Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Milda Dargužaitė: „Žinau, kas svarbiausia save parduodant“

Milda Dargužaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Milda Dargužaitė
Šaltinis: 15min
0
A A

Po 17-os metų užsienyje – atgal į Lietuvą. Patogų gyvenimą ir solidžias viceprezidento pareigas viename garsiausių JAV investicijų bankų „Goldman Sachs“ Milda Dargužaitė pirmiausia išmainė į ministro patarėjos darbą Ūkio ministerijoje. Nepraėjo nė pusmetis ir ambicinga 35 metų moteris paskirta ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore.

Midilburio koledže matematikos ir ekonomikos bakalauro, o Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnius įgijusi M.Dargužaitė nuo šiol rūpinsis, kad tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje portfelis kasmet pūstųsi.

Investuotojai mūsų nepastebi

– Ar stojus prie „Investuok Lietuvoje“ vairo keisis įstaigos veiklos kryptys ir strategija? O gal tereikia tęsti darbus? – pokalbį su M.Dargužaite pradėjo „15min“.

– Sieksime optimizuoti užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą procesų grandinę, skirti didesnį dėmesį prioritetinėms sritims. Visos suinteresuotos institucijos turi dirbti aiškiai pasidalijusios atsakomybes bei kompetencijas, išsigryninusios prioritetus ir siekdamos to paties tikslo – pritraukti užsienio investicijų į Lietuvą. Inicijuosime glaudesnį bendradarbiavimą su užsienyje gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais. Siekiame tapti pagrindine koordinuojančia ir kontroliuojančia šios grandinės institucija.

Kalbant tiesiai šviesiai, susitikimus su JAV verslininkais reikėjo pradėti nuo to, kas ta Lietuva ir kur ji yra.

Praėjusiais metais per „Investuok Lietuvoje“ buvo pritraukta 800 mln. Lt investicijų. Mano tikslas – šiemet pasiekti dar geresnių rezultatų. Tikiu, kad mano patirtis tam padės: esu sukaupusi gana nemažą darbo su tarptautinėmis kompanijomis patirtį, žinau vakarietiško verslo mentalitetą, išmanau rinkodaros subtilybes. Trumpiau tariant, žinau, kas svarbiausia save parduodant.

– Pastarąjį mėnesį daug keliavote. Įdomu, ar yra kokių nors apčiuopiamesnių rezultatų: nebūtinai susitarimų, bet bent jau intencijų ir ženklų, kad užsieniečius domina Lietuvos rinka?

– Kalbant tiesiai šviesiai, susitikimus su JAV verslininkais reikėjo pradėti nuo to, kas ta Lietuva ir kur ji yra. Tai nieko keista – tiesiog esame labai maži. Investuotojai mūsų nepastebi ir net neįtraukia į šalių, potencialių investicijoms, sąrašą. Mūsų tikslas – patekti į tą sąrašą, o jau po to pasiūlyti tokias sąlygas, kurių nesinorėtų atsisakyti.   

Europoje Lietuva vis dažniau minima tarp valstybių, kurioms pavyko sėkmingai susidoroti su ekonomikos nuosmukio pasekmėmis. Tai ypač akivaizdu tokių šalių kaip Graikija fone. Užsienio žiniasklaidoje net buvo pasirodę publikacijų, kuriose Lietuva pateikiama kaip pavyzdys kitoms šalims, sprendžiančioms valstybės išlaidų ir pajamų subalansavimo problemas.

Nors ekonomistai bei analitikai beveik vienu balsu kalba apie pasaulinės ekonomikos, vadinasi, ir investicijų, augimo lėtėjimą, užsienio bendrovės į Lietuvą ryžosi žengti būtent sunkmečio laikotarpiu: čia jos perkėlė savo IT centrus (SEB, „Barclays“, „Computer Sciences Corporation“), klientų aptarnavimo padalinius („Western Union“). Tai rodo, kad, nepaisant tarptautinėse rinkose tvyrančių rizikos nuotaikų, užsienio investuotojai linkę stiprinti verslo pozicijas ir palankiai vertina perspektyvas mūsų krašte.

Abipusė nauda

– Lietuvos verslo aplinka, mokesčių sistema ir įstatyminė bazė – ne be priekaištų. Kas potencialiems investuotojams nusveria šiuos trūkumus?

– Yra daug aspektų, sudarančių vadinamąjį investicijų klimatą šalyje: mokesčiai, verslą reguliuojanti teisinė bazė, darbo įstatymai, valstybės parama verslui. Šįmet ir per kelerius pastaruosius metus Lietuvą pasirinko daug gerai žinomų tarptautinių bendrovių, dirbančių ir gamybos, ir paslaugų sektoriuose. Šviežiausia naujiena – IKEA atėjimas. Tai rodo, kad mūsų šalyje užsienio verslininkai randa tinkamą aplinką. Vyriausybės pareiga – tą aplinką gerinti.

Užsienio verslas pas mus ateina taupymo sumetimais. Tačiau tai – abipusė nauda: lietuvaičiams moka kuklesnius, bet gerokai didesnius nei vidutinius atlyginimus; pigiau samdo vietinius aukštos kvalifikacijos tiekėjus; perka IT specialistų, technologų, inžinierių sprendimus.

Štai „Barclays“ prieš žengdamas į Lietuvą planavo vienokius darbuotojų skaičius (200–300), tačiau įvertinus aukštą mūsiškių kvalifikaciją planus pakeitė – plėtra suintensyvėjo, darbuotojų gretos smarkiai išsiplėtė (dabar – 800), į centrą Vilniuje perkeliamos sudėtingesnės operacijos. 

Pro investuotojų akis neprasprūsta verslo sričių specialistų kvalifikacija, darbštumas, atsakingas požiūris į darbą, lojalumas, kūrybiškas mąstymas ir pan. Amerikietis, norėdamas pakeliauti, sakys „reikės išmokti kalbą...“, o lietuvis galvos: „O! Išmoksiu naują kalbą!“

Užsienio kompanijos Lietuvoje kuriasi ne dėl palyginti mažos ir todėl nepatrauklios vidaus rinkos, o dėl patogumo iš Lietuvos aptarnauti savo klientus Skandinavijoje, kitose Europos šalyse, NVS rinkose, dėl palyginti geros infrastruktūros, dėl gabių ir įperkamų specialistų.

– Emigracijos mastai tiesiog kosminiai, tad ar tikrai vis dar galime pasiūlyti pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos?

– Šalies rinka perkaitimo ribos tikrai dar nėra pasiekusi. Kasmet Lietuvoje mokslus baigia apie 40 tūkst. studentų. Šalyje nedarbo lygis kol kas dviženklis – siekia 15 proc.

Kaimynių šalių patirtis rodo, kad panašaus dydžio miestuose kaip mūsų sostinė veikia dešimtys tokio dydžio centrų kaip Vilniuje įsikūręs „Barclays“. Pavyzdžiui, Krokuvoje, Vroclave Lenkijoje ar Bratislavoje Slovakijoje. Ten rinka visiškai patenkina kompanijų darbo jėgos poreikius. Be to, investuotojai yra linkę apmokyti savo darbuotojus, lietuviai greitai perima naujus įgūdžius, tobulėja.

Užsienio verslas pas mus ateina taupymo sumetimais. Tačiau tai – abipusė nauda: lietuvaičiams moka kuklesnius, bet gerokai didesnius nei vidutinius atlyginimus.

Mūsų paskaičiavimais, vien Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiausius dvejus metus turi poreikį įdarbinti apie 1 tūkstantį žmonių, mokančių skandinavų kalbas. Spėjama, kad poreikį jaučia ir daugiau įmonių, taigi šis skaičius, tikėtina, yra dar didesnis. Paklausą turi inžinieriai, buhalterinės apskaitos, finansų ir kitų sričių specialistai, galintys bendrauti viena iš skandinavų kalbų. Kalbame ir su naujais potencialiais investuotojais, kurie norėtų steigti paslaugų centrus, daugiausia dirbančius su Skandinavijos šalimis. Jie galėtų įdarbinti net apie 4 tūkstančius žmonių, kalbančių danų, švedų, norvegų ir suomių kalbomis.

Žvelgiant į 2020-ųjų perspektyvą, Lietuvoje veikiančiuose užsienio kapitalo paslaugų centruose galėtų būti įdarbinti dar 20–25 tūkstančiai specialistų. Tai – gerai apmokamos, aukštos kvalifikacijos įgūdžių reikalaujančios darbo vietos.  

– Ar jau galima kaip nors išmatuoti „Barclays“, „Western Union“ ir kitų investuotojų atėjimo į Lietuvą naudą?

– Nėra nė vieno susitikimo su užsienio verslininkais, kuriame nekalbėtume apie „Barclays“. Potencialiems investuotojams tai – pirmiausia visame pasaulyje žinomas vardas. Mums – keli šimtai darbo vietų, geri atlyginimai, mokesčiai į valstybės biudžetą, nauda vietos verslui ir t.t.

Štai „Ryanair“ Kaune formuoja naują lėktuvų techninės priežiūros centrą, jis turi potencialo plėstis ir išaugti į regioninį centrą.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje investicinius projektus įgyvendino per 400 užsienio bendrovių. Jos sukūrė beveik 50 tūkstančių darbo vietų. Tai sudaro 7,1 proc. Lietuvos privačiame sektoriuje visą darbo dieną dirbančių žmonių.

Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų stebėsenos sistemos fDiMarkets.com duomenimis, per 2011 metais paskelbtus TUI projektus užsienio bendrovės numato investuoti apie 1,17 mlrd. Lt. Šios investicijos Lietuvos ekonomiką turėtų pasiekti iki 2013 metų pabaigos, turint omenyje tai, kad TUI projektų įgyvendinimas užtrunka nuo pusės iki trejų metų. 

Šie kapitalo srautai nukreipiami į mūsų pramonės technologinio parko atnaujinimą, investuojama į šalies gyventojų perkvalifikavimą pagal realią darbo rinkos paklausą ir pan. Visa tai leidžia užtikrinti šalies konkurencingumą ir aukštesnį žmonių pragyvenimo lygį. Galbūt tai padės suvaldyti tolesnį protų nutekėjimą į užsienį? Juk užsienio kompanijai įsisteigus Lietuvoje ir pasiūlius analogiškas pragyvenimo sąlygas, kokias specialistas galėtų gauti išvykęs į užsienį, nebelieka ekonominės motyvacijos emigruoti.

Lietuvoje besikuriančios užsienio kompanijos drąsiau nei vietinės naudojasi išorės tiekėjų paslaugomis, perka vietos žaliavas ir taip sukuria papildomų užsakymų ir pajamų vietos verslui.

Lietuvos privalumai

– Kiek kartų mažesnį atlyginimą gauname už tą patį darbą toje pačioje bendrovėje, bet ne Lietuvoje, o užsienyje atliekančius specialistus?

– Lietuvių atlyginimai yra vieni iš konkurencingiausių Europoje. Per pastaruosius trejus metus statistinis algos prieš mokesčius vidurkis šalyje svyravo apie 2 tūkst. Lt. Tai bene perpus žemesnis atlygis negu Vakarų Europoje ar JAV. Lietuvoje investuojančių užsienio bendrovių specialistams mokami atlyginimai yra bent du kartus didesni už statistinį algos vidurkį šalyje.

IT padalinio vadovo paslaugos Jungtinėje Karalystėje kainuoja maždaug 1,5 karto brangiau nei Lietuvoje. Programuotojų ar programinės įrangos inžinierių uždarbis Lietuvoje perpus mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje. Tačiau pragyvenimo lygis irgi skiriasi!

– Užsienio investicijos bene ryškiausiai pastebimos didmiesčiuose. Ar galima jomis pasidžiaugti ir šalies periferijoje? 

– Tendencijos rodo, kad Lietuvą renkasi ir gamybos, ir paslaugų sektoriaus investuotojai. Dalis projektų įgyvendinama mažesniuose miestuose, kuriuos investicijos pasiekdavo rečiau ir kur naujos darbo vietos yra itin aktualios.

Pernai paskelbti septyni gamybos projektai („Danspin“, „Homegroup“, „Pelly Intressenter“, „Bartholet Maschinenbau“ ir kt.) įgyvendinami ne Vilniuje. Keturi projektai – iš paslaugų sektoriaus.

Didžiausias investicijas į gamybą planuoja Danijos „Danspin“ (41,4 mln. Lt), Raseiniuose atidarysianti verpalų gamyklą. Numatomų sukurti darbo vietų požiūriu labai džiugina Jungtinės Karalystės bendrovės „Homegroup“ planai Klaipėdoje plėsti baldų gamybos įmonę. Joje darbo gaus dar 350 žmonių.

Paslaugų sektoriuje investicijų dydžiu išsiskiria Jungtinės Karalystės įmonė „Call Credit“, Kaune steigiamam paslaugų centrui skirsianti 60,7 mln. Lt.

Planuojamų investicijų dydžiu solidžiausias 2011 m. investuotojas – Islandijos bendrovė „Felit“, kuri pagal frančizės sutartį Vilniuje atidarys pirmąjį Baltijos šalyse IKEA prekybos centrą. Šio projekto vertė – 261 mln. Lt, numatoma sukurti 200 darbo vietų.

– Aprėpti visko, ypač nuožmios konkurencijos sąlygomis, neįmanoma. Vadinasi, reikia išsirinkti kelias prioritetines sritis, į kurias realu pritraukti investicijų. Kokios jos?

– Siekiame pritraukti investicijų į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis, ypač jungtinių paslaugų centrų steigimą ir plėtrą. Tai galėtų būti finansų apskaitos, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų ir duomenų kaupimo bei apdorojimo centrai, personalo paieškos ir valdymo įmonės, logistikos paslaugos. Tarp gamybos projektų išskirčiau medicinos prietaisų gamybą, pramoninę inžineriją, maisto pramonę.

Pasaulyje pagal interneto spartą, skverbtį ir mobiliųjų technologijų naudojimą.

Kalbant apie konkrečias investicijas, žvilgsnis iškart krypsta į Skandinaviją. Skandinavai į mus žiūri kaip į vietinę rinką, turime tai išnaudoti.

Domintų Vokietija, nes iš jos sulaukiame palyginti mažai investicijų. Tačiau pirmiausia reikia įvertinti, ar turime jai ką pasiūlyti, kai šalia Lenkija.

Visiems vis garsiau kalbant apie Azijos šalis, mums irgi verta pamąstyti, ar galėtume atsivilioti kinus.

– Iš esmės tos pačios sritys domina ir artimiausius mūsų kaimynus. Kaip sekasi konkuruoti dėl dėmesio?

– Kova – įnirtinga, nes grumtis tenka ne tik su Latvija, Estija ar Lenkija, bet visomis Rytų Europos šalimis. Ypač aktyviai investuotojus žvejoja Rumunija ir Bulgarija. Iš esmės visos šalys labai panašios, todėl, pabrėždami savo privalumus, turime įrodyti, kad esame ne vienodi, bet geresni.

Pradėkime nuo to, kad esame didžiausi iš trijų Baltijos šalių, ir kartais vien tai tampa svariu argumentu investuotojams. Šalyje išplėtota kelių ir transporto sistema. Pirmaujame pasaulyje pagal interneto spartą, skverbtį ir mobiliųjų technologijų naudojimą. Dauguma dirbančių žmonių kalba mažiausiai dviem užsienio kalbomis. Esame politiškai stabili valstybė su daugybe išsilavinusių žmonių.

Valstybė teikia nemokamą konsultacinę pagalbą užsienio investuotojams. Be to, dauguma investicijų projektų gali pretenduoti į valstybės finansinę pagalbą.

Lietuva pagal pritraukiamus TUI projektus Rytų Europoje užima 12-ą vietą. Tai sudaro apie 2 proc. visų regiono TUI projektų arba du kartus daugiau nei šaliai tenka regiono sukuriamo BVP (1 proc.); Estija ir Latvija atitinkamai užima 14-ą ir 17-ą vietą. Lenkija įsitaisiusi antroje pozicijoje po Rusijos.

Investicinių projektų sumažėjo

2011 m. „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 25 užsienio bendroves, investuosiančias apie 800 mln. Lt. Tai 30 proc. daugiau negu 2010 m. Įmonės, pernai apsisprendusios pradėti Lietuvoje veiklą, planuoja sukurti beveik 2400 naujų darbo vietų. 2010 m. buvo sukurta kiek daugiau negu 2200 naujų darbo vietų.

Lietuvoje pernai daugiausiai kapitalo per TUI projektus numatė investuoti Pietų Korėjos, Norvegijos, Kinijos, JAV ir Rusijos bendrovės.

Lietuvoje pernai daugiausia investicinių projektų inicijavo finansinių, verslo paslaugų, pramoninės įrangos, vartojimo produktų, elektronikos komponentų, taip pat programinės įrangos ir IT kompanijos.

2012-aisiais tikimasi naujų investicinių projektų iš didžiausių šalies investicijų partnerių Švedijoje, Vokietija, Nyderlanduose, JAV, kitų Šiaurės šalių – Norvegijos, Danijos ir Suomijos.

Kopė karjeros laiptais JAV

M.Dargužaitė Ūkio ministerijoje kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarinėjo ekonomikos ir finansų klausimais.

2011 m. „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 25 užsienio bendroves, investuosiančias apie 800 mln. Lt. Tai 30 proc. daugiau negu 2010 m.

M.Dargužaitė yra įgijusi Midilburio koledže (JAV, Vermontas) matematikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį, o Prinstono universitete (JAV, Naujasis Džersis) – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį.

Nuo 2004 m., iki pradėdama eiti ūkio ministro patarėjos pareigas, M.Dargužaitė JAV banke „Goldman Sachs“ (Niujorkas) buvo atsakinga už ekonomikos ir rinkų analizę bei prognozavimą, įvairaus turto ilgalaikės grąžos ir rizikos įvertinimą, investicinių portfelių rizikos valdymą ir praktikos plėtojimą. Taip pat buvo šio banko investicijų, rizikos valdymo, naujų investicinių produktų kūrimo ir filantropinės iniciatyvos komitetų narė.

M.Dargužaitė turi analitinės darbo patirties investiciniame banke „Donaldson, Lufkin & Jenrette“ (kuris buvo nupirktas banko „Credit Suisse First Boston“) (JAV, Niujorkas), kur konsultavo bankus, draudimo kompanijas ir kitas finansų įstaigas pardavimo bei finansavimo klausimais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką