Akcijų indeksai vis labiau raudonuoja, o geopolitikos ekspertų vertinimu, ginklus sudėti toli gražu neplanuojama. Ką tai reiškia už maždaug mėnesio išimamiems mažiausiai 300 tūkst. lietuvių antros pakopos pinigams?
Finansų rinkos į geopolitinius sukrėtimus dažnai reaguoja dvejopai. Pirmoji reakcija paprastai būna gana santūri – investuotojai tikisi, kad konfliktas neišvirs per puodo kraštus (bus lokalus), trumpalaikis ir greitai išsispręs diplomatiniais kanalais.
Tačiau istorija tuo žavi, jog bene visi įmanomi scenarijai jau yra įvykę, dažnai – ir ne po kartą. Tad tokios viltys šiuo atveju gali būti per daug drąsios – karai retai vystosi pagal optimistinį scenarijų. Ypač, kai konflikto geografinė zona jau fiziškai apima bene visą regioną.
Šių savaičių įtampa pasauliniame naftos centre finansų rinkoms svarbi ne tik dėl pačio konflikto, bet ir dėl jo ekonominės reikšmės. Iranas ir platesnis Persijos įlankos regionas yra viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų. Per Hormūzo sąsiaurį tarsi pro adatos skylutę keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos srautų, todėl net ir mažiausias pirstelėjimas šiame butelio kakliuke bene iš karto atsispindi energijos kainose.
Energetikos šokai retai apsiriboja vien lietuvių taip aptarinėjamomis degalinių kainų švieslentėmis. Finansų rinkoms nafta dažnai tampa vienu pirmųjų signalų, kad geopolitinė rizika didėja. O kai šis signalas pasirodo, rinkos paprastai daro tai, ką moka geriausiai – pradeda svyruoti gerokai stipriau nei įprasta.
Kai savo aplinkoje dar iki konflikto bandžiau paaiškinti, jog gali būti geresnis ar blogesnis ketvirtis išsiimti antros pakopos pinigus, negalvojau, jog prieš akis turėsiu tobulą pavyzdį – moderniausių raketų smūgiais myriop pasiųstas Irano lyderis susikerta su Lietuvoje vykstančiais pensijų sistemos pokyčiais.
Šimtai tūkstančių gyventojų jau apsisprendė pasitraukti iš antros pakopos. O pasitraukiant iš fondo jau netrukus fiksuosime tuo momentu sukauptą investicijų rezultatą.
Investavime svarbu ne tik tai, ką darai su savo pinigais, bet ir kada tai darai. Šiandien rinkos yra padidinto jautrumo režime – viena kita labai ne vietoje pataikiusi raketa gali lemti gerokai didesnius svyravimus nei įprasta. Net ir drąsiausias finansų analitikas šiandien negalėtų užtikrintai pasakyti, kaip pasaulio finansų rinkos atrodys po mėnesio.
Istorija rodo, kad pirmasis rinkų šokas dažnai nebūna paskutinis. Konfliktai neretai sukelia kelias reakcijų bangas – pradinį išgąstį, trumpą stabilizaciją ir vėliau platesnį rizikos pervertinimą. Tai nereiškia, kad rinkos būtinai kris. Tačiau tai reiškia, kad artimiausios savaitės gali būti gerokai labiau nenuspėjamos nei įprastai.
Atlikime paprastą skaičiavimą. Jei imsime, kad antros pakopos pensijų fondus artimiausiu metu paliks maždaug 300 tūkst. žmonių, o vidutinė sukaupta suma vienam dalyviui siekia maždaug 7–8 tūkst. eurų, kalbame apie maždaug 2–2,4 mlrd. eurų turto, kurio investicinis rezultatas bus fiksuojamas vienu konkrečiu momentu balandžio pradžioje.
Finansų rinkose mėnesio svyravimai nėra kažkas išskirtinio. Net ir santykinai ramiais laikotarpiais pagrindiniai akcijų indeksai per mėnesį gali pajudėti 3–5 procentais į vieną ar kitą pusę. Jei tokio masto judėjimas įvyktų ir šįkart, vien tik dėl laiko momento skirtumo kalbėtume apie maždaug 60–120 mln. eurų vertės pokytį. Pesimistiniu scenarijumi galime kalbėti ir apie kelis šimtus milijonų. Finansų rinkose tai vadinama tiesiog volatilumu. Lietuviškai – gana brangiai kainuojančiu laiko momentu.
Lietuvių pensijos, žinoma, nėra investuojamos Teherane. Tačiau pasaulio finansų rinkos turi vieną savybę – jos labai greitai sureaguoja į tai, kas ten vyksta.
Tad labai svarbu paklausti – ar geopolitinių sukrėtimų akimirka yra pats geriausias metas fiksuoti savo investicijų rezultatą.
Nes jei rinkų svyravimai per kelias savaites gali reikšti dešimtis ar net šimtą milijonų eurų vertės skirtumą, gali būti, kad šiandien svarbiausias sprendimas nėra pats pasitraukimas. Svarbiausias sprendimas gali būti tiesiog laikas, kada jis padaromas.
