Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Lietuvoje prasidėjo šeimos verslų perleidimo metas – kaip juos išsaugoti ateities kartoms?

Didžiausias pasaulyje mažmeninės prekybos tinklas „Wallmart“, o taip pat ir „Lidl“ valdanti „Schwarz Group“, automobilių „Volkswagen“ ir „Ford“ gamintojai, elektronikos gigantai „Samsung Group“, ir „Dell“, sporto prekių, aprangos bei avalynės gamintoja „Nike“ ir kitos, rašoma pranešime spaudai.
Šeimos verslas
Šeimos verslas / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Verslas Šeima

Šias itin skirtingas bendroves sieja tai, kad visos jos – šeimos verslai. Stambių ir smulkesnių šeimos verslų daugėja ir Lietuvoje. Ką daryti, kad jaunesnei kartai perduodamas verslas išliktų, o vidiniai šeimos ginčai nesužlugdytų bendrovės – apie tai pasakoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė Jurgita Karvelė.

Asmeninio archyvo nuotr./Jurgita Karvelė
Asmeninio archyvo nuotr./Jurgita Karvelė

– Kaip trumpai apibūdintumėte kas yra šeimos verslas ir ar daug jų turime Lietuvoje?

– Jeigu trumpai – tai verslas, kuris priklauso šeimos nariams kurio valdyme įprastai dalyvauja vienas ar daugiau šeimos narių. Šalyse, kurios turėjo galimybes palaikyti verslo tradicijas tai tapo tiek įprastu reiškiniu, kad tai atsispindi ir populiariojoje kultūroje. Šeimos verslo valdymo pavyzdžius matėme net ir „Santa Barbaroje“, kur šeimos nariai nuolat susiburdavo kai reikėdavo valdybos sprendimų, populiariajame, daug apdovanojimų gavusiame seriale „Palikimas“ ir kitur.

Lietuvoje tokių verslų daugėja, nes pirmos kartos verslų įkūrėjai, kurie bendroves kūrė pirmuoju Nepriklausomybės dešimtmečiu, po truputį atsitraukia nuo valdymo.

– Artimiausiu metu ISM organizuojamoje konferencijoje skaitysite pranešimą apie tai kaip išsaugoti šeimos verslus – kokie iššūkiai jiems kyla, kad juos reikia saugoti?

– Pagrindinis iššūkis – emocijos. Šeimos santykiai tampa neatsiejami nuo verslo valdymo klausimų ir atvirkščiai. Tai reiškia, kad nesutarimai šeimos viduje ar jo įkūrėjo mirtis nepalikus jokių su verslu susijusių instrukcijų (kurių paprasčiausia – testamentas) gali neigiamai paveikti verslą arba šeima gali netekti jo kontrolės. Tokių – ir gana garsių – pavyzdžių Lietuvoje taip pat yra.

– O kokios priemonės gali apsaugoti nuo tokių konfliktų?

– Bene pagrindinis būdas – iš anksto susitarti. Kitas klausimas – kaip ir dėl ko reikėtų tartis, kaip tą įforminti bei įtvirtinti.

Susitarimų įforminimai gali būti įvairūs. Norint išspręsti visus klausimus, rekomenduojame pasirašyti šeimos konstituciją. Lietuvoje tai gana naujas dalykas ir jo teisinis statusas dar iki galo neaiškus.

Prieš apžvelgiant, kas gi ta šeimos konstitucija yra ir kokia jos nauda, būtina paminėti, kad be šeimos konstitucijos yra ir kitų įrankių nustatyti šeimos verslo valdymo ir perdavimo taisykles. Tai gali būti akcininkų sutartys (numatančios įvairius ribojimus akcininkams), vedybinės sutartys (numatančios, kad verslas išlieka vieno sutuoktinio nuosavybė ir nėra dalinamas ištuokos atveju), testamentai (kuriuose yra galimybė nustatyti instrukcijas kaip turi būti valdomas verslas) ir kt. Tačiau jeigu norima turėti vieningą dokumentą, kuris nustato bendras taisykles visiems atvejams, tuomet reikėtų mąstyti apie šeimos konstituciją.

Šeimos konstitucija yra idėjinis bendras šeimos dokumentas, kuriame šeimynykščiai surašo esmines ir visos šeimos vertybes bei pagrindinius principus, kurių bus laikomasi valdant verslą.

Pavyzdžiui, kad ir toks, regis, paprastas klausimas – ką laikome šeimos nariu? Ar į šeimą atėjęs sutuoktinis yra jos narys, t. y. ar jis gali pretenduoti į įmonės dalį ar duodamą naudą? Kas būna šeimos nario skyrybų atveju? Nuo kada vaikai gali dalyvauti valdyme? Ir t. t.

Šeimos verslą galime palyginti su šeimos relikvija, kuri perduodama iš kartos į kartą. Tai nėra tiesiog nuosavybė, bet ir būdas ilgus metus užtikrinti finansinę šeimos gerovę. Ir taip sunkus darbas kuriant verslą įgyja papildomą prasmę.

– Minėjote, kad šito susitarimo teisinė reikšmė nėra iki galo aiški. Kaip tada jį įtvirtinti kasdienybėje?

– Pasirašydami konstituciją, sukuriame pagrindinių vertybių ir principų rinkinį. Remiantis jais galima parengti teisinius dokumentus, kurie realizuoja tokį susitarimą. Pavyzdžiui, parenkama teisinė šeimos verslo forma – holdingas ar kt. Tada rašomi konkrečių bendrovių įstatai ir į juos – kiek tai įmanoma – perkeliamos atitinkamos šeimos konstitucijos dalys, numatoma ar ir kada verslo dalį paveldėjęs šeimos narys gali jį parduoti, perduoti, numatoma kas negali gauti dalių, detalizuojamos vadovo skyrimo taisyklės ir t. t.

– Kiek populiarios šeimos konstitucijos Lietuvoje ir kiek sudėtingas jų kūrimas?

– Lietuvoje yra apie 40 šeimų, kurios turi tokias konstitucijas. Tai nėra didelis skaičius lyginant su šeimos verslų skaičiumi.

Jų kūrimas – kaip tik apie tai su „Sorainen“ partneriu, kolega Laimonu Skibarka kalbėsime konferencijoje ‒ emociškai ir morališkai sudėtingas procesas. Jam reikia ilgų pokalbių šeimos viduje, kurių metu tenka kalbėti apie scenarijus, kuriuose numatoma kas bus, kai mirs verslo kūrėjas, jei kas nors susirgs, taps neįgalus, išsiskirs ir panašiai.

Tenka priimti sprendimus, kuomet kertasi daugiau interesų. Kol nepradedama kalbėti, kasdienybės lygyje, priešpriešų nematyti, bet kai imami dėlioti skirtingi scenarijai, jos išryškėja.

Tarkime, vienam prie verslo nelinkusiam vaikui, tėvai nutaria kas mėnesį skirti pastovią pinigų sumą. O kitam deleguoja bendrovės valdymą ir galbūt skiria akcijų dalį. Bet tai tik vienos pusės valia. Ar vaikai sutiks su tokiu sprendimu? Gal kažkas nori ne išmokos, o akcijų dalies arba teisės sutuoktiniui būti valdyboje ir t. t. Tenka daug ką apkalbėti, išsiaiškinti, susiderinti, rasti kompromisus. Dėl to konstitucijos rašymas nėra greitas procesas. Vidutiniškai jis trunka 1-2 metus.

Toks santykių racionalizavimas (išankstinis, o ne per konfliktus pasiektas) – susitarimas dėl taisyklių, probleminių ir konfliktinių vietų aptarimas ir galimų scenarijų nusimatymas praverčia ne tik verslui, bet ir santykiams šeimoje, nes šios dvi sferos, kaip minėjau, neatsiejamos.

– Sakote, kad šeimos konstitucija yra gana naujas dalykas. Kaip verslai būdavo perduodami anksčiau?

– Dažniausiai verslas perduodamas paprastuoju būdu – verslo perėmėjas (įprastai sūnus ar duktė) perima įmonės akcijas ir tampa nauju įmonės akcininku. Jeigu vaikų yra daugiau – jie perima po kažkokią akcijų dalį. Ir tuomet gali kilti (ir kyla) ginčai, kokia turi būt įmonės ateitis: ar gautą pelną pasiimti kaip dividendus, ar investuoti į įmonės plėtrą? Ar imtis naujų veiklų, prisitaikant prie rinkos (kas neišvengiamai reiškia didesnę riziką), o konservatyviai tęsti iki šiol pasiteisinusią įprastą veiklą? Ar bendrovės nešama nauda šeimos nariui turėtų priklausti nuo to, kaip šis narys aktyviai dalyvauja bendrovės veikloje? Tokie ginčai griauna artimus šeimos narių santykius. Tačiau gali prasidėti ir teisminiai ginčai – pavyzdžiui, įtariant, kad įmonės valdyme dalyvaujantis giminaitis yra nesąžiningas, slepia tikrąsias įmonės pajamas, gali būti reiškiami reikalavimai teisme dėl įmonės veiklos tyrimo, žalos atlyginimo ir pan. Tokie ginčai ne tik daug kainuoja, tačiau gali sumažinti ir paties verslo vertę (o kartais jį net sužlugdyti).

– Ar smulkesniems verslams – pvz., apgyvendinimo ar maitinimo sferoje – verta galvoti apie šeimos konstituciją ir kitus sprendimus?

Bendrovės dydis šiuo atveju nėra svarbu. Svarbiausia ar yra įkūrėjo noras perduoti verslą toliau ir valia išlaikyti verslą šeimos rankose. Jei tokia valia yra, tuomet verta pamąstyti apie tai. Daugiau apie šeimos verslų tvarų valdymą bus galima sužinoti ISM konferencijoje, kuri birželio 12-13 d. Vilniuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais
Reklama
Iš gyvenimo nuotykio sugrįžusi „Lidl“ vaikų komanda“ neslepia emocijų
Reklama
Jau liepos 17 d. Indrė Stonkuvienė kvies moteris susitikti ypatingame nemokamame renginyje
Užsisakykite
15min naujienlaiškius