Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LLRI prezidentė R.Vainienė: verslui duotų pažadų Vyriausybė netesėjo

R.Vainienė
15min.lt/Irmanto Gelūno nuotr. / R.Vainienė
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė 28-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus – rinkos dalyvių patikslintas prognozes 2011-iems ir 2012-iems metams. Esą beveik visi ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau rinkos dalyvius neramina su valdžios sektoriumi susiję rodikliai, kurie negerėja.

Kaip rodo liepos mėnesį atliktas tyrimas, Lietuvos ekonomika 2011 ir 2012 m. augs sparčiau, kainos kils greičiau, o nedarbas mažės lėtai.

Ekonomika, pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, nuolat auga, tačiau kliūčių jai įsibėgėti vis dar yra daug. Viena pagrindinių – valdžios sprendimai.

„Ekonomika įsibėgėja. Visi rodikliai gerėja, tik ne tie, kurie susiję su valdžios sektoriumi. Rinkos dalyviai prognozuoja mokesčių naštos didėjimą, muša rekordus dėl šešėlinės ekonomikos dydžio, mano, kad verslo sąlygos buvo pablogintos. Jei prisimintume Vyriausybės pažadus, verslo skatinimo programą – pažadai nebuvo įgyvendinti“, – sakė R.Vainienė.

Kliūtys verslui

Nepaisant Vyriausybės pastangų, gyvenimas gerėja. Verslas kaip vanduo – radęs plyšelį, prasiskverbia pro jį“, – sakė LLRI prezidentė, komentuodama verslo sąlygas Lietuvoje.

Trys ketvirtadaliai apklaustų rinkos dalyvių sakė, kad verslo sąlygos Lietuvoje negerėjo nuo 2009 metų.

Nors verslo sąlygų gerinimas buvo viena iš svarbiausių ir perspektyviausių Ekonomikos skatinimo plano dalių, poreikį gerinti verslo sąlygas nuolatos akcentavo valdžios atstovai, tam buvo atkurta Saulėtekio komisija, rinkos dalyvių vertinimai rodo, kad šioje srityje jokio proveržio nėra, net atvirkščiai – dauguma teigė, kad verslo sąlygos Lietuvoje blogėjo“, – žurnalistams sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Šešėlinė ekonomika klesti

Rinkos dalyvių teigimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar yra rekordiškai didelė. Šiemet ji esą sudaro 29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kitąmet ji tik nežymiai sumažės iki 27 proc.

Didžiausią kontabandos dalį – net trečdalį – sudaro kontrabanda, ketvirtadalį – alyginimai vokeliuose, penktadalį – mokesčių vengimas.

R.Vainienės teigimu, šešėlinę ekonomiką skatina didelė mokesčių našta, kuri esą sudaro apie 37 proc. BVP.

„Mokestinės naštos pasiskirtymas yra labai netolygus. Tie, kurie veikia skaidriai, sumoka labai daug mokesčių, o tie, kurie veikia šešėlyje, moka kur kas mažiau“, – teigė LLRI prezidentė.

LLRI tyrimo duomenimis, nežymiai gerėja namų ūkių situacija. Pajamos šiemet turėtų augti dešimtadaliu, o kitąmet – 7 proc. Visgi baiminamasi, kad didelę dalį tų pajamų „suvalgys“ spartėjanti infliacija. Vartotojų kainų augimas, pernai siekęs 3,2 proc., šiemet turėtų išaugti iki 4,5 proc., o kitiems metams prognozuojamas 4,2 proc. prekių ir paslaugų kainų pokytis.

Kainų augimą esą daugiausiai lemia pinigų politika. Jų pasaulyje ir Lietuvoje esama vis daugiau, todėl mažėja jų vertė.

Šaliai prognozuojamas ir tolesnis spartus užsienio prekybos augimas. 2011 metais eksportas augs net 17 proc, importas – 11 proc. Tačiau brangimas bus jaučiamas ne dėl augančių apimčių, bet dėl smarkiai augančių užsienio prekybos prekių kainų.

Opiausia problema – nedarbas

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šalyje ir toliau išliks didelis nedarbas. Šiemet jis sieks apie 15 proc., kitais metais – 13 proc. Pasak R.Vainienės, Lietuvoje kol kas tiek darbdaviai, tiek darbuotojai yra suinteresuoti nelegaliu darbu. Darbdavys sutaupo nemokėdamas mokesčių, tuo metu darbuotojai apskritai neretai renkasi bedarbio duoną.

Darbuotojas vis dar gali gauti gana dosnias socialines išmokas ir dalį pajamų dar gali gauti nelegaliai. Kiti tiesiog nepratę prie darbo grafiko nuo 8 iki 17, todėl kartais taip pat mieliau renkasi pašalpą“, – sakė R.Vainienė.

Darbdavius esą vis neramina verslo aplinkos keitimas. Kalbos dėl progresinių mokesčių neleidžia priimti daugiau kvalifikuotų darbuotojų, jie vis delsia. Be to, gelžbetoninis esąs darbo kodeksas, jei visi laikytųsi, būtų paralyžiuotas bet kokios įmonės darbas.

Trojos arklys

Komentuodama fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, R.Vainienė pabrėžė, kad tai tikrai nėra gera išeitis Lietuvai.

Lietuva vis ieško kuo išsiskirti. Galėtų gerais dalykais išsiskirti – mes neturim nekilnojamojo turto mokesčio, mes netaikom fizinių asmenų bankroto, nes pas mus visi skolas grąžina. Štai kur yra niša išsiskirti“, – teigė LLRI prezidentė.

Vytautas Žukauskas taip pat teigė nepritariantis įstatymui: „Fizinių asmenų bankrotas gali būti Trojos arklys. Jis dabar yra griežtas, tačiau jei nedaug žmonių juo pasinaudos, sąlygos greičiausiai bus laisvinamos ir tas įstatymas gali tapti Trojos arkliui valstybei.“

R.Vainienės teigimu, dabartinis įstatymų projektas neskatina sąžiningo elgesio, todėl jo priimti nereikėtų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką