Dabar populiaru
Premjera
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 26, 10:41

Lietuvos bankas: ekonomika kitąmet augs minimaliai, esame „arti infliacijos piko“

Kitais metais ekonomika turėtų išlikti teigiamoje teritorijoje – Lietuvos bankas prognozuoja nuosaikų 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Tiesa, šis rodiklis yra gerokai mažesnis už ankstesnę prognozę 2023 metams, kuri siekė 3,4 proc. BVP. Prastesnės kitų metų prognozės daugiausiai susijusios su gyventojų taupymu. Infliacija kitais metais turėtų tapti vienženkle, tačiau išliks aukšta – daugiau nei 8 proc.
Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Šių metų ekonomikos augimo prognozę Lietuvos bankas paliko nepakeistą – šalies ekonomika turėtų augti 2,1 proc. BVP.

„Šių metų pirmas pusmetis yra geresnis nei tikėjomės prieš tai, bet antras pusmetis bus prastesnis ir tai veikia kaip vienas kitą kompensuojantys veiksniai. 2023 m. prognozė yra reikšmingai peržvelgiama blogyn“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Visi naujausi duomenys rodo lėtesnį ekonomikos augimą.

Darbo rinkoje kitais metais didesnių pokyčių nenumatoma – nedarbas ūgtels iki 7,1 proc., darbo užmokesčio augimas turėtų slopti ir tapti 6,3 proc.

Tiesa, jeigu minimalus atlyginimas būtų padidintas 15 proc., kaip siūlo Vyriausybė, darbo šalies darbo užmokesčio augimas pakiltų iki 8,7 proc.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiais metais turėtų būti 18,3 proc., kitiems metams šis rodiklis turėtų susitraukti iki 8,3 proc., prognozuoja Lietuvos bankas.

Daugiausiai vartotojams kainuos energetiniai ištekliai – energija vartotojams šiais metais kils vidutiniu 60 proc. metiniu tempu.

Dabar fiksuojamą 21,1 proc. metinę infliaciją Lietuvos banko pirmininkas pavadino per didele.

123RF.com nuotr./Suglamžyti eurai
123RF.com nuotr./Suglamžyti eurai

„Gera žinia šiuo klausimu yra tiktai ta, kad mes matome, kad infliacija vis dar yra didelė, bet jos augimas pradeda slopti – darome išvadą, kad esame arti infliacijos piko“, – kalbėjo G.Šimkus.

Pagrindiniu kainų augimo veiksniu lieka energijos kainos – jų poveikis atsispindi ne tik tiesiogiai, tačiau ir per įvairias prekių ir paslaugų grupes.

Prie aukšto infliacijos lygio prisidėjo ir maisto kainos, kurios rugpjūčio mėnesį buvo 30 proc. aukštesnės nei prieš metus.

G.Šimkus pabrėžė, kad greitu metu reikšmingų pokyčių tikėtis nebūtų galima, nes gamintojų kainos auga sparčiai, o vėliau tai atsispindi vartotojų įsigyjamose prekėse.

„Infliacijos įtaka yra vis ryškesnė, vis rimtesnė, ji stipriai riboja perkamąją galią, todėl gyventojai prekių ir paslaugų gali įsigyti mažiau. Realusis namų ūkių vartojimas yra neigiamoje teritorijoje, infliacijos poveikis yra vis didesnis“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Į Lietuvos banko ekonomikos prognozes nėra įskaičiuotos įvairios finansinės valstybės pagalbos priemonės verslui ar gyventojams, kadangi šie mechanizmai dar nėra patvirtinti.

„Tam, kad teisingai įvertinti visus galimus poveikius <...> tą bus galima daryti kai mes matysime sisteminį paveikslą. Itin svarbu, kad jos būtų koordinuotos tarpusavyje“, – kalbėjo G.Šimkus.

Jis teigė, kad taikliausios priemonės būtų tos, kurios padėtų socialiai labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, energijai imliems verslams.

„Kalbant apie priemones verslui, labai greitai ta kalba pasisuka į subsidijas. Mes galėtume pasižiūrėti šiek tiek plačiau – tai galėtų būti įvairios kitos priemonės, pavyzdžiui, individualių garantinių paskolų geresnis panaudojimas“, – komentavo G.Šimkus.

Pasaulyje – ekonomikos lėtėjimo nuotaikos

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad pagrindiniai veiksniai, sąlygosiantys tarptautinę ekonomikos raidą, išlieka nepakitę: infliacija, finansinių įstaigų politikos griežtėjimas, Rusijos invazija į Ukrainą, COVID pandemija.

Liepos mėnesio Lietuvos banko pasaulinės ekonomikos prognozės, palyginti su balandžio mėnesiu, yra prastesnės. Taip pat 2023 m. pagrindinės pasaulio ekonomikos, išskyrus Kiniją, augs lėčiau nei 2022 m. Tai neabejotinai atsilieps Lietuvos eksporto apimtims, pažymi G.Šimkus.

Euro zonoje prognozuojama infliacija šiems metams bus 8,1 proc., o 2023 m. ji turėtų siekti 5,5 proc. 2024 m. infliacija, remiantis šia prognoze, turėtų būti didesnė nei 2,3 proc.

Siekdamas suvaldyti infliacija Europos centrinis bankas (ECB) šį mėnesį palūkanų normas pakėlė 75 baziniais punktais. Palūkanų normų didėjimo tendencija turėtų išsilaikyti.

„Turbūt galime aiškiai pasakyti, kad kova su infliacija – nesibaigianti ir artimiausiuose pinigų politikos posėdžiuose ECB valdančioji taryba toliau priims sprendimus, kurie slopins infliacines tendencijas“, – kalbėjo G.Šimkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką