SEB bankas skaičiuoja, kad 2025 metais Lietuvos realusis BVP augo 2,6 proc. – tai 0,1 procentinio punkto daugiau, nei buvo prognozuota praėjusių metų lapkritį.
Tuo metu 2026–2027 metų ekonomikos augimo prognozės paliekamos tos pačios: šiemet Lietuvos ekonomika, banko vertinimu, turėtų augti 3,2 proc., o 2027-aisiais tempas sulėtės iki 2,1 procento. Pagrindiniu šių metų augimo veiksniu bus laikinas namų ūkių vartojimo šuolis, susijęs su gyventojų pasitraukimu iš II pakopos pensijų fondų ir išaugusiomis išlaidomis prekėms bei paslaugoms.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad bankas nekeičia prielaidos, jog nuo rugpjūčio II pakopos pensijų fondų turtas sumažės apie 35 proc. „Tikimasi, jog didžioji dalis gyventojų, nusprendusių atsiimti sukauptas lėšas ir jas panaudoti, tai padarys jau šiemet“, – pridūrė jis.
Prognozuojama, kad maždaug 60 proc. pasitraukusiųjų pinigus skirs vartojimui, o tai, vertinant dabartinį fondų turto dydį, reikštų apie 1,4 mlrd. eurų papildomą injekciją į ekonomiką.
Darbo užmokestis lėtės
SEB banko vertinimu, artimiausiais metais atlyginimai prieš mokesčius didės nuosaikiau nei pernai. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs 7,7 proc., o 2027 metais – dar apie 7 procentus. Kaip ir anksčiau, lėčiausias augimas numatomas IT, finansų bei draudimo sektoriuose.
Tuo metu sparčiausiai atlyginimai kils tose veiklos srityse, kuriose didelė dalis darbuotojų gauna minimalią mėnesio algą – ji šiemet vėl padidinta 12 proc.
„Aš kalbu apie apgyvendinimo ir maitinimo, administravimo ir aptarnavimo sritį, statybų, transporto sektorius“, – sakė T.Povilauskas.
Anot jo, valstybės sektoriuje atlyginimai turėtų augti truputį lėčiau negu privačiame sektoriuje. Tiesa, jis taip pat pabrėžė, kad šiemet realus darbo užmokestis didės kukliau negu pernai.
Vis dar jausime FOMO efektą
Tuo metu būsto rinka pernai nustebino didesniu nei tikėtasi aktyvumu.„Būsto sandorių skaičius buvo antras pagal dydį per pastarąjį dvidešimtmetį, o būsto kainos šuolis peršoko dešimties procentų kartelę“, – pastebėjo T.Povilauskas.
Jo teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį rinkoje dar bus jaučiamas vadinamasis FOMO efektas.
„Pirmą ketvirtį vis dar jausime FOMO efektą – skubą greičiau įsigyti būstą, kol į rinką dar neatėjo iš pensijų fondų pasitraukusių asmenų pinigai ir kol neįsigaliojo Atsakingojo skolinimosi nuostatai, apsunkinsiantys investicijai perkamo būsto finansavimą“, – kalbėjo SEB banko atstovas.
Vis dėlto kainos kyla greičiau nei namų ūkių pajamos, būsto paskolų palūkanos nemažėja, o įperkamumo rodikliai jau pradėjo prastėti. SEB prognozuoja, kad šiemet sandorių skaičius dar gali būti didesnis nei pernai, tačiau 2027 metais tiek pardavimų apimtys, tiek būsto kainų augimas turėtų lėtėti – gali pritrūkti pagrindo tolesniam spartesniam brangimui.
Kokios infliacijos prognozės?
Anot ekonomisto, dėl šaltos žiemos ir didėjančių šildymo kainų gyventojai turi būti pasiruošę galimiems išlaidų svyravimams.
„2026 metų pradžia šalta ir speiguota, akivaizdu, kad gyventojų šildymo išlaidos bus gerokai didesnės negu pernai. Įdomu bus pamatyti, kokią įtaką jos padarys vartotojų lūkesčiams vasarį, kai reikės apmokėti sąskaitas. Šaltas sausis ne staigmena – jis tik primena, kad gyventojai turi būti pasiruošę galimiems išlaidų svyravimams“, – teigė T.Povilauskas.
Praėjusių metų pabaigoje vartotojų lūkesčiai Lietuvoje buvo istoriškai aukšti ir pagal šį rodiklį šalis užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje. Tačiau metų pabaigoje, SEB vertinimu, šios nuotaikos bus prastesnės.
„Dalis gyventojų jau bus išleidę iš pensijų fondų atsiimtas lėšas ir atsargiau vertins savo finansines perspektyvas“, – teigė T.Povilauskas.
SEB bankas nekeičia ir infliacijos prognozių – tikimasi, kad kainų augimas šiemet iš esmės atkartos praėjusių metų tendencijas. Skaičiuojama, jog 2026 metais vidutinė metinė infliacija, vertinama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sieks 3,3 proc., o 2027-aisiais sulėtės iki 3 procentų.
„Infliaciją šiais metais mažins maisto kainos, nes manau, kad infliacija ten baigėsi ir yra daug ženklų, kad maisto kainų infliacija šiais metais bus gerokai mažesnė, lyginant su pernai. Bet kitoje pusėje, trumpalaikis vartojimo šuolis (dėl iš pensijų fondų atsiimtų lėšų – BNS) darys įtaką tam tikrų paslaugų kainoms“, – naujausių banko prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.
Maisto kainų augimą šiemet turėtų slopinti kai kurių žemės ūkio žaliavų – pavyzdžiui, pieno, kiaulienos ar kakavos – pigimas. Tuo metu energijos, alkoholio ir tabako kainoms papildomo spaudimo sukels padidinti akcizai. Paslaugų kainų augimas, anot ekonomisto, išliks beveik toks pat: nors darbo jėgos sąnaudos didės šiek tiek lėčiau, stipri paklausa leis verslams ir toliau kelti kainas.
Investicinis aktyvumas Lietuvoje vėl įgauna pagreitį
Mažėjančios palūkanų normos, augantis Europos Sąjungos finansavimas ir didesnės išlaidos infrastruktūrai pernai padėjo atgaivinti investicijas Lietuvoje, o tai tapo reikšmingu impulsu visai ekonomikai. Labiausiai išaugo investicijos į transporto priemones, įrangą ir gamybos mašinas.
SEB banko vertinimu, šiemet investicijų tempai dar spartės, o svarbų vaidmenį čia atliks ir didėjantys krašto apsaugos projektai.
„Didelę įtaką darys ir investicijos į krašto apsaugos infrastruktūrą. Vien dėl pasirašytų Rūdninkų miestelio antrojo etapo statybų darbų šiemet ir kitąmet statybos darbų apimtis didės bent po 300 mln. eurų. Tai pat šiemet svarbią įtaką darys ir planuojamos dar didesnės negu pernai ES investicijos“, – aiškino T.Povilauskas.
Tuo metu prekių eksportuotojams praėję metai buvo sudėtingi.
„Silpniausias buvo trečias ketvirtis, tačiau paskutinį metų ketvirtį irgi sudėtinga vertinti kaip neblogą. Prekių eksporto rodikliai į JAV metų pabaigoje dar suprastėjo. 2025 m. rudenį metinis lietuviškos kilmės prekių į JAV nuosmukis sudarė 27 procentus. Konkurencija su Azijos šalių gamintojais ES rinkoje taip pat nemažėja. Euras toliau brangsta pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Tiesa, prognozuojame, kad šiemet prekių eksportas visgi turėtų augti dėl spartesnio ekonomikos augimo mūsų pagrindinėse eksporto rinkose“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, paslaugų eksportas pernai atrodė kur kas tvirčiau – per praėjusių metų tris mėnesius jis paaugo 9,1 proc., sparčiausiai tarp Baltijos šalių. Nors IT ir ryšių sektoriaus sukurta pridėtinė vertė didėjo lėčiau nei ankstesniais metais, šis sektorius prie ekonomikos augimo vis tiek prisidėjo daugiau nei 0,4 proc. BVP.
Darbuotojų skaičius čia nebedidėja, ir tikėtina, kad artimiausiu metu situacija darbuotojų naudai iš esmės nesikeis. Antroje praėjusių metų pusėje geresnius rezultatus demonstravo transporto sektorius – tai patvirtina ir augęs krovininių transporto priemonių vairuotojų skaičius, kuris lapkritį pasiekė rekordinį lygį.
