Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 24d. 10:38

Lietuvos komercinių bankų įkainiai verslui didesni negu aplinkinėse šalyse, tačiau pigesnių alternatyvų įmonės nesirenka

Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pinigai

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų siūlomų didelės dalies paslaugų įkainiai net du tris kartus didesni nei Estijoje ar Lenkijoje, tačiau šalies įmonės vis tiek linkę rinktis bankų, o ne alternatyvių finansų įstaigų paslaugas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje bankų įkainius nagrinėję ekspertai tai siejo ir su prastu finansiniu raštingumu.

Kaip 15min jau rašė, Lietuvos įmonės, palyginus su bendrovėmis Estijoje ar Lenkijoje, bankams daugiau moka ir už debeto korteles, ir už sąskaitas, ir už pervedimus.

Pavyzdžiui, Lietuvoje sąskaitos verslui mėnesinio mokesčio vidurkis siekia 3,22 euro, kai Estijoje – tik 25 centai, o Lenkijoje – 2,53 eurai, rodo Lietuvos banko atliktas palyginimas, skirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK).

Tuo tarpu Lietuvoje verslai už 20 pervedimų turi sumokėti vidutiniškai 6,37 euro, kai Estijoje – 3,65 euro, o Lenkijoje – tik 1,4 euro. Mažiau verslai moka net Jungtinėje Karalystėje (4,45 euro) ir Švedijoje (1,4 euro).

Seimo BFK komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas trečiadienio posėdžio metu pabrėžė, kad Lietuvoje yra pakankamai konkurencinga situacija su įkainiais vartotojams, bet įkainiai verslui didesni nei aplinkinėse šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

M.Majausko nuomone, komerciniai bankai naudojasi ribota konkurencija rinkoje, siekdami gauti naudos.

„Vienintelis priešnuodis – didinti konkurenciją ir pritraukti naujų rinkos dalyvių“, – teigė Seimo BFK pirmininkas.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pritarė, kad ši tema aktuali, kelianti ne tik aistrų, bet ir pagrįstų klausimų. Jis atkreipė dėmesį, kad nors pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelningumas mažėja – pernai smuktelėjo 16,4 proc., jis išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Marius Jurgilas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Marius Jurgilas

Dar vienas išskirtinumas, kad Lietuvoje veikiantys bankai demonstruoja rekordiškai didelį padengimą likvidžiu turtu – šis rodiklis yra 8 kartus didesnis nei yra minimalus reikalavimas.

Beje, ekspertų nuomone, perteklinio likvidumo rodiklį galima susieti ir su dideliais bankų įkainiais.

„Bankai sėdi ant pinigų maišo, jis kainuoja, nes reikia susimokėti tiems, kurie atneša pinigus, o neišskolindami negauna pajamų, todėl turi ieškoti kitų resursų norėdami užsidirbti ir paslaugų įkainiai yra vienas iš tų resursų“, – teigė M.Majauskas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Beje, M.Jurgilas pastebi, kad nors bankų paslaugų krepšelio įkainiai nėra labai dideli, nes siekia nuo 4,5 iki 35 eurų per mėnesį, kai kuriems mikroverslams, ypač regionuose, bet kokios išlaidos yra skausmingos.

Kodėl nesirenka pigesnių paslaugų

Posėdžio metu atkreiptas dėmesys ne tik į oligopolinę padėtį komercinių bankų rinkoje, bet ir į dar vieną dilemą – smulkesni ir alternatyvūs mokėjimo paslaugų teikėjai gali pasiūlyti pigesnių paslaugų, tačiau verslas jų nesirenka.

M.Jurgilas informavo, kad Lietuvoje veikia 786 mokėjimo paslaugų teikėjai, tačiau verslai susitelkę į bankų siūlomas paslaugas. Tai ekspertai susiejo ir su tuo, kad bankai teikia didesnį paslaugų paketą, ir su finansiniu raštingumu.

„Vartotojai renkasi stambesnius rinkos dalyvius, o ne smulkesnius. Rinkoje yra ir pigesnių variantų imant atskirai paslaugas, bet vartotojas renkasi bankinių paslaugų paketą – nepirks kefyro vienoje parduotuvėje, o batono kitoje, esančioje už dešimt kilometrų“, – svarstė Lietuvos banko valdybos narys.

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pridūrė, kad reikia aiškintis ir tai, kodėl verslas nesinaudoja mokėjimo paslaugomis, kurias siūlo teikėjai iš kitų šalių ir kurias galima pasiekti nuotoliniu būdu.

„Turime pažiūrėti, kokios kliūtys trukdo rinktis paslaugas ir kodėl renkamasi brangesnį krepšelį. Reikėtų bendradarbiavimo iš verslo subjektų, kad suprastume, kur tos spragos“, – kalbėjo viceministrė.

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad verslas, ypač smulkusis, susitelkęs į didžiųjų bankų siūlomas paslaugas, nes verslininkams trūksta finansinio raštingumo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas

„Verslas nežino ir bijo naudotis inovatyviomis priemonėmis“, – mano D.Arlauskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

22:31
01:16
06:39

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką