Dar prieš daugiau nei trejus metus per pasaulį nuvilnijo žinia, kad Švedija galvoja apie grynųjų pinigų atsisakymą ir visišką atsiskaitymų skaitmenizaciją. Taip šalis pareiškė norą tapti pirmąją valstybe be grynųjų pinigų.
Jau šešiolika metų Švedijoje, Malmės mieste, gyvenanti Giedrė Karlsson tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja, kad iš tiesų jos šeimoje grynieji pinigai – gana retas reiškinys.
„Aš labai retai naudoju grynuosius pinigus ir labai retai jų turiu piniginėje. Tik kartais šiek tiek. Vis dėlto namuose stengiamės visada turėti smulkių monetų, jei kažkur su vaikais planuotume eiti, pavyzdžiui, ledų“, – pasakojo dviejų vaikų mama. Interviu metu pažiūrėjusi į savo piniginę moteris teigė joje turinti tik 8 kronas (0,77 euro).
Pasak pašnekovės, vis dėlto Malmės mieste vis dar yra keletas vietų, kur atsiskaitymai galimi tik grynaisiais, bet tokių vietų yra vienetai. Tiek turguje, tiek sendaikčių prekybos vietose galima atsiskaityti kortele.
„Net jei mes kokį daiktą pardavinėjame, naudojame nebe grynus pinigus, o „Swish“, ir taip gauname pinigus telefonu“, – kalbėjo lietuvė. „Swish“ – prieš šešerius metus Švedijoje pristatyta mobiliųjų mokėjimų sistema.
Kaip pasakojo G.Karlsson, ji su vyru grynuosius nustojo naudoti jau prieš dvejus metus. Kol kas tai nebuvo sunkus sprendimas:
„Kartais nuvažiuojame į ledų kioskelį, kur galima atsiskaityti tik grynaisiais, bet tai ir ne bėda, nes visada gali rasti bankomatą arti išsigryninti pinigų“, – pastebėjo pašnekovė. Pasak jos, kaip tik mieste yra daug parduotuvių ar kavinių, kurios jau yra atsisakiusios grynųjų pinigų ir tai yra nurodoma prie įėjimo.
„Dabar tik banke yra daug grynųjų“, – šypsojosi lietuvė.
Daug parduotuvių ar kavinių yra atsisakiusios naudoti grynuosius pinigus. Grynaisiais jau apie penkerius metus Malmėje nenusipirksi ir viešojo transporto bilieto.
G.Karlsson neabejojo skaitmeninių kortelių nauda: mobiliosios technologijos leidžia pasitikrinti, kiek turi savo sąskaitose, todėl tai leidžia lengviau valdyti savo finansus.
Skaitmenizujasi ir vikingai
Kaip pašnekovė reaguotų, jei Švedija paskelbtų, kad nuo rytojaus atsisako grynųjų pinigų? Pasveikintų tokį valstybės sprendimą ar daugiau kritikuotų? „Galbūt labiau kritikuočiau. Mes jauni, tai lengvai susigaudome, bet yra vyresnių žmonių, kuriems grynieji pinigai vis dar yra svarbus dalykas – ir atsiskaityti, ir mokėti mokesčius. Jau ir vyresni žino, kaip tai daryti, bet, pavyzdžiui, mano tėvai, nors jie ir nėra labai seni, užtruko išmokti mokėti mokesčius skaitmeniniu būdu“, – atsakė G.Karlsson.
Lietuvė pripažino, kad jos tėvai vis dar naudoja daugiau grynųjų pinigų. Ir ypač mėgsta jais dovanoti. „O mums tuomet būna problema, kur rasti bankomatą, kuris, pavyzdžiui, priimtų 200 kronų (19,25 eur). Bet dažniausiai surenkame visus grynuosius ir naudojame šventėms, renginiams ar mugėms, kur dar galima lengviau atsiskaityti grynaisiais“, – pasakojo moteris.
Vis dėlto net miesto renginiuose dažniausiai dalyviams suteikiama galimybė atsiskaityti skaitmeniniu būdu. Pavyzdžiui, G.Karlsson su šeima visai neseniai lankėsi Vikingų mugėje, kuri sutraukė vikingus iš visos Europos. Ir čia buvo naudojamas „Swish“.
Minimaliai naudotis grynaisiais lietuvė su šeima bando ir keliaudama užsienyje.
„Atostogavome Graikijoje, tai turėjome išsiėmę šiek tiek grynųjų, bet daugiausiai atsiskaitydavome kortele, nes taip palankesnis kursas. Kai važiuojame į Daniją, taip pat turime tik labai nedaug grynųjų. Kaip tik neseniai buvome, pasiėmėme 200 Danijos kronų (26,8 euro), bet panaudojome tik 50 (6,7 euro). Kai grįžtu į Lietuvą, taip pat stengiuosi visur atsiskaityti kortele. Žinoma, kai keliauji užsienyje, esi labai priklausomas nuo telefono, interneto ryšio ar bankomatų, todėl visuomet norisi turėti nors šiek tiek grynųjų“, – pasakojo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
Du mažamečius vaikus auginanti mama teigė, kad vaikų pažintis su finansais visgi prasidėjo nuo grynųjų. „Jie turi savo taupykles, kur taupo grynaisiais. Jei labai kažko užsinori, bet aš sakau, kad nepirksiu, turi naudoti pinigus iš jų. Taip, vaikai apie pinigus vis dar mokomi grynaisiais, nes dar savo kortelių neturi“, – pridūrė ji.
Tik vienas prisilietimas
Skaimenizacija garsėjančioje Estijoje jau vienerius metus gyvenanti startuolio „Clanbeat“ bendraįkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė taip pat savo gyvenime jau retai bemato grynuosius.
„Atsiskaitau vien kortele ir būna labai keista, jei tenka mokėti grynaisiais, – kalbėjo šiuo metu Taline įsikūrusi lietuvė. – Grynųjų pati turiu tik keistoms veikloms, kaip, pavyzdžiui, šokių pamoka. Ar turguje, nors ir ten visur galima atsiskaityti kortele. Tik labai retais atvejais koks braškių pardavėjas neturi kortelių skaitytuvo“.
Mergina sako, kad grynieji dar naudojami arbatpinigiams palikti. Vis dėlto ir šis klausimas daugelyje paslaugų vietų išspręstas ir arbatpinigius galima palikti mokant kortele.
Kaip pastebėjo lietuvė, Estijoje labai išpopuliarėjęs atsiskaitymas vos priliečiant bankinę kortelę prie kortelių skaitytuvo. Būtent čia ji mato didžiausią skirtumą tarp atsiskaitymų Lietuvoje ir Estijoje.
Atvykusi gyventi ir dirbti į Estiją, I. Vaitkevičiūtė ir toliau naudojosi savo lietuviška banko kortele. Su ja merginai pavedimai visoje Europoje nemokami. Taline daug jos banko bankomatų, todėl ji nematė būtinybės atsidaryti estišką banko sąskaitą ir pasidaryti estišką banko kortelę.
„Jaučiu, kad Estijoje atsiskaitymai ne grynaisiais jau net nėra tema, o tiesiog norma“, – pastebėjo pašnekovė.
Pasiteiravus, ar Taline lietuvė matė daug vietų, kur galima atsiskaityti tik kortelėmis, mergina sakė į tai dėmesio neatkreipusi, tačiau jei prekybos vietoje priimami tik grynieji, apie tai bus garsiai ir aiškiai nurodyta prie įėjimo.
I. Vaitkevičiūtė tvirtino, kad jai atsiskaitymai kortele yra daug patogesni nei grynaisiais, nes taip ji gali sekti, kur išleido pinigus, pasidaryti apžvalgą, o telefone taip pat įjungta funkcija, kuri kaskart nuskaičius pinigus nuo kortelės atsiunčia pranešimą apie pavedimą.
„Jaučiuosi saugiau. Jei pavogtų banko kortelę, aš ją galiu iškart užsiblokuoti. O jei pavogtų grynuosius – tai jau viskas“, – argumentavo pašnekovė.
„Mokėdamas kortele esi nuolat sekamas, visi duomenys, kur, ką ir kaip pirkai, išsaugomi banko, gali būti pasiekiami ir naudojami trečiųjų asmenų kuriant poveikio priemones. Nepaisant duomenų apsaugos, išlieka rizika, jog šią informaciją pasieks ir vagišiai. Tuo pačiu perkant tokias miglotas paslaugas kaip lošimai, tampi rizikos grupės dalimi ir gali kilti sunkumų įgyjant banko paskolą. Ir visgi nepaisant šių poros keblumų, atsiskaitymai kortele yra nepakeičiama mano kasdienio gyvenimo dalis“.
