Parlamentas pernai gruodį po pateikimo pritarė ministerijos parengtoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydinčiųjų teisės aktų pataisoms, kurių vienas punktų – bakalauro siekiantys pirmo ir antro kurso užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus vasaros atostogas ar praktiką.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką užsieniečiai studentai gali dirbti 40 valandų per savaitę.
„Reikėtų keisti pačios savarankiškos veiklos pobūdį arba keisti visiškai visą sistemą nustatant, kad kažkam tokie individualios veiklos pažymėjimai neišduodami“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje šią savaitę sakė VRM atstovė Rūta Jasulaitienė.
„Kadangi neradome paprasto sprendimo, apsiribojome pirmuoju ribojimu dėl darbo pagal darbo sutartis, o ateityje dar galvosime, kaip galėtumėme savarankišką veiklą kažkiek apriboti“, – pridūrė ministerijos Migracijos politikos grupės vyriausioji patarėja.
Anot jos, savarankiška veikla yra specifinė ir nėra nustatoma valandomis ar dienomis, todėl „praktiškai neįmanoma sukontroliuoti, ar savarankiška veikla (asmenys – BNS) užsiėmė 20 ar 30, ar 50 valandų“.
Liberalė Edita Rudelienė teigė, jog augant savarankiškai dirbančių užsieniečių skaičiui kyla rizika, kad įsigaliojus pakeitimams visu etatu dirbantys studentai 20 iš tų valandų dirbs nelegaliai: „Kaip bus suvaldytas šešėlis?“
R. Jasulaitienės teigimu, tai tikrins Valstybinė darbo inspekcija ir nustačius, kad studentas dirba daugiau nei 20 valandų, priims atitinkamus sprendimus: „Nustatyti 20 darbo valandų pirmuosius du kursus – iššūkis. Tai iš tikrųjų yra sąžiningo verslo aspektas ir patikrinimų aspektas.“
Savo ruožtu „valstietis“ Eimantas Kirkutis taip pat įžvelgė galimą šešėlinį darbą ir darbuotojų išnaudojimo riziką.
„Manyčiau, kad būtų tikrai tikslinga numatyti kažkuriame teisės akte, kad nebūtų dangstomas darbo valandų kiekis užsieniečiui ir darbdavys tikrai nenorėtų papildomai mokėti atlyginimo vokelyje“, – svarstė politikas.
Ministerijos atstovė sako, kad šiais pokyčiais siekiama užkirsti kelią užsieniečių darbui Lietuvoje prisidengiant studijų pagrindu ir taikyti išankstinę prevenciją „amžiniems studentams“, nuolat keičiantiems aukštąsias mokyklas.
„Sugriežtinus leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu visus procesus pastebėjome padidėjusį studentų prašymų skaičių. Studentai daugiausia atvyksta iš Bangladešo, Pakistano, Indijos. Stebime, kad studijų pagrindu tikrai yra prisidengiama dirbant“, – aiškino R. Jasulaitienė.
„Nuolat yra perstojama, pabaigiamas pirmas kursas, tada keičiama į kitą aukštąją mokyklą (...). Siekiame užkardyti tą traukos faktorių, kad jie jau būdami savo šalyje iš anksto žinotų, jog negalės dirbti čia tiek, kiek nori“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, Seimas gruodį ėmėsi svarstyti Vyriausybės iniciatyvą koreguoti migracijos politiką.
Pataisomis taip pat norima griežtinti studentų įsivežimo tvarką, kad jiems leidimas gyventi Lietuvoje galėtų būti išduotas ar pakeistas ne ilgiau nei 8 metams.
Siūloma, kad trečiosios šalies pilietis gauti leidimą laikinai gyventi ir dirbti galėtų, jei atitiktų bent vieną iš sąlygų – turėtų tinkamą kvalifikaciją arba per pastaruosius trejus metus būtų dirbęs bent vienus metus.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius yra sakęs, kad taip siekiama išlaikyti balansą tarp darbo rinkos poreikių ir nacionalinio saugumo užtikrinimo.
BNS pernai liepą rašė, kad opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas taip pat siūlė apriboti užsieniečių studentų darbo valandas.
Migracijos departamento vasario 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena 10,1 tūkst. užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu, – 13 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai (2025 metais – 8,96 tūkst.).
Didžioji dalis leidimus gyventi šalyje dėl studijų turinčių užsieniečių yra iš Indijos (1,55 tūkst.), Pakistano (994), Baltarusijos (973), Ukrainos (746), Bangladešo (556).
