„Tokią padėtį visų pirma lemia naftos kainų kritimas, laipsniškas užsienio paklausos atsigavimas, finansavimo pritraukimo sąlygos, kurios dėl ECB įgyvendinamos skatinamosios politikos yra palankios <...>“,. – pareiškė jis Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariams.
Jo teigimu, ateinančiais mėnesiais infliacija euro zonoje bus labai nedidelė arba neigiama ir tai visų pirma lems besitęsiantis naftos kainų kritimo poveikis.
„Tačiau artėjant metų pabaigai infliacija ims laipsniškai didėti“, – prognozuoja M. Draghis.
„Svarbiausias veiksnys, kuris užtikrins Europos ekonomikos kilimą visu pajėgumu ir dėl kurio infliacija nebus pernelyg maža pernelyg ilgai, yra papildomo skatinimo programa, kurią ECB pristatė sausio mėnesį“, – pareiškė euro zonos centrinio banko vadovas.
ECB kovo 9 dieną pradėjo įgyvendinti kiekybinio skatinimo programą, pagal kurią bus perkamos vyriausybių obligacijos.
„Iš viso turtui pirkti bus išleidžiama iki 60 mlrd. eurų per mėnesį. Sprendžiant iš dabartinio pirkimo tempo, galima teigti, kad kovo mėnesį 60 mlrd. eurų rodiklis bus pasiektas. Kol kas nematyti ženklų, jog ECB galėtų susidurti su vertybinių popierių, kuriuos galėtų pirkti, trūkumu. Iš rinkos dalyvių reakcijos kol kas galima spėti, kad programa bus įgyvendinama ramiai, o rinkos likvidumas tebebus pakankamas“, – pareiškė ECB vadovas.
ECB pirmadienį paskelbtais duomenimis, per savaitę iki kovo 20 dienos ECB pagal kiekybinio skatinimo programą įsigijo vyriausybių obligacijų už 26,3 mlrd. eurų.
