Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 3d. 12:07 , atnaujinta: 2017 rugpjūčio 3d. 13:37

Mokesčių pertvarka dar labiau aptrupėjo: ūkininkai atsikvėpė, lengvatų liko

Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Atnaujinus siūlomą mokesčių pertvarką joje nebeliko neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) „Sodros“ įmokoms, ūkininkai iškovojo tai, kad nebūtų apmokestinami didesniu pajamų mokesčiu. Ekspertai pasigenda ryžtingesnių žingsnių, bet teigiamai vertina dėmesį skurdo mažinimui ir bandymą subalansuoti kitų metų biudžetą.

Ketvirtadienį Vyriausybė pristatė, kaip keičiasi siūloma mokesčių sistemos pertvarka kitiems metams.

Joje nebeliko ūkininkams planuoto apmokestinimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio „Sodros“ įmokoms, tačiau padidėjo išmokos vaikams, numatytos PVM lengvatos. Pažymėta, kad ir tai dar ne galutinis pertvarkos variantas.

N.Mačiulis: špagatas aptemptu sijonu

„Dabartinė mokesčių sistema yra lyg bandymas padaryti špagatą užsivilkus aptemptą sijoną – to neįmanoma pasiekti, – vertina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Bandoma eiti Skandinavijos keliu ir per viešąsias paslaugas suteikti labai daug nemokamų paslaugų gyventojams, užtikrinti dideles socialines garantijas. Kita vertus, mokesčių sistema tam yra nepritaikyta – surenkama gana mažai lėšų.“

N.Mačiulis vertina, kad geriausia pertvarkos dalis yra NPD sulyginimas su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA) – tai leis padidinti pajamas mažiausiai uždirbantiems.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

„O visi kiti pokyčiai iš esmės yra dar labiau kosmetiniai, nei tie, kurie buvo pristatyti vasaros pradžioje. Jau ir tada tai buvo kosmetinė reforma, o esminė mokesčių reforma. Dabar dar labiau artėjame prie to, kad tai yra labiau kosmetiniai pakeitimai“, – sako N.Mačiulis.

Jis aiškina, kad Vyriausybė, iš vienos pusės, ieško kompromisų ir nėra „užsispyrusi“ – įsiklauso į visuomenės nuomonę, netgi opozicijos argumentus. Tačiau, iš kitos pusės, tai reiškia, kad vežimas lieka toje pačioje vietoje.

N.Mačiulis mano, kad reforma išlieka atidėta ateičiai. Mat esama mokesčių sistemos padėtis „nėra labai gera“ – nei labai efektyvi, nei labai socialiai atsakinga. Vienu metu bandoma ir suteikti daug viešųjų paslaugų, išlaikyti didelį viešąjį sektorių, suteikti plačias socialines garantijas, tačiau tuo pačiu metu neieškoma būdų, kaip biudžetą papildyti.

„Esminė mokesčių reforma priklausytų nuo Vyriausybės tikslų – ar mažinti mokestinę naštą ir skatinti verslumą, ar vis tik tikslas yra surinkti daugiau lėšų ir finansuoti įvairias viešąsias paslaugas, suteikti daugiau socialinių garantijų“, – du kelius įžvelgia N.Mačiulis.

Jis pripažįsta, kad mažiausią darbo užmokestį gaunantys gyventojai pajus pokyčius – jų perkamoji galia padidės. Tačiau ekonominiame šalies paveiksle tai neatsispindės.

„Kadangi tai yra gana simboliniai pokyčiai, kažin ar galima tikėtis kažkokio didesnio ekonominio efektyvumo, jei investicinė aplinka nesikeičia iš esmės. Nemanau, kad pokyčiai sukurs didesnę infliaciją, jos priežastys yra kitur. Vis tik pagrindinį tikslą Vyriausybė pasiekia – skurdas ir pajamų nelygybė mažės. Tačiau verslumo skatinimui tų mokestinių pakeitimų – mokesčių atostogų, pelno mokesčio lengvatų – neužteks“, – vertina N.Mačiulis.

Prezidentė: lieka dovanos daug uždirbantiesiems

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pažėrė pipirų mokesčių pertvarkos rengėjams.

Anot jos, mokesčių sistemos tobulinimas prasmingas bus tik tuomet, jeigu užtikrins socialiai teisingesnę ir ekonomikos augimui patrauklesnę mokestinę aplinką.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė

„Visą mokesčių sistemos pertvarką vertinsime tada, kai atskiri pasiūlymai suguls į konkretų įstatymų pataisų paketą. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas balansas tarp deklaruojamų tikslų ir šalies finansinių galimybių. Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, – išplatintame komentare teigia D.Grybauskaitė.

I.Šimonytė: čia NPD didinimo planas

Seimo narė Ingrida Šimonytė mokesčių pertvarkoje neįžvelgia reikšmingų pasikeitimų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

„Iš viso pirminio paketo didesnių kontroversijų sulaukusios idėjos buvo tiesiog nubraukytos, kai kurios pašvelnintos, ir viskas. Tai čia, kaip nebuvo tos reformos, taip jos ir nėra. Kaip buvo NPD padidinimo planas, taip ir yra. Ir nieko aš čia nematau. Tiesiog Vyriausybė susimažino sau diskutuotinų karštų punktų, o mokesčių sistema kokia buvo, tokia ir liks“, – teigia I.Šimonytė.

Ji įžvelgia, kad netgi komplikuojama ankstesnė siūlyta išmokų už vaikus sistema.

„Siūlomos didesnės išmokos yra labai sąlyginės, – todėl, kad pagrindinis principas lieka tas pats. Žmonėms, kurių pajamos vidutinės ir kurie dabar naudojasi papildomu NPD, pajamos liks tokios pačios. O papildomi tam tikri pinigai atsiranda šeimoms su mažomis pajamomis, arba su daug vaikų. Aš matau pačios sistemos komplikavimo problemą todėl, kad pirminė idėja tarsi buvo atsisakyti visų dabartinių paramos formų ir pereiti prie tiesioginių išmokų“, – sako I.Šimonytė.

Ji paaiškina, kad Vyriausybė prie pirminio pasiūlymo tiesiog dar pridėjo papildomų pinigų – tačiau tam reikės vertinti šeimos pajamas, vaikų amžių.

I.Šimonytė taip pat pasigenda aiškumo, kokie mokesčiai vis tik liks taikomi dirbantiesiems pagal individualią veiklą.

Taip pat neaišku, ir kaip bus su ūkininkais – smulkūs ūkininkai nuo anksčiau siūlyto GPM mokėjimo išsisuko, bet nėra aišku, kokį tarifą jie mokės, kai taps PVM mokėtojais – ar 5 proc., kaip dabar, ar 15 proc.

„Pirminės labai odiozinės idėjos dėl „Sodros“ NPD buvo atsisakyta, bet liko tokia tikrai gana keista mintis taikyti NPD žmogaus mokamai 3 proc. socialinio pensijų draudimo įmokai“, – pirštu beda I.Šimonytė.

Ji aiškina, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ir taip sumoka labai mažas įmokas ir jų pensijos bus kuklios. Tuo tarpu šis siūlymas įmokas netgi dar sumažina ir taip jų būsimos pensijos sumažės atitinkamai.

„Daug logiškiau būtų lengvatą taikyti sveikatos draudimo įmokai, kadangi nuo to sveikatos apsaugos garantija liks tokia pati, nepriklausomai nuo įmokų. O pensijų garantijos gi yra skirtingos priklausomai nuo sumokėtų įmokų“, – logiškesnį būdą siūlo I.Šimonytė.

Ji pasigenda ryžtingesnių Vyriausybės žingsnių.

„Sunku kažką pastebėti ir apibendrinti siūlymus. Tiesiog apmaudu, kad žmonės, turintys didelę daugumą ir deklaruojantys, kad turi tiek daug profesionalumo ir kompetencijos, mokesčių reformos iš esmės nusprendė nedaryti“, – sako I.Šimonytė.

