Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 7d. 08:59 , Atnaujinta: 2019 sausio 8d. 12:13

Mokslo proveržis: 1,3 mln. eurų virto nereikalinga svetaine – įvertinkite patys

15min išbando mokslo vartų internetinę svetainę 15min tema
15min nuotr. / 15min išbando mokslo vartų internetinę svetainę

Mokslas ir verslas bendradarbiaus, jei turės bendrus vartus – taip buvo žadama ES lėšomis kuriant naują sistemą e-mokslovartai.lt. 2012 m. skirti 1,3 milijono eurų paramos sunaudoti, o ką už juos įsigijome – tuščią ir beveik nenaudojamą interneto svetainę, kuri netgi neveikia taip, kaip buvo planuota. Dabartinė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovybė pripažįsta – kaštų ir naudos analizė būtų prasta.

Sausio 8 d. 12.15 val papildyta Vilniaus universiteto komentaru.

Pasidomėti elektroninių mokslo vartų portalu e-mokslovartai.lt pasiūlė 15min skaitytoja.

„Kažkada MITA, kai jai vadovavo toks Karlonas (Arūnas Karlonas – 15min), vaikščiojo po agentūras ir siūlė projektą „Mokslo vartai“. Mat problema – mokslininkai dirba į stalčių ir nėra kam jų atradimų suaktualinti, paversti taikomais ir komercializuotais produktais. Sprendimu turėjo tapti internetinis portalas, kuris visus išgelbės. Ateis verslas ir pasiims mokslininkų sukurtus projektus. Nes kitaip Lietuvoje susitikti ir susižinoti nėra kaip. Tam reikėjo nei daug, nei mažai – 5 milijonų litų“, – piktinasi neprasmingai panaudotais pinigais 15min skaitytoja.

Iš tiesų 1,282 milijono eurų 2012-aisiais buvo skirta projektui „E.mokslo pažangių elektroninių paslaugų ir E. mokslo vartų sukūrimas“, iš jų 1,09 mln. eurų sudarė ES lėšos.

e-mokslovartai.lt svetainė/e-mokslovartai.lt svetainė
e-mokslovartai.lt svetainė/e-mokslovartai.lt svetainė

Įvertinant sistemos kainą, kiekvienam apsilankiusiam unikaliam sistemos vartotojui tektų po 80 eurų.

Anot 15min skaitytojos, iškart buvo aišku, kuo tai pavirs, ji teigė, kad „siutina pinigų švaistymas“.

„Pažiūrėkime, ką turime šiandien. Reikia vilkti tokius beprasmius projektus į dienos šviesą, kad vieną kartą būtų baigtas beprasmiškas finansavimas“, – rašo skaitytoja.

15min išbandė e-mokslovartai.lt, ir informacija pasitvirtino. Svetainė itin tuščia, ne visos funkcijos veikia, o ir jos prasmės nematyti.

Dabartinis MITA vadovas Kęstutis Šetkus, darbą pradėjęs prieš trejus metus, šią sistema vadina „Damoklo kardu“ – išjungti negalima, nes privalo veikti iki 2020 metų, patobulinti negalima, nes pernelyg archajiška, ir pigiau būtų sukurti naują. O ir sektorius bei prioritetai pasikeitė. O tai yra didžiausias MITA įgyvendintas projektas, bent jau remiantis viešųjų pirkimų verte.

Oficialus MITA komentaras pateiktas raštu – sistema naudinga ir puikiai veikia.

IT ekspertas Marius Pareščius patikina, kad idėja galėjo būti gera, tik įgyvendinta netinkamai, o privatus verslas ją įgyvendintų už 100-200 tūkst. eurų.

Siūlo pirkti laboratorinės pelės priežiūrą, bet neveikia

Tik atsidarius pačią svetainę į akis krinta itin paprastas ir niekuo neišskirtinis dizainas. Bet tai gali būti ir privalumas.

Tačiau pirmiausia į akis krenta tai, kad ji beveik tuščia ir mažai palaikoma. Paspaudus skiltį „Finansuojame“ galima atrasti vieną paraišką institucijoms. Paspaudus skiltį „Bendraujame“ – nėra nieko. Inovatyvių produktų kataloge yra apie 60 produktų, kurie paskutinįkart atnaujinti 2017-aisiais.

Vienintelis įstabus dalykas – išteklių kataloge suvesti 1650 įrenginių, paslaugų ar tyrimų, kuriuos siūlo universitetai. Kaip vėliau paaiškino MITA vadovas, universitetams teko netgi sumokėti, kad jie čia duomenis suvestų.

Pirma mintis buvo – uždaryti kuo greičiau, – sako MITA vadovas K.Šetkus.

Galbūt daugiau funkcijų yra prisijungus kaip vartotojui? Bandome prisiregistruoti.

Bandant prisijungti e.parašu sistema „pakibo“ ir terodė baltą langą. Svetainė nereagavo netgi į bandymus puslapį atnaujinti – reikėjo iš naujo perkrauti naršyklę. Iš antro karto prisijungti jau pavyko.

Vidinėje sistemoje jau gerokai daugiau skilčių, tačiau daug jų yra visiškai tuščios: skelbimų lenta, vykdomi MTEP projektai, partnerių paieškos prašymai, skelbimai, prašymai, forumas – jokios informacijos. Tiesa, forumo diskusijoms „pagyvinti“ 2015 metais buvo sukurtos kelios temos, prie kurių nėra nei vieno įrašo, o peržiūrų skaičius siekia nuo 8 iki 31 per visą laikotarpį.

Na, panašu, ne bendravimui platforma skirta. Galbūt pirkti mokslininkų paslaugoms?

Bandome ką nors įsigyti iš katalogo. Kadangi biudžetas moksliniams tyrimams nebuvo numatytas, ieškome pigiausių paslaugų.

Mes kaip verslas padarytume katalogą ir klasifikatorių, paleistume konkurencinį produktą. Tai mums išeitų sukurti už kokį 100-200 tūkst. eurų biudžetą, – sako M.Pareščius

„Kiaušinių lukšto tvirtumo nustatymas“ – 1,1 euro. Valio, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas čia siūlo tikrai nebrangių paslaugų, spaudžiame. Atsidaro užsakymo forma, kuri visiškai tuščia – prašoma suvesti netgi paslaugos pavadinimą. Be jo metamos klaidos, bet mes pavadinimą jau spėjome ir pamiršti.

Vida Press nuotr./Kiaušinis
Vida Press nuotr./Kiaušinis

Bandome trečią ir paskutinį kartą: „Laboratorinių gyvūnų (pelių, žiurkių ir triušių) laikymas eksperimento laikotarpiu“ viename iš universitetų. 2,32 euro. Turbūt už dieną. Šį kartą mes jau nusikopijavę pavadinimą, bandome užpildyti užsakymo formą. Tačiau tuo užsakymas ir baigėsi – nereikia nei mokėti, nei nurodyti duomenis. Atsiranda tik įrašas apie užsakymą „Pirkimų sąraše“, čia jo netgi atšaukti negalima.

Per porą dienų niekas su 15min nei susisiekė, nei pasidomėjo noru apgyvendinti laboratorinę pelę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Klonuotos pelės
AFP/„Scanpix“ nuotr./Klonuotos pelės

MITA vadovas: „Liūdna ta sistema“

15min nusiuntus klausimus į MITA, gavome ir oficialų atsakymą, kad sistema gera ir veikia tinkamai, ir pasiūlymą susitikti su MITA vadovu Kęstučiu Šetkumi. Pamanėme, galbūt nemokame sistema naudotis. Tačiau atvykus MITA vadovas žodžių į vatą nevyniojo.

„Aš tai nieko neslėpsiu. Vadovauju įstaigai apie trejus metus, aš ją radau atėjęs kaip dovaną. Kaip pradžioje sakiau, kabo kaip Damoklo kardas. Pirma mintis buvo – uždaryti kuo greičiau arba kažką daryti. Išsikvietėme buvusius tiekėjus, klausiame, ar galima keisti – keisti negalima, nes iš esmės ten sistema archajiška. Kiekvienas keitimas kainuotų labai daug. Viskas ten suplanuota kokiais 2011 metais, veikia ant senų duomenų bazių. Nesu IT specialistas, bet suplanuota taip, lyg važiuotume į Klaipėdą per Panevėžį – labai ilgas kelias“, – atsidūsta K.Šetkus.

Viešąjį pirkimą sistemai diegti 2014-aisiais metais laimėjo UAB „DTS Solutions“ už 683 tūkst. eurų. Atskirai pirktos įvairios dokumentacijos ir kt. paslaugos, rodo kontraktai.eu duomenys. Nurodoma, kad tiekėjo siūlymas įvertintas 96,97 balo iš 100 galimų, toks pasiūlymas nukonkuravo kitus du tiekėjus.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Šetkus
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Šetkus

K.Šetkus nejuokauja – jam pradėjus darbą sistema buvo dar gerokai prastesnė, o dabar ji jau patobulinta.

„Tai dabar puslapis užturbintas tiek, kad įmanoma vartoti. Bet iš esmės nieko daryti neįmanoma, reikia laukti, kol pasibaigs stebėsenos laikotarpis – 5 metai, nes kitu atveju reikėtų grąžinti valstybei pinigus“, – sako K.Šetkus.

Tačiau jis patikina, kad sistema kai kur vis tik naudojama – dalį MITA vidinių procesų perkėlė į elektroninę erdvę.

„Anksčiau mums paraiškas, visus dokumentus veždavo popieriais. Tuomet apie jokias ES paramos svetaines dar nebuvo net minčių. Tai mes sistemą naudojame viduje – visos paraiškos, visi ekspertai, teikiama čia. Pas mus tūkstantis ekspertinių vertinimų būna per metus“, – sako K.Šetkus. Taip pat, anot jo, sistema naudojama, kai verslas prašo įvertinti atitikimą mokesčių lengvatoms kreipdamiesi į VMI.

K.Šetkus pripažįsta, kad ta vieta, kur verslas ir mokslas susitinka ir mainosi paslaugomis, ši svetainė netapo.

„Aš nieko neginsiu. Matėte, visa suma milijonas. Pati sistema kainavo 600 tūkst. eurų, o kur kiti 400 tūkst. eurų – tuo metu buvo įdarbinti universitetų mokslininkai, galbūt po 0,25 etato ar kažkiek, ir jie suvedinėjo informaciją. Tai kol mes jiems mokėjome pinigus, tol dirbo“, – sako K.Šetkus ir priduria, kad kartais patys MITA darbuotojai suvedinėdavo universitetų atsiųstą informaciją.

Jis aiškina, kad buvo daug nesėkmę lėmusių faktorių: atskiri universitetai norėjo savo sistemų, paraiškų teikimo funkcionalumas vėliau įgyvendintas esinvesticijos.lt puslapyje.

Paklaustas, kodėl 15min nepavyko įsigyti universitetų paslaugų, jis taip pat patikino, kad aktyviai su tokiomis užklausomis nedirbama – galbūt 15min siekis apgyvendinti laboratorinę pelę nugulė kieno nors pašto dėžutėje.

Sistema gavo apdovanojimą?

Dar labiau stulbina K.Šetkaus teiginys, kad ši sistema gavo apdovanojimą.

„Ji pelnė prizą kaip geriausia ES priemonėje („Pažangios elektroninės paslaugos“ – 15min), kurioje yra 11-12 projektų. Tai aš nežinau, kaip tuomet gyvena tie kiti projektai. Peržiūrėjau aš tą sąrašą, nėra taip, kad žinočiau bent kurį iš jų labai stipriai“, – sako K.Šetkus.

Iš tiesų 2007-2013 m. paramos laikotarpiu pagal priemonę „Pažangios elektroninės paslaugos“ buvo įgyvendinta 16 projektų, pagal juos išmokėta 27,5 mln. eurų lėšų. Visus projektus galima peržiūrėti čia.

Oficialus atsakymas: pasikeitė verslo-mokslo poreikiai

15min atsiųstame MITA komentare teigiama, kad pradinė E-mokslo vartų idėja nuo dabartinės skiriasi, nes per keletą metų smarkiai pasikeitė rinkos, verslo-mokslo poreikiai.

„E-mokslo vartuose įdiegta pati informacinė sistema (MTEPIS) sėkmingai veikia. Didžiausia apimtimi ji skirta MITAI elektroninių būdu pateiktų paraiškų administravimui, veikianti kaip vidinė e. sistema ir naudojama MITA klientų aptarnavimui (paraiškų, ataskaitų teikimas, ekspertinis vertinimas).

Kol buvo kuriami E-mokslo vartai, įvyko daug pokyčių mokslo pasaulyje, atsirado tokia sistema kaip www.esinvesticijos.lt ir daugybė kitų (KTU https://apcis.ktu.edu). Susikūrė slėniai, atviros prieigos centrai, kurių keitėsi tikslai, aprašai. Keitėsi Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo politika ir nuomonė šiuo klausimu.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laboratorijoje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laboratorijoje

Vykstant šiems pokyčiams MTEPIS modifikavimui nebuvo skiriamos papildomos lėšos, kad užtikrinti tinkamą viešinimą ir efektyvesnį jos veikimą“, – teigiama komentare.

Aiškinama, kad dabar E-mokslo vartai turi kitą koncepciją ir pastovius MITA klientus, siekiama mažinti biurokratinių procedūrų naštą, čia skelbiant finansuojamus konkursus, teikiant dokumentus.

„E-mokslo vartų rezultatai pateisino lūkesčius tik iš dalies, kadangi viena dalis, skirta paraiškų teikimui yra sėkmingai veikianti, kita dalis – skirta produktų pristatymui ir bendravimui nėra populiari, nes trūksta mokslo ir studijų institucijų motyvacijos, suinteresuotumo, o tuo pačiu ir verslo aktyvesnio įsitraukimo ir susidomėjimo“, – rašoma komentare.

Per metus – 5,5 tūkst. unikalių vartotojų

MITA tikina, kad E-mokslo vartų svetainė yra lankoma tiek Lietuvos, tiek užsienio klientų.

„Remiantis „Google Analytics“ duomenimis, 2016-2018 m. iš viso portalas aplankytas 43236 kartus, iš jų 16524 unikalūs apsilankymai pagal vartotojų IP adresą. Daugiausiai lankytojų iš Lietuvos – 13816, JAV – 376, Prancūzijos – 328 ir Jungtinės Karalystės – 316“, – teigiama komentare.

Šiuo metu sistemoje yra užsiregistravę 206 juridiniai asmenys ir 1290 fizinių naudotojų, įskaitant vieną žurnalistą. Iš viso sistemoje buvo paskelbti 24 kvietimai, gautos 1097 paraiškos.

MITA teigia, kad neturi informacijos, kiek iš tiesų portale atlikta paslaugų ar prekių pardavimo sandorių.

„Pastebėjome, kad gavus užsakymą, paslaugų teikėjai toliau bendrauja su užsakovais tiesiogiai, nesinaudojant E-mokslo vartų platforma. Dažnai tiek paslaugos užsakovas, tiek paslaugos tiekėjas tik suranda vienas kito kontaktus E-mokslo vartų pagalba ir vėliau tęsia bendravimą tiesiogiai. Jokie atsiskaitymai, mokėjimai per E-mokslo vartų platformą nevykdomi“, – teigiama komentare.

Įvertinant sistemos kainą, kiekvienam apsilankiusiam unikaliam sistemos lankytojui tektų po 80 eurų, už juos būtų galima įsigyti mėnesio trukmės laboratorinės pelės laikymo paslaugą arba patikrinti 72 kiaušinių lukšto tvirtumą.

„E-mokslo vartų svetainės išlaikymas kainuoja 26 tūkst. eurų per metus už virtualių resursų nuomos paslaugas. Ją ketinama pagal įsipareigojimus išlaikyti iki 2020 metų“, – dėstoma komentare.

M.Pareščius: svarstėme privatų analogą, kainuotų 100-200 tūkst. eurų

Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius vertina, kad gera idėja įgyvendinta itin netinkamai, niekas prie jos nedirba, o verslas apskritai nuo projekto buvo izoliuotas. Jis vertina, kad geresnė būtų privati iniciatyva.

„Iš techninės pusės projektas įgyvendintas pusė velnio, viskas su tuo gerai. Bet klausimas, kas juo naudojasi, kaip juo naudojasi, ir kas kaltas, kad nesinaudoja. Idėja buvo labai gera – paimti visą inovacinį potencialą iš mokymo institucijų, sudėti tai įvairių priemonių ir paslaugų pavidalu į vieną vietą ir paskui tai naudoti tam, kad atėjus iš išorės paslaugą būtų galima užsisakyti“, – sako M.Pareščius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Pareščius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Pareščius

Anot jo, iki šiol Lietuvoje itin sudėtinga atrasti informacijos, kokios egzistuoja laboratorijos, kokias paslaugas jos teikia.

„Toks portalas turėtų būti kaip brokeris tarp užsakovo ir to, kuris turi įrangą, ir gali padaryti darbus, ar tai būtų mokslininkas, ar institutas, ar universitetas. Man panašu, kad portalas labai vangiai buvo reklamuotas, turbūt rinkodarai lėšų apskritai nebuvo skirta. Antra, mokslo institucijos nenaudoja šito portalo kaip įrankio, jos naudoja savo vidines sistemas ir joms to užtenka“, – sako M.Pareščius.

Jis piktinasi, kad iš pat pradžių e-mokslovartai.lt buvo kuriami tik atviros prieigos centrams, tuo tarpu privatus verslas čia negalėjo pasiūlyti savo paslaugų.

„Kadangi mes esame komerciniai tiekėjai, mums čia net neleidžia talpinti informacijos. Privačios įmonės negalėtų čia pasiūlyti savo laboratorinių tyrimų“, – pastebi M.Pareščius.

Jis apibendrina, kad už kone pusantro milijono eurų Lietuva nusipirko katalogą, kuriame „80 proc. sudaro aktuali informacija, o likusi 20 proc. – nesudėta ar neatnaujinta, už tokį pinigų švaistymą galima duoti per ausis“.

„Buvo mintis pasidaryti tokį komercinį portalą. Mes kaip verslas padarytume katalogą ir klasifikatorių, paleistume konkurencinį produktą. Tai mums išeitų sukurti už kokį 100-200 tūkst. eurų biudžetą, keliasdešimt tūkstančių eurų per metus kainuotų palaikymas, ir gautume kažkokį procentą nuo užsakymų“, – keliais kartais mažesnes sumas mini M.Pareščius.

Jis patikina, kad prieš kelerius metus ir pats bandė naudotis portalu, tačiau galiausiai jį atbaidė itin didelis brukalo kiekis.

„Manau, kad prie tokio portalo turi sėdėti žmonės, kurie techniškai dirbtų su duomenų baze, priverstų atsinaujinti esamus dalyvius, įtraukti verslą kaip aktyvų dalyvį, galbūt socialinius partnerius, paslaugų pirkėjus. Dar man nepatinka tai, kad nėra visų paslaugų išverstų tvarkingai į anglų kalbą“, – įspūdžiais dalijasi M.Pareščius.

Sukurta sistema palikta be pinigų

Viena iš priežasčių, kodėl sukurta sistema apmirė – ji palikta be finansavimo. Tą pripažįsta ir MITA, ir jos vadovas.

Nuo projektavimo/kūrimo stadijos praėjo jau 5 metai – per tą laikotarpį, teigiama, nebuvo skirta jokių papildomų lėšų.

„Kad mokslas sėkmingai bendradarbiautų su verslu mūsų šalyje, turi būti taikomos įvairios priemonės, vykdoma kryptinga politika šiuo klausimu. E. mokslo vartų platforma yra įrankis, kuris gali pagelbėti mokslui ir verslui. Didelė atsakomybė čia tenka mokslui, kuris neturi motyvacijos ir nesiekia pilnai išnaudoti šios sistemos galimybių. Mokslo ir studijų institucijos neskatina darbuotojų pildyti/pateikti informaciją. Pagrindinė problema, kad norint sistemą išlaikyti patrauklia, reikia ją pastoviai tobulinti, nes keičiasi tiek technologijos, tiek mokslo/verslo poreikiai, rinkos situacija“, – teigiama MITA komentare.

Pats K.Šetkus įžvelgia blogybę – sistemoms keliami ilgalaikiai tikslai, tačiau jos finansuojamos tik trumpą laikotarpį.

„Tokioms sistemoms turėtų būti ilgalaikis palaikymas, atnaujinimas, kūrimas. Sistema niekada neveiks be žmogiškojo faktoriaus, jei prie sistemos nedirba žmonių“, – sako K.Šetkus ir pažymi, kad net ir esamas palaikymas organizacijai yra brangus, esant dabartiniam finansavimui.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai

Jis viliasi, kad šalyje peržiūrint inovacijų politiką bus konsoliduotas sektorius ir atsiras viena stipri organizacija, kuri stiprins mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

„Blogybė, kad vos ši sistema pasibaigs, atsiras, ne mes, bet galbūt kažkas kitas, kas vėl norės kurti kokią sistemą. Ir vėl bus kuriama, ir vėl identiškai turbūt bus skiriama lėšų sukūrimui. Nežinau, kaip to išvengti, nes iš svetimų klaidų dažniausiai nesimokoma“, – atsidūsta K.Šetkus.

Anot jo, kuriant sistemą buvo numatyta, kad jos palaikymui bus skiriama 400 tūkst. litų, tačiau vėliau tie pinigai organizacijos nepasiekė.

2020 m. laukia baigtis

„Formaliai jos uždaryti negalime iki 2020 metų. Tuomet esame numatę projekto kokybės vertinimą ir kaštų analizę, ją teiksime ministerijoms. Tai kaštai, manau, bus nežmoniškai dideli jos tolesnei egzistencijai. Vien IT daliai tektų skirti apie 2 mln. eurų, tai dvigubai didesnė suma, nei kainuotų sukurti naują“, – sako K.Šetkus.

Anot jo, norint kad sistema tinkamai veiktų, tektų perprogramuoti visą techninę dalį, pasirinkti kitokią platformą.

VU: nereikia svetainės tapatinti su paslaugomis

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Virginija Bukelskienė pateikė komentarą apie publikaciją, prašydama atsieti MITA prižiūrimą svetainę nuo joje teikiamų paslaugų. Pateikiame visą neiškraipytą komentarą:

„Neveikiančiai MITA svetainei iliustruoti pateikti du skirtingų mokslo institucijų, nesusijusių su šios svetainės funkcionavimu, mokslinių paslaugų pavyzdžiai. Jie be konteksto gali atrodyti kaip mokslo parodija ir visuomenei piršti mintį, kad ne tik MITA pinigus švaisto, bet ir mokslininkai užsiima nereikšminga veikla.

Kalbant apie bandomuosius gyvūnus, ypač peles, pažymėtina, kad jos yra puikus visų gyvų būtybių, tarp jų – ir žmogaus, modelis, be kurio į rinką nebuvo paleistas nė vienas vaistas, kuris leido suprasti ir patikrinti daugybę mokslinių teorijų. Pasitelkiant pelių modelį buvo suprasta daug genetinių ligų, paruoštos piktybinių ligų gydymo schemos. Tačiau šis sąrašas tikrai nėra baigtinis. Bandomųjų pelių kaina gali siekti kelis šimtus eurų, atitinkamai kainuoja ir šių gyvūnų laikymas, o kainą lemia daugelio metų mokslininkų darbas, įdėtas kuriant tokius gyvus modelius.

Europos Sąjungoje bandymus su gyvūnais reglamentuoja labai griežti juridiniai dokumentai, kurių pagrindinis reikalavimas – garantuoti bandomųjų gyvūnų gerovę. Tai reiškia, kad eksperimentatorius turi užtikrinti maksimalų gyvūnų komfortą mainais į tai, kad gyvūnai aukoja save dėl žmogaus interesų. Eksperimentus su gyvūnais gali atlikti tik specialų pasiruošimą turintys darbuotojai, kurie puikiai žino, kad dirbant reikia galvoti apie gyvūną, jo patiriamus nepatogumus, kas reiškia, kad būtina gerbti gyvybę. To reikalauja ne tik juridiniai dokumentai, bet ir eksperimentatoriaus etika. Šios ir daugelis kitų priežasčių rodo, kad eksperimentai su gyvūnais nėra nei paprasti, nei prasti, nei pigūs.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką