-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ministerija paaiškino, kodėl nebeleidžia į „Sodrą“ įnešti papildomų pinigų pensijai

Anksčiau gyventojai, norėdami didesnės senatvės pensijos, galėjo patys sumokėti papildomų įmokų į „Sodrą“, o dabar tokios galimybės nebeliko. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, kad anksčiau tokia galimybė buvo naudojama pasirinktinai, „kai apsimoka“, ir dėl to kai kurie asmenys gavo neproporcingai dideles pensijas – pvz., 700 eurų vos už metus darbo.
Nepriteklius senatvėje
Nepriteklius senatvėje / 123RF.com nuotr.

Savanoriško pensijų socialinio draudimo – galimybės pačiam sumokėti įmokų „Sodrai“ – nebeliko su socialiniu modeliu. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kad savanoriškos įmokos buvo mokamos siekiant individualių tikslų ir tai stokojo socialinio solidarumo. O pensijų sistema turi apimti kuo didesnę populiacijos dalį ir ne epizodiškai.

„Vienas pagrindinių socialinio draudimo sistemos principų – socialinis solidarumas, kuris reiškia, kad visi dirbantieji pakankamai ilgą laikotarpį moka įmokas ne tik tam, kad vėliau patys gautų išmokas, bet ir tam, kad išmokas einamuoju metu gautų kiti įmokas mokėję žmonės. Tai yra kolektyvinis problemos sprendimo būdas“, – komentare aiškina SADM atstovai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Anot ministerijos, jei savanoriškas draudimas būtų buvęs naudojamas būtent taip – mokant ilgalaikes įmokas siekiant ilgalaikių išmokų – tai būtų buvę teisinga, nes toks draudimas būtų panašus į privalomąjį.

„Tačiau Lietuvoje savanoriškas draudimas buvo naudojamas pasirinktinai, kai tai „apsimoka“. Tai nėra kolektyvinis problemos sprendimo būdas, tai individualistinis požiūris, kuris neprisideda prie socialinio solidarumo. Solidarumo principas ypač svarbus, kai kalbame apie pensijų socialinį draudimą – ši draudimo rūšis išsiskiria itin ilgalaikėmis įmokomis ir išmokomis, pastarosios mokamos iki kol žmogus gyvena“, – vertina SADM.

Lietuvoje apdraustųjų ratas buvo plečiamas kartu su socialiniu modeliu.

„Ne kartą siūlyta įtraukti visus pajamas gaunančius asmenis bent jau į draudimą pensijai, tačiau tam buvo aktyviai priešinamasi iš pačių pajamų gavėjų pusės. Palikti „dovaną“ pasirinkti mokėti įmokas kada norima ir kiek norima nėra visai sąžininga, kai kalbame apie tuos žmones, kurie dirbdami moka įmokas visuomet ir negali rinktis“, – teigiama SADM komentare.

Iki 2017 m. savanoriškuoju pensijų draudimu galėjo draustis visi, kurie nebuvo draudžiami privalomai – nedirbo, nesivertė individualia veikla.

„Sodros“ duomenimis, toks draudimas įprastinėmis sąlygomis nebuvo populiarus – vidutiniškai per metus juo naudojosi apie 200-500 žmonių.

Tačiau nuo 2013 m., kai atsirado galimybė naujai skiriamoms pensijoms vertinti tik pajamas, gautas nuo 1995 m. sausio 1 d., savarankiškai besidraudžiančiųjų skaičius staigiai šoktelėjo – galimybe „nusipirkti“ papildomo stažo ir palankesne tvarka persiskaičiuoti pensijas pasinaudojo apie 1500 jau nebedirbančių pensijų gavėjų, lygina ministerija.

„Ar teisinga, kad vienos gyventojų grupės renkasi, kada atiduoti dalį savo pajamų solidariam perskirstymui (ir gauti iš to naudos), o kitos – tą turi daryti visada, be išlygų? Juk kai renkamasi, tai, matyt, pirmiausia pasiskaičiuojama, ar tai naudinga. Taip ir atsiranda „prisimokėjimai“ prie trūkstamo stažo, teisių nusipirkimai (netgi imant paskolas šiam tikslui). Ko vertas tuomet raginimas sąžiningai mokėti įmokas ir jų skaičiavimas už viso gyvenimo darbinę karjerą, jei prireikus ją galima „pataisyti“ norima linkme?“, – svarstoma SADM komentare.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trišalės tarybos posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trišalės tarybos posėdžio akimirka

Būta neproporcingai didelių pensijų

SADM apibūdino atvejus, kai naudojantis sistemos spragomis, anksčiau buvo gauta neproporcingai didelė nauda.

„Galima būtų paminėti atvejus, kai jaunų, iš vaikystės negalią turinčių asmenų tėvai apdrausdavo juos maksimaliai pensijai, sumokėdami įmokas iki maksimalaus tuo metu galiojusio draudžiamųjų pajamų koeficiento (buvo taikomas ribojimas 5).

Asmenims iki 21 metų viso dydžio pensijai gauti reikia įgyti 1 metų stažą, o pagal netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarką, galiojusią iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuo tokį stažą įgijusiam asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus likęs metų skaičius buvo „padovanojamas“.

Taigi, pavyzdžiui, 2017 m., einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms esant 476 Eur, tėvai galėjo už neįgalų vaiką sumokėti įmokas už metus nuo 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (įmokų suma skaičiuojant pagal 2017 m. galiojusius dydžius – 7511 Eur).

Mainais už šią įmoką savanoriškai apdraustas asmuo įgydavo teisę visą gyvenimą gauti tokio dydžio pensiją, lyg būtų už 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų atlyginimą dirbęs visą gyvenimą iki pat pensinio amžiaus.

Jei tokiam asmeniui (tarkime, jis neteko 60-70 proc. darbingumo) pensija būtų skiriama nuo 18 metų sukakties, į pensijos apskaičiavimą jam būtų įtraukti vieneri metai savanoriško draudimo ir 47 metai, likę iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Šiuo atveju mėnesio pensijos dydis būtų apie 700 Eur ir šis dydis, jį indeksuojant, asmeniui mokamas visą gyvenimą“, – pavyzdį pateikė SADM.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius