Sekite 15min Google
Kaip portalui teigė Juras Taminskas, Lietuva iki 2030-ųjų sieks užbaigti vėžę nuo Kauno iki Panevėžio, nes projektas yra strategiškai svarbus susisiekimui, saugumui, kariniam mobilumui ir ekonominiam konkurencingumui.
Savo ruožtu „Rail Balticos“ Lietuvoje vadovas Mindaugas Ivanavičius portalui teigė, jog už projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ nemažina savo veiksmų tempo ir tęsia projektavimo, pirkimų bei statybos darbus.
Kaip rašė BNS, latvių premjeras Andris Kulbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad 2030 metais nustatytas projekto įgyvendinimo terminas yra nerealus, todėl visos trys Baltijos šalys susitarė, kad pirmojo etapo terminas bus 2034-ieji.
Tai pirmas kartas, kai Baltijos šalys oficialiai pripažino, kad 2030 metų terminas nebėra įgyvendinamas.
Pirmojo projekto etapo, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, vertė trijose Baltijos valstybėse turėtų siekti 15,3 mlrd. eurų, o iš viso projekto kaina, įrengiant antrąjį geležinkelio kelią, galėtų siekti 23,8 mlrd. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio pabaigoje Taline teigė, kad Baltijos šalims pasiryžus užbaigti „Rail Baltica“ projektą būtina sutelkti jėgas siekiant didesnio ES finansavimo.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