LVK: geriausi yra pažadai kitiems metams

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) anksčiau Finansų ministerijai teikė savo pasiūlymus, kaip tobulinti mokesčių sistemą. Konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas vertina, kad mokesčių pertvarka yra teigiama keliais aspektais

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

„Esminiai pokyčiai yra su PVM. Lengvatiniai 15 ir 5 proc tarifai yra savotiškas kompromisas – lengvatos nenaikinamos visiškai, bet tiesiog 9 proc. tarifas pakeliamas į tarpinį lygį – tarp 9 ir 21 proc. naujas 15 proc. tarifas yra lygiai per vidurį“, – sako M.Dubnikovas.

Tačiau labiausiai jam imponuoja tai, kad Vyriausybė pažadėjo ateityje peržiūrėti bendrąjį PVM tarifą.

„Tikriausiai teigiamai reikėtų vertinti tai, kas yra žadama kitais metais – standartinio PVM tarifo mažinimą iki 18 proc. – tai būtų geresnis variantas nei šitas lengvatų keitimas“, – sako M.Dubnikovas.

Tačiau tai, kad nebeliko siūlyto „Sodros“ įmokų NPD, jis vertina teigiamai, esą šios įmokos neturi būti laikomos mokesčiais o „normaliu draudimu, mokėjimu sau arba kaupimu“.

„Per visas šias pataisas Vyriausybė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tiesiogiai įvardijo, kad tai planas skurdui mažinti ir į tai orientuotasi. Jis nėra nukreiptas į vidurinę klasę. Žadama, kad 2019 m. bus siūlomi projektai, kurie bus nukreipti į daugiausia mokesčių sumokančią grupę žmonių“, – sako M.Dubnikovas.

Jis įžvelgia ir tai, kad kitų metų biudžetas Lietuvoje bus dar nematytas.

Viktorija Savicka / 15min nuotr./Senatvė
Viktorija Savicka / 15min nuotr./Senatvė

„Vyriausybė pažadėjo du dalykus – biudžetas bus netgi šiek tiek perteklinis, o reikalingas 600 mln. eurų finansavimas bus perskirstytas iš biudžeto. Sakyčiau šiuo atveju finansų ministras išties daro darbus, kurių prieš tai nedarė daug ministrų. Pirmąkart nuo nepriklausomybės turėsime subalansuotą biudžetą, arba bent jau jo sieksime, ir tuo pat metu atliekame pakeitimus, kurie yra tiksliniai. Tai yra geras dalykas“, – sako M.Dubnikovas.

G. Nausėda: pertvarka didelės įtakos ekonomikai neturės

Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka nedarys didelės įtakos Lietuvos ekonomikai, nes ji numato daug smulkių pataisymų, o ne radikalią reformą, BNS naujienų agentūrai teigia ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau, pasak jo, svarbu tai, kad nuspręsta labiau skatinti verslą bei mokslo pažangą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Šita mokesčių pertvarka iš esmės nėra radikali reforma, tai yra daugybė pataisymų, pakoregavimų skirtingose srityse, bet mes turbūt net ir pagal viešosios erdvės reakciją truputį hipertrofuotai skiriame tam per daug dėmesio, kadangi tai tikrai nepakeis Lietuvos ekonomikos status quo radikaliai artimiausius keletus metų. Tai galėtų padaryti nebent kokia radikali mokesčių reforma, kuri arba smarkiai pagerintų sąlygas vietoje dirbantiems, arba užsienio investuotojams“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.

Anot G. Nausėdos, pertvarka labai nepakeis nei gyventojų, nei bendrovių finansinės padėties.

„Šie pertvarkymai daugeliu požiūriu labai nedaug pakeičia situaciją tiek atskiram žmogui, tiek ir įmonėms. Žinoma, išskyrus žemės ūkio įmones, kurios yra įkorporuojamos į bendrą apmokestinimo sistemą, bet net ir čia yra dvejų metų pereinamasis laikotarpis“, – teigė jis.

Tačiau, ekonomisto nuomone, svarbiausia mokesčių pertvarkos dalis yra susijusi su verslo skatinimu. Pasak G. Nausėdos, būtent ši dalis turėtų labiausiai skatinti ekonomiką.

„Iš viso šito paketo didžiausią svarbą ir svorį suteikčiau būtent investicinei daliai, kuri numato, kad inovacijos ir verslas šioje šalyje bus skatinami ir bus skatinama daugiau, negu kad buvo daroma anksčiau. Atkreipčiau dėmesį, kad naujoms technologijoms numatyta 100 proc., o ne 50 proc., kad numatytas mažesnis pelno mokestis išradimų komerciniam naudojimui (5 proc. vietoj 15 proc. – BNS) ir įgyvendintos „Sodros“ lubos, kurios turės įtakos labai nedideliam žmonių skaičiui, bet žvelgiant į priekį, kad norima pritraukti įmones, kuriančias didelę pridėtinę vertę turinčias darbo vietas, tokia nuostata pasitarnautų teigiamai“, – BNS sakė G. Nausėda.

V.Vasiliauskas pasigenda „Sodros“ įmokų pokyčių bei naujų mokesčių

Vyriausybei ketvirtadienį pateikus pakoreguotus mokesčių pasiūlymus, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako pasigendantis „Sodros“ įmokų pokyčių, vienodesnio darbo jėgos apmokestinimo ir pasiūlymų dėl visuotinių automobilių bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčių, rašo BNS.

„Iš principo pagrindinis mūsų siūlymas yra susijęs su „Sodros“ įmokomis, būtent darbdavio, darbuotojo įmokų apjungimu ir atitinkamai bruto darbo užmokesčio pakilimu, taip pat darbo jėgos apmokestinimo išlyginimo su individualia veikla. Taip pat spręsti klausimą dėl, mūsų nuomone, nepakankamo nekilnojamojo turto mokesčio, mokesčių už aplinkos teršimą bazės netobulumo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas.

„Esminė Lietuvos problema yra pakankamai menkas perskirstymo lygis, ir antras dalykas, PVM potencialo ir fakto atsilikimas. Mes tikrai velkamės Europos Sąjungos uodegoje“, – pridūrė jis.

Pasak LB vadovo, centrinio banko pasiūlymai galėtų prisidėti prie kovos su šešėline ekonomika ir galbūt mažintų jos mastus.

„Reikia sisteminių pokyčių. Mes ne kartą esame minėję, kad šešėlis yra vienas iš didžiausių vėžių Lietuvoje, todėl poveikis į elgseną, o tai galima padaryti per „Sodros“ įmokas, sujungiant sumokėjimą su gaunamomis išmokomis, tą aiškų ryšį parodant. Tai siejasi su mūsų pasiūlymais pensijų sistemai. Tokiu būdu galima perlaužti tą kartais tvyrantį nepasitikėjimą viešaisiais finansais, nes nuo 20 iki 25 proc. šešėlinė ekonomika yra tikrai didelė problema. Tą reikia spręsti“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Anot jo, visuotiniai automobilių ir NT mokesčiai galėtų efektyviai spręsti pajamų nelygybės problemą.

„Mano galva, turto mokesčiai, automobilių mokesčiai sprendžia tas pačias nelygybės problemas. Jie yra pakankamai lengvai administruojami mokesčiai, tai jie judėtų tomis kryptimis, kurių siekiama ir dabartiniu paketu. Mes galime būti nepasiruošę 25 metus (automobilių ir NT mokesčiams – BNS), bet kai tu pažiūri į pajamų struktūrą ir matai, kad pagrindinė dedamoji yra netiesioginiai mokesčiai. Palygini su kitomis panašaus išsivystymo šalimis, kur tiesioginiai mokesčiai vaidina didelę reikšme, taip pat turto ir aplinkos teršimo mokesčiai, tada kyla klausimas, kad kažkas, matyt, yra netvarkoje“, – teigė V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtino, kad Vyriausybės planai turėtų padidinti mažiau uždirbančių žmonių pajamas.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad be jokios abejonės tiesioginė įtaka (biudžeto – BNS) pajamoms bus maždaug minus 220 mln. eurų ir be abejo jie bus nukreipti į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Iš principo tam, kad iš esmės perlaužti situaciją, mes siūlome radikalesnius sprendimus. Tikimės, kad su 2019 metų biudžeto ciklu tą galime pasiekti“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką