Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 19d. 20:57 , Atnaujinta: 2019 vasario 5d. 09:28

Lietuvoje gyvenantis iranietis kaltina „MoQ“ kūrėjus idėjos pasisavinimu, bet šie tai neigia

Pasha Naserabadhi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pasha Naserabadhi

Verslininkas iš Irano Pasha Naserabadi Lietuvoje problemų patiria ne tik dėl migracijos. Dabar jis skundžiasi, kad jo sukurtu verslo planu – arbatpinigių mokėjimo programėle – neetiškai pasinaudojo mobiliųjų mokėjimų platforma „MoQ“. Tačiau jo priekaištus „MoQ“ kūrėjai atmeta ir sako, kad arbatpinigiai nėra nei nauja, nei unikalu, tokia funkcija planuota jau seniai ir tėra viena iš daugelio.

2019 m. vasario 5 d. papildyta P.Naserabadi komentaru.

Verslininkas P.Naserabadi, pernai susidūręs su migracijos problemomis, šiuo metu turi ir kitą problemą.

Jis kreipėsi į 15min teigdamas, kad kurį laiką puoselėjo verslo idėją – mobiliąją programėlę „Tipsy“, kuri leistų paprastai palikti arbatpinigius kavinių, restoranų ar kitų paslaugų darbuotojams.

Verslininkas savo sprendimą metų pradžioje siūlė telekomunikacijų bendrovei „Telia“ ir „MoQ“ platformą valdančiai UAB „Mobilieji mokėjimai“. Taip pat jis sako derinęs susitikimus, kurie galiausiai taip ir neįvyko, iranietis savo „Tipsy“ pristatė ir viešai renginyje, kurį transliavo Sapiegų parke veikiantis technologijų parkas „Vilnius Tech Park“ savo paskyroje.

15min nuotr./Verslininko susirašinėjimas su „Telia“ atstovu
15min nuotr./Verslininko susirašinėjimas su „Telia“ atstovu

Kad pagrįstų savo teiginius, atsiuntė ir susirašinėjimų kopijas, bet jose matyti, kad P.Naserabadi buvo atsakyta „ne“.

Pernai gruodį „MoQ“ iš tiesų pasiūlė galimybę palikti arbatpinigius ir šią funkciją testavo tame pačiame technologijų parke.

Tačiau ar iš tiesų tai ta pati P.Naserabadi idėja?

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi

Bendrovės griežtai atmeta kaltinimus – sprendimą kūrė pati „MoQ“ komanda, o arbatpinigiai nėra nieko naujo.

UAB „Mobilieji mokėjimai“ plėtros vadovas Aurimas Bakas patvirtino, kad pokalbių su P.Naserabadi buvo, derintas galimas susitikimas. Tačiau jis taip ir neįvyko, o jokio pasiūlymo ar pristatymo nebuvo gauta, „MoQ“ komanda nieko nežinojo apie jo kuriamą sprendimą.

„Telia“ patikino, kad tiesiogiai nevysto mobiliosios mokėjimų platformos „MoQ“, bet kokius kreipinius perduoda, o jokių verslo reikalų ar įsipareigojimų Irano verslininkui nėra turėjusi.

15min skaitytojo nuotr./Iraniečių verslininkas pasipiktino pamatęs įgyvendintą savo idėją – susirašinėjimas su „Telia“ atstovu
15min skaitytojo nuotr./Iraniečių verslininkas pasipiktino pamatęs įgyvendintą savo idėją – susirašinėjimas su „Telia“ atstovu

Verslininkas stebisi, kodėl „toks įdomus sutapimas įvyko“, bet jis ir pats abejoja, ar teisiškai pavyktų ką įrodyti. Tačiau „Telia Hub“ įsikūręs verslininkas įsitikinęs, kad nesilaikant etikos, griaunamas pasitikėjimas, nes startuoliai negali būti tikri, kad jų idėjos nebus pasisavintos didžiųjų kompanijų.

15min pakalbintas Lietuvos startuolių klasterio prezidentas Marius Pareščius tik nusistebėjo: „Čia jo idėja? Manau, kad pasaulyje iki jo tokia idėja egzistavo nuo 2000-ųjų pradžios“.

P.Naserabadi pasiguodė: plėtojo idėją, dabar ji palaidota

Į 15min besikreipęs P.Naserabadi pasidalino vaizdo įrašu, kuriame jis pernai kovą pristato savo arbatpinigių sprendimą „Tipsy“. Programėlė turėjo veikti QR kodo pagrindu. Įrašas viešai prieinamas socialiniame tinke „Facebook“.

Gruodį „MoQ“ pasiūlė palikti arbatpinigių Sapiegų įsikūrusiose kavinėse, nuskaitant QR kodą.

„Perskaičiau interviu apie „MoQ“, ir iš tiesų aš esu pritrenktas. Kaip gali būti, kad verslo planas, kurį pristatė mano finansų startuolis SEB banko atvirosios bankininkystės hakatone, dabar gali būti pristatomas kaip „MoQ“ idėja? Aš dirbu „TeliaHub“ erdvėje, gėdinga, jei aš negaliu saugiai kalbėtis apie savo idėjas su didelėmis kompanijomis“, – tokį laišką 15min atsiuntė Irano verslininkas, pridėjęs ir susirašinėjimo su „Telia“ ir „MoQ“ atstovais kopijas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi

Verslininkas patikina, kad sutarti susitikimai taip ir neįvyko, o jam buvo patikinta, kad esamiems verslo modeliams jo siūlymas nėra techniškai reikalingas ir nėra prioritetas.

„Taip pat buvau susitikęs su Mantu iš „Telia“ ir jiems palikau spausdintą visą verslo planą. Dabar esu šokiruotas pamatęs, kad jie padarė mano darbą be mano leidimo. Jie netgi pasinaudojo mano pateiktais pavyzdžiais – atsiskaitymą už gėles Antakalnyje, tą pačią spalvą. Nejau neturi idėjų susigalvoti savų pavyzdžių? Jei mes tik dalinsimės savo projektais su didelėmis kompanijomis ir jie patys tai įgyvendins, startuoliai tiesiog išmirs“, – sako P.Naserabadi, turėdamas omenyje 15min interviu perskaitytus pasisakymus.

15min skaitytojo nuotr./P.Naserabadi savo programėlę pristatė hakatono auditorijai pernai balandį
15min skaitytojo nuotr./P.Naserabadi savo programėlę pristatė hakatono auditorijai pernai balandį

Jis teigia, kad pernai balandį jo programėlė jau buvo „beveik veikianti“, tačiau nepavyko pritraukti jokio mokėjimų teikėjo kaip partnerio. Jis teigia, kad pristatęs savo projektus iš techninės pusės, tikėjosi, kad „MoQ“ taps mokėjimų partneriu.

„Iš pateikto susirašinėjimo matote, kad bendravau su „Telia“ ir „MoQ“ siekdamas įgyvendinti projektą, ir yra labai neetiška, kai didelė kompanija idėją tiesiog pasiima, mane pervažiuoja ir sunaikina mano startuolį ir inovacijas“, – pyksta P.Naserabadi.

Jis teigia norintis išgirsti paaiškinimų iš didžiųjų kompanijų.

„Dabar jie sako, kad nesiunčiau savo pasiūlymo „MoQ“. Bet jie nesako, kad jiems nebuvo žinomas mano pasiūlymas. Nebūtina turėti kažkokius susitarimus ar sutartis. Kalba eina ne apie teisinius dalykus, bet apie etinius dalykus. Daug yra dalykų, kurie legalūs, bet neetiški. Ir mano teiginys toks – tai neetiška. Toks jau sutapimas, galiu pasakyti, toks jau sutapimas“, – sako P.Naserabadi.

15min skaitytojo nuotr./„Tipsy“ programėlės titulinis vaizdas
15min skaitytojo nuotr./„Tipsy“ programėlės titulinis vaizdas

Verslininkas įsitikinęs, kad jo pasiūlytas sprendimas technologiškai buvo geresnis nei dabar įgyvendinamas „MoQ“, tačiau dabar jo verslo idėjai esą lemta žlugti.

„Mano idėja yra sugadinta ir aš ateityje jos nebegalėsiu įgyvendinti, nes vartotojai jau patyrė blogas patirtis su jų sprendimu“, – sako P.Naserabadi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasha Naserabadi

Jis teigė dar padiskutuosiąs su teisininkais, kaip elgtis, bet abejojo, ar kreipsis dėl kompensacijos.

„Tikrai nėra kieta, tikrai nėra gerai, kai startuoliai pas tave ateina, pristato idėjas, jūs pritraukiate tuos žmones, o mes pasijaučiame nesaugūs, kai mūsų idėjomis pasinaudojama. Kviečiate į hakatonus, kuriame maksimalus prizas tėra 1000 eurų. Bet visi susirenka ne dėl prizo – visi ieško investuotojų, bendradarbiavimo galimybių“, – sako P.Naserabadi ir įžvelgia grėsmę startuolių kultūrai.

Jis įtaria, kad susitarimo nepavyko pasiekti ir dėl to, kad Migracijos departamente buvo atšaukta jo viza.

MoQ“: čia juk nieko unikalaus

UAB „Mobilieji mokėjimai“ plėtros vadovas A.Bakas pripažįsta tik tai, kad iš tiesų su P.Naserabadi komandos nariai yra kalbėję telefonu ir derinę galimą susitikimą.

„Susitikimas taip ir neįvyko, o iš minimo asmens ar per kitus asmenis nesame gavę nei pasiūlymo, nei jo sprendimo pristatymo. Paprastai tariant, „MoQ“ komanda nieko nežinojo apie jo kuriamą sprendimą.

Bendrovės nuotr./Mokėjimų programėlė „MoQ“ prekybos centre „Rimi“
Bendrovės nuotr./Mokėjimų programėlė „MoQ“ prekybos centre „Rimi“

„Kalbant apie mūsų sprendimą, poreikis kavinėms ir jų klientams pasiūlyti arbatpinigius telefonu Lietuvoje brendo seniai. Pati arbatpinigių problemos sprendimo tema rinkoje gyva nuo pat atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių diegimo pradžios. Mes apie savo planus žiniasklaidoje kalbėjome pernai liepą“, – sako A.Bakas ir žodžius patvirtina nuorodomis.

12 metų startuolių ekosistemoje dirbantį ekspertą stebina P.Naserabadi teiginiai.

„Su mobiliaisiais mokėjimais dirbu nuo 2012 m., kai kartu su partneriais įkūrėme „WoraPay“, o mobilių mokėjimų sprendimus kavinėse esame paleidę visose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Afrikos šalyse. Visur iškildavo arbatpinigių klausimas, jis kirbėjo, tačiau tuomet neprioretizavome šio funkcionalumo. Tuo tarpu dalis konkurentų vien Didžiojoje Britanijoje bandė tokius sprendimus.

„Mobiliųjų mokėjimų“ nuotr./MoQ programėlė mokėjimams
„Mobiliųjų mokėjimų“ nuotr./MoQ programėlė mokėjimams

Šiuo metu ten yra bent 10 programėlių, kuriomis telefonu gali sumokėti už pietus ir palikti arbatpinigių. „MyCheck“, „FlyPay“, „Zapper“ – tik kelios jų. Ir tai ne viskas. „Uber“ programėlė leidžia palikti arbatpinigių vairuotojams, o „Starbucks“ – baristoms. Galbūt P.Naserabadi turės pretenzijų ir joms. Aš manau, kad jei esi startuolis ir plėtoji mokėjimus, paremtus QR kodu, ir kitas startuolis tai daro, tam tikri panašumai yra neišvengiami“, – sako A.Bakas.

Anot jo, QR kodas yra universali priemonė, leidžianti sujungti arbatpinigių norintį palikti pirkėją su padavėju.

„Dabar gi p. Naserabadi abejones kelia tai, kad abu arbatpinigių sprendimai – jo įmonės ir MoQ – pagrįsti QR kodo nuskaitymu. Mūsų QR kodo pasirinkimas, kaip priemonės pirkėjui palikti arbatpinigių padavėjui, yra natūralus, kai žinai, kad didžioji dalis atsiskaitymų su MoQ programėle dalis vyksta nuskaičius QR kodą prie kasos arba pardavėjo telefone“, – patikina A.Bakas.

Anot jo, arbatpinigiai yra tik vienas iš daugelio sprendimų, kurie bus pasiūlyti „MoQ“ platformoje.

„Netrukus atsiras galimybė skenuojant QR kodą aukoti labdarai, politinėms partijoms, o galbūt ir bažnyčiai. Apibendrinant – P.Naserabadi kalba apie formą, kuri jam kažką primena, pamiršdamas turinį, kurį nuo A iki Z sukūrė „Mobiliųjų mokėjimų“ komanda“, – sako A.Bakas.

Telia“: neturime jokių verslo santykių

„Telia“ 15min atsakė tiesiogiai nevystanti mobiliosios mokėjimų platformos „MoQ“ technologinių sprendimų, o bet kokius kreipinius ar partnerystės pasiūlymus perduoda bendrai kartu su kitais operatoriais įsteigtai bendrovei „Mobilieji mokėjimai“.

