Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 24d. 11:12 , Atnaujinta: 2018 gegužės 24d. 11:44

Lietuvos bankas stipriau verš apynasrį bankams – geri laikai amžinai nesitęs

Vitas Vasiliauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Vitas Vasiliauskas

Nors Lietuvos bankas neįžvelgia nei ekonominių problemų, nei perkaitimo požymių, tačiau bankai turės atidėti daugiau finansinių rezervų galimiems sukrėtimams, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, kol geri laikai tęsiasi – pats metas toliau kaupti rezervą.

Lietuvos bankas yra nurodęs, kad bankai turi surinkti apie 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą – tai sudarytų apie 60 mln. eurų. Tai specialus papildomas reikalavimas, taikomas riboti rinkai ekonomikos augimo laikotarpiu.

Dabar šį reikalavimą numatoma didinti iki 1 proc. – bankai į šalį turėtų atidėti jau 120 mln. Tai gali mažinti skolinimo apimtis. Dėl to institucija apsispręs mėnesio pabaigoje.

Mes nemanome, kad peržengiame kompetencijos ribas ir strategijoje esame įsirašę, kad esame kompetencijos centras. Turėdami daugiausiai ekonomistų viename kvadratiniame kilometre neturėtume prabangos sau leisti neteikti pasiūlymų, – V.Vasiliauskas.

„Jeigu mokestiniai pasiūlymai, kokie šiandien bus svarstomi Seime, liks tokios apimties, kokie suprojektuoti – mes manome, kad tai reikš prociklinę finansinę politiką. Todėl iš finansinio stabilumo perspektyvų mes toliau išliksime budrūs“, – kompresą rinkai žada V.Vasiliauskas.

Dauguma institucijų esą jau turi sukaupę pakankamai kapitalo, todėl joms naujas reikalavimas nebūtų problema.

Kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva – skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas, pranešime nurodo Lietuvos bankas.

Viskas stabilu ir sveika

Šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams, vertina Lietuvos bankas. Šalies ekonomika išgyvena pakilimą: gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, o NT rinka tebėra aktyvi. Toks metas itin palankus finansų sistemai stiprinti ir kaupti atsargas blogesniems laikams.

„Ekonomika atsigavusi, paskolų portfelis tvariai auga, bankai noriau teikia ne tik būsto ar didelių įmonių finansavimo paskolas – sparčiau už jas auga smulkaus bei vidutinio verslo paskolų portfelis Tačiau šiuo metu svarbiausia neprarasti budrumo. Ekonomika vystosi cikliškai, dabartinis pakilimas amžinai nesitęs, todėl šį laiką finansų rinkos dalyviai turi išnaudoti ateities atoslūgiams pasirengti“, – sako V.Vasiliauskas.

Pasak jo, didžiausias prioritetas – stiprinti kapitalą, kuris ekonomikos sukrėtimų metu suveiktų kaip amortizatorius.

Gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė ir didelis būsto rinkos aktyvumas leidžia stiprinti bankų atsparumą kaupiant kapitalo atsargą, vadinamąjį anticiklinio kapitalo rezervą.

Didžiausia rizika – Šiaurėje

Didžiausią išorinę riziką šalies finansų sistemai kelia galimas NT kainų burbulas Šiaurės šalyse ir jo sprogimo pasekmės jų bankams – jie kontroliuoja ir bankus Lietuvoje.

Jei toks scenarijus įvyktų, Lietuvoje pasijustų ekonominiai ir finansiniai atgarsiai, vertina Lietuvos bankas. Užsienio kapitalo bankai galėtų mažinti skolinimo apimtis, augintų čia palūkanas.

„Be jokios abejonės, pagrindinis kanalas, kuris galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką, būtų susijęs su kreditavimu ir galimu kreditavimo apimčių sumažėjimu, o tai galėtų didinti ir paskolų kainą.

Neapibrėžtumas Šiaurės šalių rinkoje ir toliau išlieka. Kalbant apie Švediją, NT kainos sparčiai kyla. Paskutiniu metu tas augimas, kalbant apie 2017 m., jau yra sulėtėjęs“, – sako V.Vasiliauskas ir pastebi, kad Švedijoje tolesnės tendencijos neaiškios, o namų ūkiai pažeidžiami dėl didelių skolų.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Lietuvos bankas pristatė vertinimus dėl Vyriausybės pasiūlytų mokesčių pakeitimų
Mato Miežonio / 15min nuotr./Lietuvos bankas pristatė vertinimus dėl Vyriausybės pasiūlytų mokesčių pakeitimų

Kalbėdamas apie vidines rizikas V.Vasiliauskas išskyrė perkaitimo riziką tiek dėl skolinimo, tiek dėl NT rinkos augimo.

„Vertindami vidines rizikas – nematome, kad čia galėtų būti didesnės problemos, nes statybos leidimų suteikiama vis daugiau“, – sako V.Vasiliauskas.

Apklausos rodo, kad atsiranda daugiau lūkesčių dėl kainų korekcijų – tai atsilieptų NT rinkai vidutiniu laikotarpiu.

V.Vasiliauskas kaip dar vieną problemą išskyrė kibernetinius incidentus, kurių skaičius didėja kasmet, tiesa, jau lėtesniais tempais. Tam atliekamos kibernetinės pratybos, vertintas bankų atsparumas išpuoliams. Ateityje numatoma atlikti kibernetinės rizikos testavimą, parengti minimalius informacijos, IT ir kibernetinės saugos valdymo reikalavimus.

Perpus sumažės aktyviausių NT pirkėjų

V.Vasiliauskas pastebi, kad NT rinką itin lėtins demografiniai pokyčiai.

„Jau nuo kitų metų turėtų pradėti mažėti aktyvaus tipinio pirkėjų skaičius Lietuvoje ir tai tiesioginė koreliacija su demografinėmis tendencijomis. Nuoseklus mažėjimas tęsis iki kokių maždaug 2030 m., kai stabilizuosis. Tai yra prognozės, modeliavimas, bet faktas – dabartiniai vertinimai, kas bus per 10 metų, tipinių aktyviausių pirkėjų skaičius sumažėtų per pusę nuo 400 iki 200 tūkstančių, tai vis tiek veiks būsto rinką“, – sako V.Vasiliauskas, kalbėdamas apie 25–35 m. asmenis.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Lietuvos bankas pristatė vertinimus dėl Vyriausybės pasiūlytų mokesčių pakeitimų
Mato Miežonio / 15min nuotr./Lietuvos bankas pristatė vertinimus dėl Vyriausybės pasiūlytų mokesčių pakeitimų

Tikimasi, kad šiemet skolinimas išliks aktyvus dėl įmonių investicijų, gerų verslo ir gyventojų lūkesčių, stiprėjančių namų ūkių. Tikimasi, kad būsto rinka išliks aktyvi, tačiau kainos augs nuosaikiau nei pernai. NT rinką nuo perkaitimo saugo naujų butų pasiūla ir Lietuvos banko pritaikyti atsakingo skolinimo rezultatai.

Atsikirto – Lietuvos bankas nepolitikuoja

Žurnalistų paklaustas, kaip vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno išsakytas pastabas, kad Lietuvos bankas užsiima politikavimu ir peržengia kompetencijos ribas, V.Vasiliauskas teigė, kad kalbama faktų kalba ir nepolitikuojama.

„Gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas visada turi tokią santūrią poziciją Lietuvos banko ir Lietuvos banko vadovo atžvilgiu. Mes nemanome, kad peržengiame kompetencijos ribas ir strategijoje esame įsirašę, kad esame kompetencijos centras. Turėdami daugiausiai ekonomistų viename kvadratiniame kilometre neturėtume prabangos sau leisti neteikti pasiūlymų“, – sako V.Vasiliauskas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos bankas yra konstruktyvus ir jau sprendimų priėmėjų kompetencijai tenka apsispręsti – priimti ar nepriimti teikiamus pasiūlymus

„Nemanau, kad mes politikuojame – mes kalbame faktų kalba. O kad nuomonės skiriasi – nematau problemos. Nuo diskusijų, argumentuotų ginčių visi tik laimi, diskusijų kultūrą Lietuvoje dar reikia ugdyti ir ugdyti“, – sako V.Vasiliauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:47
19:28
00:40

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką