Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 27d. 13:01

„MoQ“ žada turguje pakeisti grynuosius, internete – korteles

MoQ programėlė mokėjimams Interviu
„Mobiliųjų mokėjimų“ nuotr. / MoQ programėlė mokėjimams

Mobiliojo ryšio operatorių sukurtos mobiliosios mokėjimų platformos „MoQ“ dar tik startavo beta versija, tačiau jau siūlomas naujas mokėjimų būdas – nereikia vesti jokių kortelių duomenų, sako platformą plėtojančios UAB „Mobilieji mokėjimai“ direktorė Monika Rimkūnaitė-Bložė. Tačiau didesnės ambicijos ateityje – ji tikisi, kad degalinėse nebereikės laukti eilėje, o turguje bus galima atsiskaityti telefonu.

Atsisiuntusi „MoQ“ programėlę 15min šiuo metu pasigedo daugelio kitoms išplėtotoms mokėjimų platformoms įprastų funkcijų, pvz., valiutų keitimo, draudimo, mokėjimo kortelių. Regis, čia galima tik siųsti ir gauti pavedimus, atlikti mokėjimus.

Tačiau M.Rimkūnaitė-Bložė netrukus ėmė sklaidyti abejones ir patikino, kad čia mokėjimo kortelių apskritai nereikės, viskam pakaks telefono. Ji netgi pasiūlė iššūkį, ar pavyktų kuria kita mokėjimo priemone atsiskaityti greičiau ir patogiau.

Startavote prieš kelis mėnesius, kaip jums sekasi?

– Sekasi tikrai neblogai, įvertinant tai, kad „MoQ“ platformos ir mobiliųjų mokėjimų, atsiskaitymų kanalo beta versija startavo prieš 4 mėnesius, tai yra rugpjūčio pabaigoje.

Ką mes tuomet pasakėme – kad dar norime išbadyti uždaroje auditorijoje, iki 30 tūkst. vartotojų pritraukti, patikrinti funkcionalumą, mūsų sistemas. Tai per pirmąsias dvi dienas turėjome daugiau kaip 10 tūkst. registruotų vartotojų, šiandieną mes turime virš 45 tūkst. programėlės atsisiuntimų. Natūralu, kad ne visi parsisiuntę užsiregistruoja, bet jau artėjame prie 29 tūkstančių registruotų vartotojų.

Bendrovės nuotr./Monika Rimkūnaitė-Bložė
Bendrovės nuotr./Monika Rimkūnaitė-Bložė

Aš esu vienas iš tų 45 tūkstančių, tačiau parsisiuntęs nelabai radau ką ten veikti. Regis, galima tik parsisiųsti pinigus, išsiųsti, o funkcionalumo mažoka. Kodėl vartotojai turėtų rinktis tokią programėlę, ką jie čia gali gauti daugiau, ko negauna kitur?

– Mes tik pradėjome nuo pagrindinio bazinio funkcionalumo: tai atsiskaitymo funkcija vartotojui, pervedimai. O verslui yra net keletas būdų paprastai surinkti atsiskaitymus už prekes ir paslaugas. Programėle galima naudotis tiek fizinėje vietoje, kuomet atsiskaitymas integruotas su kasos programine įranga. Taip pat patrauklu smulkiam verslui, mobiliam verslui – užtenka mobiliosios programėlės, kurią parsisiunčia į turimą telefoną ar planšetę, ir jau gali priimti atsiskaitymus. Trečia sritis – elektroninė komercija.

„Moq“ nėra dar viena atsiskaitymo priemonė, o mūsų pareiškimas – jau dabar siūlome keletą labai aiškių pridėtinių verčių.

Pirmiausia, vartotojas vos parsisiuntęs programėlę ir užsiregistravęs randa tam tikrą sumą pinigų savo piniginėje – tai yra jo mobiliojo ryšio operatoriaus atidėtas mokėjimo limitas.

Antra vertė, kad „MoQ“ yra pats greičiausias ir patogiausias atsiskaitymo įrankis elektroninėje erdvėje. Netikite?

Viskas, ko reikia, turėti programėlę, ir kuomet suformuotas jūsų pirkinių krepšelis ar atsiskaitymų už komunalinius mokesčius sąskaita, mokant su „MoQ“ nereikia jokių prisijungimo kodų, nereikia vesti kortelių duomenų. Tiesiog telefonu nuskenuojate pateiktą QR kodą, ir viskas. Jei mokėjimas atliekamas telefonu, net ir to nereikia – pakanka patvirtinti mygtuku, ir automatiškai elektroninė parduotuvė „susišaukia“ su programėle.

„MoQ“ be jokių pastangų mokėjimą patvirtina vieno mygtuko paspaudimu. Iš tiesų tai yra labai patrauklu tiek pirkėjui, tiek verslui – nes verslas iš karto tampa patrauklesnis. Tai labai paprastas ir greitas mokėjimo būdas – taukšt ir atsiskaičiau.

O klientui nereikia prisiminti prisijungimo kodų.

Tačiau dar daugiau idėjų mes turime, kaip programėlę plėtoti.

„Mobiliųjų mokėjimų“ nuotr./MoQ mokėjimų programėlė
„Mobiliųjų mokėjimų“ nuotr./MoQ mokėjimų programėlė

Pastebėjau jūsų kodą kavinėje. O kaip telefono aparatas sužino, kiek reikia sumokėti?

– QR kodas yra visose fizinėse parduotuvėse, kuriose galima atsiskaityti „MoQ, šiuo metu tokių yra arti tūkstančio vietų. QR kodas mums yra kaip technologija, kaip būdas identifikuoti, kad čia būtent yra ta konkreti atsiskaitymo vieta. Tarkime, „Caffeine“ Gedimino pr. 9, Vilniuje. Kai mokėtojas skenuoja QR kodą, programėlė identifikuoja viešą ir siunčia signalą į serverius. Tuo pat metu kavinės kasa siunčia signalą į mūsų serverį ir taip įvyksta informacijos apsikeitimas, sandoris iškart patvirtinamas.

Tai jei aš kodą nuskenuočiau vietoje ko nors kito, pinigus nurašytų nuo mano sąskaitos? Aišku, tai nėra tikėtinas scenarijus.

– Lygiai taip pat būtų su bekontakte mokėjimo kortele, jei ją priglaustumėte vietoje ko nors kito.

Mes esame atlikę integraciją su pagrindinėmis kasų programinės įrangos tiekėjomis.

Bet kitais atvejais nereikia ir jokios integracijos. Pavyzdžiui, „Čili“ kavinėse padavėjai tiesiog turi išmaniuosius telefonus darbo reikalais ir jie priima atsiskaitymus per programėlę. Jei verslo klientas į telefoną įdiegia programėlę, principas yra labai panašus. Telefonas tampa lyg mokėjimo kortelių terminalas, kuris nėra integruotas su kasa.

Jei atskirose kavinėse padavėjas priima atsiskaitymą telefonu, jis priėjęs prie kasos aparato įveda tą pačią sumą. Lygiai taip pat dabar vyksta su neintegruotais kortelių skaitytuvais.

Asmeninio archyvo nuotr./Monika Rimkūnaitė – Bložė
Asmeninio archyvo nuotr./Monika Rimkūnaitė – Bložė

Tai su „MoQ“ verslui nebereikės kortelių skaitytuvų?

– Nereikia. Kortelių terminalų atsiskaitymui „MoQ“ nereikia visiškai.

Ar tai pigiau verslui?

– Taip, tai naudingas būdas tuo, kad verslui jokiais atvejais nereikia jokio papildomo įrenginio. Arba tai yra išmanusis telefonas, arba integruota sistema. Neimame jokio įrangos mokesčio, tad tas yra patraukliau. Na ir mūsų komisinis mokestis už mokėjimus yra konkurencingas, lyginant su mokėjimo kortelių komisiniais.

Karolinos Savickytės nuotr. /Visagino turgus
Karolinos Savickytės nuotr. /Visagino turgus

Gal atskleisite, koks tas komisinis?

– Nėra vieno standarto, mes kiekvienu atveju skaičiuojame atskirai, nes mokėjimai yra masto ekonomijos reikalaujantis verslas, todėl vertiname konkrečias apyvartas atskiroje įmonėje arba prekybos taške, kiek mokėjimų yra vidutiniškai. Paskaičiuojame savo kaštus ir tuomet galime pasiūlyti komisinį mokestį.

O kodėl naudojate QR technologiją, o ne, pvz., NFC, kuri leidžia atsiskaityti priglaudus telefoną?

– Kuomet rinkomės technologiją, labai kruopščiai vertinome visas, ne tik NFC, bet ir „Bluetooth low energy“, taip pat QR kodą, žiūrėjome, kas veikia kitose rinkose ir kodėl.

Atsakymas paprastas – QR kodas palaikomas yra tiek „Android“, tiek „iOS“ operacinės sistemos, NFC šiuo metu yra tik „Android“ mūsų regione. Fotografavimo funkciją turi visi telefonai. Mūsų sprendimą patvirtino netgi vartotojų atliktas tyrimas, kuris būdas paprasčiausias. Netgi jaunesniam žmogui QR kodą nuskaityti buvo žymiai intuityviau, nei priglausti telefoną įjungus NFC funkciją.

Telefonai skirtingų modelių, NFC antenos gali būti skirtingose vietose, dar turi žinoti, kaip priglausti, o dalis telefonų funkcijos neturi.

Užsiminėte apie naujas idėjas – ką planuojate?

– Dalį idėjų jau testuojame vadinamojoje savo laboratorijoje – čia paslaugos koncepcija ištobulinama iki tam tikro lygio ir tada ketiname tai išbandyti konkrečioje siauroje erdvėje.

Konkretus pavyzdys – arbatpinigių mokėjimas su „MoQ“ kavinėse ar restoranuose. Šiais laikais restoranų savininkai sako, kad arbatpinigių kiekis mažėja, nes žmonės vis dažniau neturi grynųjų. Dalis restoranų siūlo palikti arbatpinigius mokėjimo kortele, tačiau ką tai reiškia padavėjui – jis juos gali gauti atgal tik kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, nuo arbatpinigių būtų atskaitoma apie 50 proc. mokesčių.

„MoQ“ testuoja arbatpinigių mokėjimą tiesiogiai konkrečiam padavėjui, tuomet nuo jų mokesčiai sudarytų apie 15 proc.

Tai veikia tokiu pačiu būdu – ant staliuko padavėjas gali turėti savo stovelį su QR kodu. Kuomet atsiskaitau už savo pietus, manęs „MoQ“ programėlė paklausia, ar norite palikti arbatpinigių. Aš paspaudžiu taip, ir nuskenuoju mane aptarnavusio padavėjo QR kodą, įrašau sumą, patvirtinu, ir pinigai nukeliauja tiesiai į jo sąskaitą.

Šią funkciją testuojame „Sapiegos bistro“, kuris yra „Vilniaus tech parke“ Antakalnyje. Įvertinę, kaip viskas veikia, atlikę patobulinimus, galėsime pritaikyti žymiai platesnėje erdvėje, kur tik yra poreikis.

O kalbant apie ateitį, kokį „MoQ“ panaudojimą įžvelgiate?

– Ką mes jau pradėjome daryti – tai integruoti lojalumo programas su atsiskaitymo priemone. „MoQ“ gali pakeisti lojalumo kortelę, pvz., atsiskaitau, ir man iš karto pritaikomi taškai ar kitokia kaupimo sistema, priklauso tai nuo prekybininko.

Taip pat yra technologija, kuri leidžia nuskaičius QR kodą programėlėje pateikti meniu, pvz., konkretaus restorano, ar degalinės. Pavyzdžiui, jei užsukame į degalinę tik kavos, nuskenavę kavos aparato QR kodą, pamatysime meniu, pasirenkame norimą kavą, pamatome kainą, paspaudžiame mokėti, sumokame ir išeiname su kava nestovėdami eilėje, kurioje žmonės laukia atsiskaityti už degalus.

Ta pati funkcija vertę verslui galėtų kurti įvairiais atvejais. Pavyzdžiui, yra degalinė, kuri neturi automatinės kasos. Ant jos degalų pompos galėtų būti tiesiog QR kodas, kurį nuskenuoju, man pasirodo degalų meniu, aš pasirenku norimus degalus, tarkime, 98 benzinas, ir pilsiu už 50 eurų. Sumoku su „MoQ“ ir viskas – man pripila tiek degalų, kiek sumokėjau.

Paprasta integracija būtų didelė vertė verslui, kadangi naktį jiems galbūt nebereikėtų samdyti žmogaus, nereiktų investuoti į brangias pompas, o man vertė, kad aš atsiskaičiau greitai.

Toks įrankis, kanalas, susiejantis prekybininką su vartotoju per mobiliųjų mokėjimų kanalą – čia mūsų mintys, ką ketiname plėtoti.

Pavyzdžiui, „MoQ“ gali tapti ir tam tikru skolinimo įrankiu, jei parduotuvėje noriu nusipirkti brangesnį daiktą, tarkime, naują televizorių. Bendradarbiaujant su kuria nors kreditų įmone būtų galima vartotojui suteikti itin greitą galimybę pasinaudoti kredito lėšomis, ir įsigyti norimą daiktą sumokant per keletą mėnesių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./QR kodas ant nago
AFP/„Scanpix“ nuotr./QR kodas ant nago

Artimiausiu metu pasiūlysime ir automatinį „MoQ“ sąskaitos papildymą iš pridėtos kortelės – vartotojas nusistatys, kokio dydžio likutį nori turėti bet kuriuo metu, ir išleidus dalį pinigų, sąskaita pasipildys automatiškai.

Mes turime idėjų labai daug, tiesiog šiuo metu mūsų prioritetas patys mokėjimai, papildomi funkcionalumai. Norime viską ištestuoti, kaip viena ar kita idėja pasiteisina.

Kur „MoQ“ gali būti naudojamas? Ar juo būtų galima atsiskaityti turguje?

– Apie 70 proc. atsiskaitymų rinkoje vis dar vyksta grynaisiais pinigais ir tik apie trečdalis vyksta mokėjimų kortelėmis. Smulkiam ir vidutiniam verslui dažnai gali būti nepatogu naudotis mokėjimų kortelių skaitytuvais. Pavyzdžiui, jei gėles pardavinėji kokiame turgaus kioske, reiktų įvairių įrenginių.

Turgavietės yra populiarios. Galbūt aš, kaip prekybininkas, parduodu mėsą šeštadienį Antakalnio turguje, o penktadienį prie „Rimi“ Žirmūnuose, ir turiu tokį mobilų verslą. Tai turint mobilųjį telefoną ar planšetę – pakanka turėti „MoQ“ programėlę ir sumažinti grynųjų pinigų kiekį saugiai priimant tokius atsiskaitymus.

Lietuviškoje elektroninėje erdvėje 95 proc. vietų jau turi „MoQ“ atsiskaitymo būdą. Mes nefiksuojame, kad mokėjimai gali veikti tik čia, ar čia. Atrandame įdomių panaudojimo būdų, pavyzdžiui, pamatėme, kad žaidžiantys elektroninės erdvės vartotojai atrado, kad „MoQ“ yra patogiausias būdas, kai reikia centais papildyti žaidimo sąskaitą. Jei reikia sumokėti už skelbimus internete sumokant nedideles sumas – vėlgi matome, kad vartotojai atranda ir naudoja.

– Sakote, kad nereikia suvedinėti kortelių duomenų, jungtis prie bankų – ar tai reiškia, kad šis būdas saugesnis? Jei nėra duomenų, kuriuos palieki, vadinasi, jais negalės pasinaudoti ir sukčiai, kaip, pvz., būna su mokėjimo kortelėmis?

– Mes sakome, kad tai yra žymiai greičiau ir patogiau, prekybininkai gauna pinigus taip greitai, kiek tik jų bankas gali įskaityti mokėjimus – realiai pinigus jie gauna iš karto, o mokėjimo kortelių atveju gauna patvirtinimą, kad kortelė galioja, likutis pakankamas, ir kada ateis pinigai.

123rf.com/Piniginė
123rf.com/Piniginė

Taip, šiuo atveju jūs nepaliekat jokių duomenų.

Taip, būdas yra labai saugus ir iš tos pusės, kad telefonas yra užrakintas biometriniu arba PIN kodu, tuomet programėlė pati turi arba biometrinį ar PIN kodą. Pametus fizinį daiktą užblokuojame, ir pinigai saugūs.

Mobilieji mokėjimai itin paplitę Kinijoje, ten šimtai milijonų žmonių naudojasi bent kartą per savaitę. Mokėjimo kortelėmis ar grynaisiais ten naudojasi mažuma. Dauguma Azijos šalių naudoja QR paremtą atsiskaitymą ir taip gauna daug pridėtinės vertės. Tai populiaru visame pasaulyje, Skandinavijoje irgi yra „Mobile Pay“, „Swish“.

Kokie jūsų plėtros tikslai, kiek vartotojų, kokių apimčių tikitės?

– Turime gana nemažus vartotojų skaičiaus tikslus – pritraukti kuo daugiau aktyvių vartotojų. Esame savotiškas startuolis, tad pakankamai trumpomis atkarpomis planuojame, bet manome, kad iki pirmo ketvirčio pabaigos galėtume turėti iki 100 tūkst. vartotojų.

Matome tendencijas labai džiuginančias, ypač kada telekomunikacijų įmonės savitarnose įdiegė „MoQ“ atsiskaitymą, taip pat vartotojai atranda, kad už komunalines paslaugas itin patogu taip susimokėti. Pavyzdžiui, „Mano gilė“ buvo pirmasis komunalinių paslaugų mokėjimo kanalas, prisijungęs prie „MoQ“, o šiuo metu jiems tai yra netgi pirmasis atsiskaitymo būdas svetainėje.

Ar akcininkai nusiteikę jus remti, finansuoti veiklą ir pasitiki?

– Akcininkai turi labai rimtą požiūrį ir rimtus ketinimus. Tai buvo jų mintis dar prieš keletą metų, kad tokiu būdu galima suteikti papildomą naudą vartotojams. Mobilieji mokėjimai nėra naujovė pasaulyje. Lietuvoje tuo metu jų dar nebuvo. Bet pasaulyje apstu gerų pavyzdžių, kai telefono numeris yra labai aiškus ir paprastas vartotojo identifikatorius.

Trys operatoriai paslaugą gali pasiūlyti ne fragmentuotai, bet visiems tokio paties standarto, tai neriboja vartotojų galimybės laisvai rinktis – nesvarbu kuriam operatoriui priklausytum, ta pati paslauga visiems yra prieinama.

Rinkoje konkurencija yra arši, ar nebijote, kad kiti startuoliai, tokie kaip „Revolut“, išstums ar pasiims šitą rinką?

– Konkurencija skatina ieškoti geresnių sprendimų vartotojams, nuo to vartotojas tik laimi. Ir turbūt turėdamas galimybę rinktis tarp pirmo, antro, trečio ar kito sprendimo, jis pasirinks tą, kuris labiausiai atitinka jo poreikius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką