2025-ieji Lietuvos startuolių ekosistema toliau augo. Rizikos kapitalų fondų „FIRSTPICK“ ir „Practica Capital“ parengtoje ataskaitoje skaičiuojama, kad pernai jie iš viso pritraukė 238 mln. eurų investicijų. Daugiausiai dėmesio ir toliau sulaukia įmonės, kuriančios Dirbtinio intelekto sprendimus, vystančios gynybos, energetikos bei infrastruktūros technologijas. Ataskaitos rengėjai taip pat pabrėžia, kad Baltijos šalių startuolių rinka toliau artėja prie struktūrinės brandos, o rizikos kapitalo fondai čia vis labiau orientuojasi ne į investicijų kiekybę, o kokybę.
Startuolių finansavimo mastai pernai augo visose Baltijos šalyse. Tyrime analizuojami duomenys rodo, kad bendra jų pritraukta rizikos kapitalo suma siekė 607 mln. eurų. Palyginimui, 2024 m. Lietuvos, Latvijos bei Estijos startuoliai iš viso pritraukė 505 mln. eurų. Toks stabilus augimas, anot ekspertų, tik dar kartą parodo, kad regiono ekosistema sėkmingai vystosi bei pritraukia vis daugiau tiek vietos, tiek tarptautinių investicinių fonų dėmesio.
Praėjusieji metai buvo sėkmingi ankstyviausios vystymosi stadijos startuoliams. Per produkto ar paslaugos kūrimui (angl. pre-seed) bei ankstyvai plėtrai (angl. seed) skirtus investicinius roundus jie iš viso pritraukė 77 mln. eurų. Tai – Lietuvos rekordas. Rekordinis ir įmonių pardavimų (angl. exit) skaičius – jų pernai fiksuota net 11. Pagal bendrai startuolių pritrauktą investicijų kiekį (238 mln. eurų) Lietuva smarkiai lenkia Latviją (76 mln. eurų), ir tik gana nežymiai atsilieka nuo Estijos (293 mln. eurų).
Visose trijose Baltijos šalyse rizikos kapitalo fondai iš viso pritraukė 300 mln. naujų lėšų. Pagal šį parametrą pirmauja Lietuvos investuotojai – jų indėlis siekė 65 mln. Palyginimui, latviai ir estai pritraukė 60 ir 55 mln. eurų. Likusieji 120 mln. eurų – tarptautinių investuotojų fondai. Kaip sako „FIRSTPICK“ partnerė Andra Bagdonaitė, šios lėšos labiausiai pagerins sąlygas ankstyvosios vystymosi stadijos startuoliams. Tiesa, ne visiems.
„Lyginant su praėjusiais metais, ankstyvosios stadijos finansavimas padidėjo, nors pats sandorių skaičius augo tik gana nežymiai. Tai atspindi pasaulines tendencijas. Rizikos kapitalo fondų remiamos įmonės pritraukia daugiau kapitalo, tačiau lėšos tenka mažesniam kiekiui startuolių. Baltijos šalyse tai visų pirma lemia didelę konkurenciją. Kapitalas vis labiau koncentruojasi į nedidelį skaičių perspektyviausių investicijų, nebeliko tolygesnio pasiskirstymo“, – perspėja ji ir ragina regiono startuolius kelti sau ambicingesnius tikslus.
2026-ieji bus gynybos pramonės startuolių metai?
Daugiausiai lėšų per produkto ar paslaugos kūrimui skirtą investicijų roundą Lietuvoje pernai pritraukė startuolis „Sort A Brick“ – 1,5 mln. eurų. Vėlesniuose ankstyvosios plėtros ir A serijos etapuose lyderiavo dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės – atitinkamai „Nexos AI“ (6,8 mln. eurų) ir vienaragio statusą visai neseniai pelniusi „Cast AI“ (98 mln. eurų).
„Practica Capital“ partneris Donatas Keras pabrėžia, kad tokie dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjų pasiekimai nėra atsitiktinumas. Jie Baltijos šalyse pernai pritraukė net 46 proc. viso kapitalo. Kiti populiarūs sektoriai – įrangos, debesijos sprendimų, finansinių technologijų, energetikos ar gynybos – gerokai atsilieka.
„Tiesa, šiuos skaičius labai paveikė dideli augimo etapai, pavyzdžiui, „Cast AI“ Lietuvoje ir „Aerones“ Latvijoje. Žvelgiant į 2026 m. perspektyvą, galime prognozuoti, kad dirbtinis intelektas išliks dominuojančia sritimi, bet tuo pačiu turėtų labai stiprėti gynyba ir gynybos technologijos. Pagrindiniu faktoriumi čia taps nauji specializuoti fondai, pvz., „Darkstar“ ar „Scalewolf“, kurie pradeda veiklą regione“, – dėsto jis.
Ekspertai prognozuoja, kad ir 2026 m. turėtų išlikti bendra investicijų koncentravimosi tendencija, kai palyginti maža įmonių dalis pritraukia didžiąją dalį lėšų. A.Bagdonatė įsitikinusi, kad čia ir toliau dominuos dirbtinio intelekto sprendimus kuriantys startuoliai.
„Ši sritis vis dar pritraukia didžiausius pasaulinius investicijų raundus, o kartu ir daugiausiai susidomėjimo. Baltijos šalyse šiuo metu vystomi sprendimai visų pirma skirti verslo infrastruktūrai, pavyzdžiui, procesų optimizavimui, debesijos tobulinimui, saugumo užtikrinimui. Praktika rodo, kad juos lengviau monetizuoti nei produktus masinei auditorijai. Kita svarbi kapitalo dalis turėtų tekti gynybos produktų kūrėjams. Europos gynybos technologijų dalis rizikos kapitalo rinkoje nuo 2022 m. stabiliai didėja, o Baltijos šalys struktūriškai yra gerai pasirengusios tuo pasinaudoti“, – įsitikinusi „FIRSTPICK“ partnerė.