Pasak bendrovės, „MoQ“ nuo pat pradžios buvo kuriama kaip mobiliųjų atsiskaitymų platforma su daugybe funkcionalumų, įskaitant ir arbatpinigių palikimą.

„Ši konkreti elektroninių arbatpinigių palikimo idėja jokiu būdu nėra nauja ir taikoma ne vienoje valstybėje. „Mobilieji mokėjimai“ šios idėjos įgyvendinimui pasirinko vieną iš daugelio trečiųjų šalių teikiamų technologijų. Minimo pono P.Naserabadi plėtojamos idėjos, verslo modeliai ar technologijos vystant sprendimą nebuvo nei svarstomos, nei kaip nors kitaip turėjo įtakos „MoQ“ funkcijų plėtrai. Tad su ponu P.Naserabadi neturėjome jokių verslo santykių ar įsipareigojimų, o juo labiau neturime nieko bendro su jo plėtojamų konkrečių verslo modelių taikymu“, – teigiama „Telia“ komentare.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Telia 5G ryšio maršrutizatorius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Telia 5G ryšio maršrutizatorius

Bendrovė akcentavo, kad savo veikloje „vadovaujasi aukščiausiais verslo etikos standartais ir tokius pačius reikalavimus kelia savo partneriams“.

M.Pareščius: tai nėra nauja idėja

Lietuvos startuolių klasterio prezidentas M.Pareščius patikina, kad tokių produktų kaip Irano verslininko kurta „Tipsy“ pasaulyje yra ne viena ir netgi ne dešimtys.

„Panašių produktų, idėjų, paslaugų man tekę matyti ne tik Lietuvoje. Tai itin populiaru Rytų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Ukrainos, Baltarusijos hakatonuose tekę matyti, ir tos idėjos naudojamos. Pasaulyje tokių produktų man tekę matyti netgi Dubajuje, kur tai naudojama kasdien. Visų pirma tai įrankis apskaityti arbatpinigiams, o antra – valstybė gali pasiimti mokesčius“, – sako M.Pareščius.

Jis teigia, kad netgi Lietuvos hakatonuose panašių idėjų tekę matyti dar prieš 5-6 metus, o pasaulyje, anot jo, idėja gyva nuo 2000-ųjų.

„Teigti, kad toks produktas yra nauja – nelogiška. Pasaulyje tokia idėja atsirado 2000-ųjų pradžioje, kai tik atsirado galimybė elektroniniu būdu atsiskaityti kortele, e.bankininkyste“, – sako M.Pareščius.

P.Naserabadi atsikirto – tai unikalus verslo planas

P.Naserabadi po publikacijos atsiuntė papildomą komentarą, kuriame gina savo produktą.

„Tipsy“ yra fintech produktas 2019 m, kuris įtraukė kelias funkcijas ir technologinius sprendimus, kurie 2000-aisiais dar buvo svajonė. Mes tikime, kad yra didelis skirtumas tarp galvojimo apie musę, ir lėktuvo gaminimo. Žinoma, tai, kas jau veikia 2019-aisiais, 2000-aisiais dar buvo iliuzija“, – teigia UAB „Šeštoji Planeta“ savininkas.

Anot jo, jei bendruomenėje negalima atskirti iliuzijos nuo veikiančio sprendimo, tuomet tai startuolių bendruomenei yra skausminga.

„Tai, kas buvo pristatyta „Telia“ kaip „MoQ“ įkūrėjai, jau buvo paruošta mobili programėlė IOS/„Android“ ir per susitikimą su „Telia“ visos detalės, taip pat ir technologinės, verslo aspektai, buvo aptarti detaliai. Dėl to negerbti pilno verslo plano ir vadinti jį paprasta idėja yra toli nuo teisybės“, – teigia P.Naserabadi.

Jis pažymi, kad etikos ir elgesio kodeksas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į socialinį poveikį, „todėl „Telia“ pasiteisinimai nesumažina jų socialinės atsakomybės prieš kitus verslininkus ar startuolius“.

„Dar daugiau, mes niekada neteigėme, kad idėja palikti arbatpinigių telefonu yra unikali. Bet mes tvirtiname, kad mūsų sprendimas ir derinys, kurį siūlome, yra unikalus. Mes tobuliname „Tipsy“, kad suteiktume nepaprastą ir naudingą programą, kuri sukurta Lietuvoje, ir, tikimės, kad netrukus ji startuos Vilniuje“, – sako iranietis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką