Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nerijus Mačiulis: Lietuvos ekonomika – tvirta kaip niekad ir krizės nebijo

Nerijus Mačiulis skaito paskaitą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
Ryčio Šeškaičio nuotr. / Nerijus Mačiulis: Lietuvos ekonomika – tvirta kaip niekad ir krizės nebijo
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjo šešeri metai nuo Lietuvą ir pasaulį nusiaubusios finansų krizės. Lietuva dabar tvirtai stovi ant kojų ir krizėms yra atspari, antradienį žurnalistams sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. O naujos krizės tikimybė yra išaugusi dėl pasaulyje tvyrančios kaip niekad didelės geopolitinės įtampos.

„Lietuvos ekonomika šiuo metu yra visiškai kitokia, nei buvo prieš šešerius metus“, – sakė N.Mačiulis. Pasak jo, valstybės ekonomikos sveikatą liudija keli rodikliai – užsienio prekybos deficitas, einamosios sąskaitos deficitas, gyventojų skolų ir pajamų santykis, struktūrinis biudžeto deficitas.

Žvelgdamas į šiuos rodiklius, N.Mačiulis tikina, kad Lietuva tvirtai stovi ant kojų ir krizėms yra kur kas atsparesnė nei buvo 2008 metais.

Sėkmės istorija

„Praėjo šešeri metai, galima sakyti, kad krizė jau yra užnugaryje, Lietuvos BVP pasiekė ir viršijo prieš krizę pasiektą piką. Lietuvos istorija yra unikali sėkmės istorija“, – sakė ekonomistas.

Edija Pālens BFL/F64 nuotr./Baltijos valstybės
Edija Pālens BFL/F64 nuotr./Baltijos valstybės

Pasak jo, euro zona pagal BVP prieš krizę buvusį lygį pasieks tik 2016 arba 2017 metais, Latvijai ir Estijai taip pat prireiks poros metų. Per šešerius metus Lietuvos ekonomika pasikeitė  iš esmės – pavyzdžiui, išnyko užsienio prekybos deficitas.

„2007–2008 metais Lietuvos ekonomika pagal užsienio prekybos balansą atrodė apgailėtinai, bet tuo metu šis rodiklis sulaukė labai mažai dėmesio. Jokia valstybė negali išgyventi ilgą laiką turėdama net penktadalį BVP siekiantį užsienio prekybos deficitą. Dabar jis yra subalansuotas, tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika yra subalansuota. Žiūrint į ateitį, nėra rizikos, kad staiga susitrauks investicijos ir vartojimas“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Apie tai, kad esame mažiau pažeidžiami dėl išorės šoko, liudija ir sumažėjęs gyventojų bei įmonių skolos ir pajamų santykis. Lietuvoje jis siekia 37 proc. ir yra mažiausias Europos Sąjungoje.

„Lietuvos gyventojai yra konservatyviausi, mažiausiai pasiskolinę Europos Sąjungoje. Tą patį galima pasakyti ir apie įmones“, – sakė ekonomistas. Jis pridūrė, kad, viena vertus, tai yra gerai, bet, kita vertus, rodo neišnaudotas galimybes paskatinti vartojimą.

„Vertinant gyventojų finansinę būklę, turime žiūrėti ir į jų finansinį turtą. Gyventojai patyrė teigiamą transformaciją. Vėl sugrįžome į situaciją, kai indėliai maždaug 4 mlrd. Lt viršija gyventojų turimas paskolas. Lietuvos namų ūkiai yra mažiau pažeidžiami, geriau pasiruošę“, – sakė jis.

Didelė skola, maža rizika

Valstybės skolos ir BVP santykis išaugo nuo 16 iki 40 proc., tai yra didelis šuolis, bet, vertinant ES kontekste, ji yra viena mažiausių, sakė „Swedbank“ ekonomistas.

„Daug svarbiau yra biudžeto deficitas, o jis yra sumažėjęs. Sumažėjęs ir struktūrinis biudžeto deficitas, lemiantis kredito reitingą ir skolinimosi kainą. Šiuo metu jis siekia 2 proc. BVP, o 2008 metais jis buvo beveik trigubai didesnis. Jeigu įvyktų didelis išorės šokas, tai poreikis didinti mokesčius arba mažinti išlaidas būtų daug mažesnis nei jis buvo anksčiau. Valstybė turi didesnę skolą, bet jos atsparumas šokams yra didesnis“, – sakė N.Mačiulis.

Tačiau kai kas N.Mačiuliui kelia nerimą. Visų pirma tai yra investicijos. 2004–2008 metais Lietuva investuodavo 25 proc. BVP, o dabar investicijos nesiekia ir 20 proc.

Tačiau kai kas N.Mačiuliui kelia nerimą. Visų pirma tai yra investicijos. 2004–2008 metais Lietuva investuodavo 25 proc. BVP, o dabar investicijos nesiekia ir 20 proc.

„Besivystančiai valstybei tai yra mažas skaičius. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės yra itin konservatyviai nusiteikusios, nelinkusios plėsti pajėgumų, arba bent jau tą daro ne taip greitai, kaip tą daro Latvijos ir Estijos įmonės“, – sakė jis.

Didelė krizės tikimybė

Šviesi pasaulio ekonomikai prognozuota ateitis vėl aptemo. Dėl įvairių karinių konfliktų pasaulyje ir dėl to tvyrančios geopolitinės įtampos išaugo rizika, kad pasaulio ekonomika sulėtės.

„Pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė yra net 30 proc., tai yra aukšta rizika, panaši į tą kurią mes matėme 2011 metais, kai buvo prognozuojama, kad ekonomika gali skilinėti“, – sakė N.Mačiulis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Gazos ruožas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Gazos Ruožas

Pasaulio ekonomikos sulėtėjimą lems ne tik Rusijos agresija Ukrainoje, bet ir kiti pasaulio kariniai konfliktai.

„Konfliktų pasaulyje vyksta kaip niekad daug. Seniai buvo toks periodas, kai buvo tokia didelė geopolitinė įtampa pasaulyje“, – kalbėjo ekonomistas.

Seniai buvo toks periodas, kai buvo tokia didelė geopolitinė įtampa pasaulyje

Dėl išorės poveikio „Swedbank“ sumažino Lietuvos ūkio augimo prognozę 0,3 proc. – iki 3 proc.

Rusija ir toliau liks svarbia rinka

„Rusijos rinka išliks viena iš pagrindinių rinkų. Įmonės riziką suvokia, iš dalies yra prie jos prisitaikiusios.

Niekas daugiau nei penktadalio produkcijos Rusijoje nerealizuoja. Manau, kad ir ateityje neatsisakys Rusijos rinkos“, – sakė N.Mačiulis.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Nukainoti pieno produktai
Jurgitos Lapienytės nuotr./Nukainoti pieno produktai

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksporto vertė į Rusiją buvo 3,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Jo vertinimu, dėl pritaikytų ekonominių sankcijų gali būti prarasta iki kelių tūkstančių darbo vietų, o dėl padidėjusios geopolitinės įtampos ir blogėjančių lūkesčių bus sukurta šiek tiek mažiau naujų darbo vietų, nei prognozuota anksčiau.

Todėl nedarbo lygio prognozė šiems metams yra padidinama iki 10,9 proc. ir 9,7 proc. didinama kitiems metams.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką