Įstatymo projekte, kurį šeštadienį priėmė Senatas, pelno repatriacijai nustatytas 14,5 proc. mokesčio tarifas. Kiek anksčiau Atstovų Rūmų patvirtintame įstatymo projekte numatytas 14 proc. tarifas – vietoj šiuo metu visoms įmonėms galiojančio 35 proc. pelno mokesčio (pagal Senato ir Atstovų Rūmų projektus nuo 2018 arba 2019 metų šis tarifas turi būti sumažintas iki 20 arba 22 proc.).
Palyginti su šiuo metu galiojančiais teisės aktais, ši lengvata JAV verslui leis gauti 0,5 trln. JAV dolerių papildomų lėšų, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.
Manoma, kad didžiausios JAV korporacijos užsienio sąskaitose laiko iš viso daugiau kaip 3 trln. JAV dolerių. Pavyzdžiui, „Apple“ užsienio sąskaitose yra 252 mlrd. JAV dolerių. Milžiniškas sumas užsienio bankuose laiko ir daugelis kitų stambiausių technologijų korporacijų.
Daug lėšų užsienyje turi ir farmacijos įmonės. Pavyzdžiui, farmacijos milžinė „Pfizer“ užsienio bankuose laiko 22 mlrd. JAV dolerių.
Repatrijuodamas užsienyje uždirbtą pelną, verslas papildomas lėšas gali skirti investicijoms JAV arba išmokoms akcininkams.
Jeigu lėšas į JAV perkeltų tokios biotechnologijų įmonės kaip „Amgen“ ir „Gilead Sciences“, šiame sektoriuje galėtų padaugėti susijungimų ir perėmimų, rašo agentūra „Bloomberg“.
Šios priemonės kritikai galimybę lengvatinėmis sąlygomis repatrijuoti pelną vadina „atlygiu“ įmonėms už daug metų dėtas pastangas vengti mokesčių. Anot jų, dėl tokios priemonės šalis negaus jokių ekonominių dividendų, nes įmonės gautas lėšas greičiausiai skirs išmokoms akcininkams, o ne investicijoms.
Ekspertai taip pat svarsto, kokį poveikį lėšų perkėlimas iš užsienio galėtų padaryti finansų rinkoms ir kredito įstaigoms, nes dalis tų pinigų greičiausiai laikoma kitokia nei JAV doleris valiuta.
Net jei kita valiuta laikomos lėšos sudaro nedidelę visos sumos dalį, jai repatrijuoti į dolerius reikėtų konvertuoti šimtus milijonų eurų, jenų, Šveicarijos frankų bei kitų valiutų, o dėl to galėtų kilti staigaus šių valiutų kursų kritimo rizika, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Tarp nukentėjusiųjų gali būti ir įvairių fondų, kurie šiuo metu valdo JAV įmonių finansus ir parūpina pajamas didžiausiems pasaulio bankams.
Įvairių apklausų duomenimis, respublikonų pasiūlytai mokesčių reformai pritaria tik trečdalis amerikiečių, nes likusieji mano, kad ji yra naudingesnė stambiam verslui, o ne viduriniajai klasei.
