Skaičiuojama, kad nuo sausio žymiai padidinus rinkliavas už lošimo namuose naudojamus įrenginius biudžetas neteko apie 300 tūkst. litų mėnesinių pajamų, tačiau ilgainiui ši suma gali išaugti iki 12 mln. 600 tūkst. litų per metus, rašoma LLOA pranešime.
„Žinių apie artimiausiu metu planuojamą įrenginių lošimo namuose skaičiaus mažinamą sulaukiame iš visų asociacijai priklausančių lošimo namų savininkų. Skaičiuojama, jog netrukus gali būti atsisakyta dar apie 84 lošimo stalų ir 910 A kategorijos automatų, tad įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų dar apie 1 mln. 50 tūkst. litų per mėnėsį, o bendra suma, kuri nepasiektų biudžeto, per metus, remiantis šiais skaičiavimais, sudarytų net 12 mln. 600 tūkst. litų“, – teigia laikinai LLOA prezidento pareigas einantis Saulius Petravičius.
Pasak jo, esant dabartinei ekonominei situacijai, valdžiai derėjo palikti bent iki šiol galiojusius lošimo įrenginių tarifus ir sušvelninti bene griežčiausius visoje Europos Sąjungoje lošimo namų veiklos ribojimus, kurie taikomi išskirtinai tik lošimo namų veiklai, bet ne, pavyzdžiui, B kategorijos automatų salonams.
„Dėl įvestų padidintų tarifų, bendros ekonominės šalies situacijos ir išskirtinai tik lošimo namams taikomų veiklos ribojimų verslininkai bus priversti sumažinti lošimo įrenginių skaičių iki minimumo, o kai kuriems gali tekti ir visiškai stabdyti savo veiklą, atleisti darbuotojus“, – nuogąstauja S.Petravičius.
Jo teigimu, lošimo namų lankytojai turės mažiau pasirinkimo galimybių ir dalis jų gali pradėti rinktis nelegalius kazino arba paslaugas gretimose šalyse, tad valstybė neteks dar daugiau pajamų.
LLOA vienija septynias Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves, kurios kartu per metus sumoka apie 70 proc. visų valstybei sumokamų azartinių lošimų ir loterijų mokesčių.
