasti ir nereikėtų.

„Mąstome apie naują pasaulį, apie rizikos valdymą, kokio dar nebuvo. Jei visos ES šalys turėtų skolas, susietas su BVP, tai turėtume daug mažesnę problemą Pietų Europoje, nes skolos mažėtų paskui BVP. Nebūtų jokios būtinybės išsaugoti Graikiją ir panašiai“, – sako ekonomistas ir pažymi, kad krizės anksčiau ar vėliau vis tiek ateis.

Šįsyk robotizacija gali būti tikra

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad robotizacija jau daugelį kartų turėjo atimti darbo vietas, tačiau šį sykį, panašu, kad informacinės technologijos tobulėja eksponentiškai ir pasauliniu mastu gali kilti nedarbo banga.

„Apie tai turime pradėti galvoti, kadangi norime sukurti turto sistemą, kuri pati nemažėja. Ką norime, kad tie žmonės, kurie neturi jokių išskirtinių talentų, darytų: ar norime, kad jie jaustųsi gyvenantys išlaikomi? Norime sukurti jiems iniciatyvų ir kad jie pats save išlaikytų. Tačiau nematau jokių iniciatyvų, ir „Fintech“ tikrai apie tai turėtų galvoti“, – sako R.Shilleris.

R.Shilleris nuo 2008-ųjų išlieka įtakingiausių pasaulio ekonomistų šimtuke.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką