Dabar populiaru
Publikuota: 2013 liepos 12d. 06:12

Lietuvių kredito unijoms patikėtus milijonus valdo ir finansinio išsilavinimo neturintys politinių partijų nariai

Nacionalinė kredito unija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Nacionalinė kredito unija

Bent pusė didžiųjų Lietuvos kredito unijų buvusių ar esamų vadovų ar jų šeimos narių turi tiesioginių sąsajų su politinėmis partijomis, o dalis vadovų neturi finansinio išsilavinimo. Šią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė kredito unijų vadovų laikyto egzamino duomenis, leidžiančius abejoti kai kurių unijų vadovų kompetencija.

Kredito unijų ir partijų sąsajos į viešumą iškilo pernai, kai buvo uždaryta Nacionalinė kredito unija (NKU). Tuomet buvo suimti keli jos vadovai – NKU administracijos vadovas Artūras Vasiliauskas, kuris buvo Darbo partijos atstovas Seimo rinkimuose Antakalnio rinkimų apygardoje, taip pat Darbo partijai priklausęs NKU valdybos narys Žilvinas Putramentas ir NKU valdybos pirmininkas Arnoldas Žvikas, kuris anksčiau buvo Krikščionių partijos administracijos direktorius. Prokurorai turėjo įtarimų, jog su Darbo partija susiję unijos vadovai ėmė ir dalijo didžiules paskolas už fiktyvius užstatus. Būta įtarimų, jog dalis tų paskolų galėjo būti skirta politinei veiklai finansuoti, bet šie įtarimai dar neįrodyti.

Šiemet gegužę kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ panaikinta veiklos licencija. Jos vadovas Tomas Zajančkauskas pernai spalį vykusiuose rinkimuose Darbo partijos buvo deleguotas į Klaipėdos Baltijos apygardos rinkimų komisiją.

Kredito unijas valdo „partiniai“

Yra ir tokių kredito unijų, kurioms vadovauja ir savivaldybės narių šeimos nariai – „Zanavykų bankelio“ vadovė yra Meilė Mikelionienė, o jos vyras Darius Mikelionis yra Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.

Pasižiūrėjus į didžiausių Lietuvos kredito unijų sąrašus galima rasti sąsajų su įvairiomis politinėmis partijomis.

Vienos didžiausių Lietuvoje Šilutės kredito unijos (67 mln. litų turto 2012 m. pabaigoje) administracijos vadovė Genovaitė Kimbrienė yra Šilutės rajono  savivaldybės tarybos narė, į tarybą patekusi su Valstiečių liaudininkų sąjunga. Taryboje ji buvo ir ankstesnes kelias kadencijas.

Kredito unijos „Germanto lobis“ (55 mln. litų turto 2012 m. pabaigoje) administracijos vadovas Vytautas Barsteiga – Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, taip pat ir Telšių rajono vietos veiklos grupės pirmininkas. Jis priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“. Anksčiau „Tauragės žinios“ skelbė, kad šis politikas buvo supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, kuomet jo žmonos įmonė ėmė teikti maitinimo paslaugas jo organizuotiems Telšių rajono vietos veiklos grupės seminarams.

Raseinių kredito unijos (77 mln. litų turto 2012 m. pabaigoje) ankstesnysis vadovas Vincentas Macijauskas yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, savivaldybių rinkimuose dalyvavęs su Naująja sąjunga, kuri vėliau įsiliejo į Darbo partiją. Šiuo metu kredito unijos administracijai vadovauja Birutė Žiūraitienė.

Yra ir tokių kredito unijų, kurioms vadovauja ir savivaldybės tarybų narių šeimos nariai – „Zanavykų bankelio“ (48 mln. litų turto 2012 m. pabaigoje) vadovė yra Meilė Mikelionienė, o jos vyras Darius Mikelionis su Valstiečių liaudininkų sąjunga dalyvavo Šakių rajono savivaldybės tarybos rinkimuose, dabar yra Šakių rajono savivaldybės narys.

Buvęs Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovas Aurelijus Atkočiūnas pernai buvo atleistas iš pareigų. Dabar jis eina unijos administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Pernai unija patyrė 1,4 mln. litų nuostolių. A.Atkočiūnas buvo Pakruojo rajono tarybos narys, priklausė Socialdemokratų partijai.

Vienos didesnių unijų – Centrinės kredito unijos (57 mln. litų turto 2012 m. pabaigoje) administracijos vadovas yra buvę socialinės apsaugos ir darbo ministras ir „Sodros“ vadovas Mindaugas Mikaila.

Nieko blogo nemato

Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius sakė, kad pasitaiko atvejų, kai kredito unijoms vadovauja esami arba buvę partijų nariai, tačiau tai esą greičiau išimtys nei tendencija: „Čia kiekvieno asmeninis reikalas ir mes negalime nustatyti standartų. Žinome tokius pavienius atvejus, bet negalėtume sakyti, kad tai sisteminis dalykas. Kredito unijoms dažnai vadovauja aktyvūs žmonės, jie dalyvauja įvairioje veikloje. Čia reikėtų klausti jų pačių.“

Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, „Germanto lobis“ administracijos vadovas V.Barsteiga kalbėjo, kad kredito unijų administracijos vadovų sąsajos su politika dažnos dėl to, kad unijų administracijų vadovai – aktyvūs žmonės, toks  ir jis pats.

„Aš buvau Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas, reikėjo, kad ūkininkams kas nors atstovautų taryboje, tad ir likau tarybos nariu. Paskui kilo idėja kurti uniją. Jeigu atvirai, buvimas taryboje jau trukdo darbui. Esu daugiau atsidavęs unijų judėjimui, jei labai trukdytų, politinius dalykus paaukočiau“, – sakė jis.

LB komunikacijos vadovas Giedrius Simonavičius, paklaustas, kaip LB vertina kredito unijų vadovų sąsajas su partijomis, sakė, kad sąsajos su politika LB nėra svarbios: „Mūsų nedomina politinė unijų priklausomybė, mus domina žinios ir gebėjimas valdyti finansinę riziką. Tam ir yra įvestas egzaminas, kad patikrintume kredito unijų vadovų žinias.“

Ne visiški beraščiai

„Kredito unijų vadovams perteikiamos naujienos dėl kredito unijų valdymo. Nėra taip, kad jie ateina į plyną lauką ir nieko nežino. Nėra jie visiškai beraščiai“, – sakė F.Dirginčius

Per šių metų pirmąjį pusmetį LB surengė 5 specialius egzaminus, kuriuos laikė 13 kandidatų į kredito unijų vadovus ir 7 jau esantys kredito unijų vadovai. Iš 13 naujų kandidatų egzamino neišlaikė 10, o iš esamų 7 – 5 kredito unijų vadovai. Egzaminus turi laikyti kandidatai, kurių reputacija LB kelia abejonių.

LB priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis aiškino, kad egzamino kausimai visiškai nesunkūs ir turėtų būti nesunkiai įkandami kompetentingiems kredito unijų vadovams.

„Egzaminas yra tas privalomas minimumas, ką turėtų žinoti kredito unijos vadovai ar siekiantys tokiais būti. Egzaminų klausimai yra rengiami iš svarbiausių kredito unijų vadovams įstatymų, LB valdybos nutarimų, pavyzdžiui, atsakingojo skolinimo nuostatų, minimalių paskolų vertinimo reikalavimų, veiklos riziką ribojančių normatyvų ir kitų teisės aktų, kurie labai svarbūs kasdienėje kredito unijos veikloje“, – vardino V.Valvonis.

Tačiau F.Dirginčius piktinasi, kad LB egzaminas nėra gerai apgalvotas.

„Tai yra naujiena, natūralu, kad egzamino įvedimas nebuvo iki galo apgalvotas. Tie egzaminai ne kartą keitėsi. Mes nematėme klausimų, galime tik spėlioti, kad klausimai turbūt buvo keičiami. Tačiau mes manome, kad, jei yra egzaminas, tai turi būti ir metodologija, kaip jam ruoštis, o jos nėra“, – kalbėjo jis.

Dalis kredito unijų administracijos vadovų indėlius renka ir kreditus dalija neturėdami jokio finansinio išsilavinimo. Pavyzdžiui, V.Barsteiga ir Aukštaitijos kredito unijos vadovas Antanas Baltrūnas yra baigę inžinieriaus-mechaniko specialybes, anksčiau Raseinių kredito unijai vadovavęs V.Macijauskas žmonių pinigus valdė turėdamas tik agronomo išsilavinimą.

F.Dirginčius įsitikinęs, kad finansinio išsilavinimo neturėjimas nėra bėda, esą unijų vadovai dažnai apmokomi kredito unijų skyriuose: „Nėra taip, kad į kredito uniją atėjęs žmogus nėra mokomas. Ir mūsų Centrinėje kredito unijoje yra žmogiškųjų išteklių skyrius, kuris rūpinasi jų išsilavinimu, vadovams perteikiamos naujienos dėl kredito unijų valdymo. Nėra taip, kad jie ateina į plyną lauką ir nieko nežino. Nėra jie visiškai beraščiai.“

Egzaminus laikys ir bankininkai

Kredito unijų atstovai LB paskelbus egzamino rezultatus piktinosi, kad LB jau kuris laikas sugalvoja naujų reikalavimų tik kredito unijoms. F.Dirginčiaus teigimu, egzaminus laikyti turėtų ir komercinių bankų vadovai.

V.Valvonio teigimu, LB šiuo metu vykdo vadovų vertinimo sistemos pertvarkymą ir siekia suvienodinti vertinimo principus. Baigus pertvarkymą, tokia pati sistema galiotų ir bankams.

Pastaruoju metu LB kredito unijoms skiria ypač daug dėmesio – kritiškai vertina jų veiklą, griežtina priežiūrą. Šių metų sausio mėnesį LB panaikino licencijas NKU ir „Švyturio taupomajai kasai“. Šiemet gegužės mėnesį iškelta bankroto byla unijai „Laikinosios sostinės kreditas“, birželį apribota „Vilniaus taupomosios kasos“ veikla, unija turėjo pakeisti valdybą.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką