Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 05, 08:00

Mylimasis iš egzotiškos šalies ir kitos sukčių kaukės: įsidėmėkite 7-ias populiariausias

„Ir kaip reikėjo šitaip pasimauti!“, – pažyra komentarų, pasirodžius dar vienai istorijai apie gyventoją, atidavusį ar atidavusią santaupas netikram investicijų brokeriui, interneto simpatijai ar „pareigūnui“. Vis dėlto ironizuoti nevertėtų: šių dienų finansiniai sukčiai yra taip įvaldę technologijas ir psichologinę manipuliaciją, kad apsigauti galime kiekvienas. Vis dėlto, iš ko pažinsi sukčių?
Finansiniai sukčiai naudojasi įvairiomis kaukėmis, kad įtikintų auką ir paskatintų atiduoti pinigus. Siekis prisijungti prie asmens interneto banko arba raginimas padaryti pavedimą – bendras visiems apgavikų scenarijams.
Finansiniai sukčiai naudojasi įvairiomis kaukėmis, kad įtikintų auką ir paskatintų atiduoti pinigus. Siekis prisijungti prie asmens interneto banko arba raginimas padaryti pavedimą – bendras visiems apgavikų scenarijams. / LBA nuotr.

Ekspertai konstatuoja, kad sukčiavimo būdai, laikui bėgant, koreguojami ir modifikuojami, priklausomai nuo aktualijų, atsirandančių naujų paslaugų bei technologijų tendencijų. Šiuo metu jų spektras – gana platus, tačiau dažniausiai pasitaikančius vis dėlto galima suskirstyti į kelias grupes, primena Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė. Anot jos, tai ir buvo padaryta rengiant LBA bei jos narių kartu su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais šiuo metu vykdomą sukčiavimo prevencijos kampaniją „Atpažink sukčių“.

Interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt galima rasti septynių šiuo metu dažniausiai pasitaikančių sukčių kaukių aprašymus ir tikrų faktų pagrindu sukurtas istorijas. Šios leidžia su sukčiais nesusidūrusiems skaitytojams susidaryti vaizdą, kaip gali atrodyti bendravimo su apgavikais situacijos, kokios „raudonos vėliavėlės“ gali padėti atpažinti sukčių prieš įvykdant jo prašymus.

„Spęsdami pinkles, sukčiai skiria vis daugiau dėmesio. Todėl kalbos klaidų, interneto svetainių ar laiškų dizaino netikslumų, kurie bematant gali išduoti apgaulę, sukčiautojų žinutėse pasitaiko vis rečiau, o telefonu institucijų atstovais, investicijų brokeriais, finansų specialistais, įmonių vadovais apsimetantys apgavikai dirba kaip profesionalūs aktoriai, dar ir gebantys manipuliuoti potencialia auka“, – akcentuoja E. Čipkutė.

LBA nuotr./LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė pataria atkreipti dėmesį į sukčių scenarijams būdingus triukus, kad būtų galima nuo jų apsisaugoti.
LBA nuotr./LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė pataria atkreipti dėmesį į sukčių scenarijams būdingus triukus, kad būtų galima nuo jų apsisaugoti.

Šiuo metu Lietuvos sukčiavimo prevencijos ekspertai linkę išskirti 7-is dažniausiai pasitaikančius finansinio sukčiavimo scenarijus. Tikrų faktų pagrindu aprašytas situacijas verta įsidėmėti kiekvienam iš mūsų.

1. Sukčiai, apsimetantys policija

Agnė, nedidelio miesto kultūros įstaigos vadovė, vieną popietę sulaukė skambučio – vyriškis prisistatė policijos komisariato tyrėju Egidijumi P. Pasiteiravo, ar moteris pažįsta Živilę K. ir informavo, kad ši yra sulaikyta, o tarp jos daiktų neva rasti Agnės vardu pagaminti dokumentai: tapatybės ir banko kortelės... Pakvietęs kitą dieną apsilankyti komisariate, pasiūlė iškart sujungti su banku, kurio specialistai užblokuos Agnės mokėjimo korteles, kad jomis nepasinaudotų piktavaliai.

„Bankininkė“ liepė Agnei diktuoti prisijungimo prie interneto bankininkystės kodus, ir tuomet moteriai toptelėjo, kad visa tai labai įtartina. Numetusi ragelį, ji nubėgo į greta esantį komisariatą – paaiškėjo, kad joks Egidijus P. čia nedirba ir niekuomet nedirbo, o Agnė ką tik sėkmingai išsisuko iš sukčių spąstų.

Šiame scenarijuje nenumatyta situacija ir tariamo pareigūno autoritetas pasitelkiami kaip dingstis jungtis prie gyventojo banko sąskaitos, tad jo prašoma prisijungimo duomenų, raginama neva saugumo sumetimais kuo skubiau viską atlikti. Tad reikia nepamiršti, kad nei policijai, nei banko specialistai neprašys telefonu diktuoti konfidencialios informacijos.

LBA nuotr./Savo aukas finansiniai sukčiai medžioja ir skambučiais, ir SMS žinutėmis, ir laiškais.
LBA nuotr./Savo aukas finansiniai sukčiai medžioja ir skambučiais, ir SMS žinutėmis, ir laiškais.

2. Romantiniai sukčiai

Romantiniu sukčiavimu užsiimantys nusikaltėliai savo aukas medžioja pažinčių ir bendravimo programėlėse, socialiniuose tinkluose. Viename iš jų ant sukčių kabliuko užkibo ir 70 metų perkopusi vilnietė Birutė. Ji patikėjo bendraujanti su Sirijoje tarnaujančiu amerikiečiu kariškiu Džonu. Pabrėžtina šiluma, sklidusi iš jo žinučių, į lietuvių kalbą išverstų per automatinę programėlę, Birutę „nuginklavo“ taip, kad ši pamiršo sau būdingą atsargumą ir be dvejonių atliko pavedimus, po kurio laiko Džonui atsargiai paprašius pervesti pinigų – neva sumokėti muitinės mokesčiams už jai siunčiamą dovaną.

Bankas paprastai atpažįsta netipinę klientų elgseną, todėl šiuo atveju ėmė domėtis detaliau. Į situaciją įsitraukus saugumo specialistams, Birutei pavyko išsaugoti 10 tūkst. eurų siekusią sumą: 3 tūkst. eurų dydžio pervedimą pavyko sustabdyti, o 7 tūkst. eurų jau pervestų pinigų buvo sugrąžinti iš gavėjo banko.

Įtarimų šis scenarijus tikrai gali sukelti neiškart: pradžia visuomet būna romantiškas bendravimas. Būkite budrūs, jei naujas bičiulis ar bičiulė po kiek laiko ima jūsų prašyti pinigų, dovanų ar asmeninių duomenų. Tai gali būti subtiliai reiškiami, neįkyrūs prašymai, apipinti pasakojimais apie nenumatytus sunkumus, pavyzdžiui, laikinai užblokuotą sąskaitą, pamestą mokėjimo kortelę ar, atvirkščiai, artimųjų ligas ir pan., netgi šantažas dėl pateiktų intymių nuotraukų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

Svarbu ir neatskleisti savo interneto bankininkystės duomenų, neatlikti pavedimo kito asmens vardu, neskubėti skolintis pinigų iš pažįstamų ar finansų įstaigų, kad įvykdytumėte prašymus.

LBA nuotr./Pažintys ir bendravimas internetu – puiku, tačiau verta būti budriems, jeigu naujoji simpatija vengia įsijungti kamerą ir pasikalbėti, tačiau pradeda užsiminti apie finansinius sunkumus.
LBA nuotr./Pažintys ir bendravimas internetu – puiku, tačiau verta būti budriems, jeigu naujoji simpatija vengia įsijungti kamerą ir pasikalbėti, tačiau pradeda užsiminti apie finansinius sunkumus.

3. Sukčiai, apsimetantys banku

Dar vienas telefoninių sukčių pamėgtas scenarijus – skambučiu, SMS ar laišku banko vardu pranešti apie neva įtartinas operacijas ar sąskaitos blokavimą. Dalykiškas skambinančiojo tonas ir pasakos apie grėsmę jūsų santaupoms nėra priežastis vykdyti nurodymus. Atminkite: finansų įstaigos kliento nuotolinei identifikacijai pasitelkia kitus sprendimus ir neprašo diktuoti interneto bankininkystės PIN kodų banko tarnautojui. Jei taip nutiko, juolab kai „bankas“ pats jums paskambino – tikriausiai turite reikalų su finansiniais sukčiais.

Be to, sukčiai bendrauja ne tik skambučiais, bet ir laiškais ar siunčia SMS žinutes, kurios gali įkristi į tikro banko siųstų pranešimų srautą telefone. Nespauskite nuorodų tokiose žinutėse ir netvirtinkite jokių operacijų, kurių patys neinicijavote: bankai nesiunčia SMS aktyvių nuorodų ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos asmeninės informacijos. Taip pat banko darbuotojai jokiais atvejais nevyksta suteikti paslaugų į namus.

4. Netikri vadovai

Kai vieną vakarą į bendrovės vyriausiosios buhalterės Danutės el. pašto dėžutę įkrito atostogaujančio direktoriaus Vygando laiškas su prašymu patikslinti įmonės banko sąskaitos likutį, moteris nesiryžo skambinti šefui. Kitą rytą Vygandas vėl parašė, nurodydamas naujo verslo partnerio sąskaitos numerį, kuriuo reikėjo atlikti 20 000 eurų avansinį pavedimą. Danutė suformavo ir patvirtino mokėjimą.

Po kurio laiko vadovas parašė, kad pavedimas, matyt, nepavyko, arba buvo klaidingai suvesti gavėjo duomenys, gal Danutė galėtų jį pakartoti?.. Buhalterė prisijungė prie įmonės e-bankininkystės – suma buvo nuskaičiuota. Dar kartą ėmėsi atidžiai skaityti laiškus su nurodymais. Ir tik tuomet atkreipė dėmesį, kad elektroninio pašto adresas buvo ne toks, kuriuo naudodavosi direktorius – su tikruoju sutapo tik siuntėjo vardas ir pavardė... Paaiškėjo, kad įmonė susidūrė su sukčių ataka. Teko kreiptis į banką ir policiją bei pradėti tyrimą.

Jei esate vienas iš įmonės finansų specialistų ir atsidūrėte panašioje situacijoje, pirmiausia įsitikinkite, ar pašnekovas tikrai yra tas, kuo prisistato, nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais. Ir nepamirškite, kad galite sulaukti gana įtikimai atrodančių netikrų dokumentų, nuorodų į banko internetinį puslapį, įtaigių skambučių, kurių metu gali būti ne tik bandoma apgauti, tačiau ir susirenkami duomenys tiek apie jus, tiek apie jūsų aplinką.

LBA nuotr./Jeigu įtariate tapę finansinių sukčių auka, nedelskite ir praneškite savo bankui bei policijai.
LBA nuotr./Jeigu įtariate tapę finansinių sukčių auka, nedelskite ir praneškite savo bankui bei policijai.

5. Apsimetėliai verslo partneriai

Nedidelės paslaugų įmonės vadovas Robertas įgyvendino didelį projektą, kurio metu iš skirtingų tiekėjų buvo intensyviai perkamos reikalingos paslaugos ir gaminiai. Per trumpą laiką iš įvairių įmonių atkeliavo nemažai sąskaitų. Verslininkas, kaip ir paprastai, pavedimus atlikdavo pats, buhalteriui tik perduodavo dokumentus ataskaitoms parengti.

„Sutapo, kad iš buhalterio skambučio apie netinkamą sąskaitą sulaukiau dar neatlikęs pavedimo – paaiškėjo, kad dokumente nurodytas ne tas banko sąskaitos numeris, kuris buvo įrašytas mūsų sutartyje su šia įmone. Darkart įsitikinau, kiek svarbus akylumas ir glaudus bendradarbiavimas su kolegomis“, – pasakojo verslininkas.

Būkite atidūs – nauji darbuotojai, „pamiršti“ atsiųsti mokėjimo dokumentai, laiškai su nauja informacija apie įmonės sąskaitos numerį ir kiti skubos tvarka daromi pakeitimai gali būti sukčių triukai. Nedvejokite kreiptis į tiekėjus ar partnerius patikslinimo. Naudokite tik oficialiai pateiktus duomenis ir susikurkite procedūras mokėjimų bei kitos oficialios informacijos atnaujinimui.

6. Netikri investicijų brokeriai

Sulaukęs įtaigiai kalbančio investicijų brokeriu prisistačiusio Sergejaus skambučio, pardavėjas Viktoras nusprendė „paauginti“ porą šimtų savo sutaupytų eurų pasiūlytoje investicijų platformoje. Po poros savaičių sumai grafikuose pasiekus 7000 eurų, vilnietis pasiteiravo, ar galėtų atgauti savo investuotas ir uždirbtas lėšas? Brokeris pareiškė, kad, traukiantis iš platformos, reikės susimokėti mokesčius. Įvertinus galimus bendrovės praradimus, Viktoro skola esą siektų 10 000 eurų. Naujai iškeptas investuotojas ne juokais išsigando ir kreipėsi į savo banką bei teisėsaugą.

Papasakojęs apie situaciją ir nurodęs bendrovės pavadinimą, suprato buvęs apgautas – specialistai paaiškino, kad tokie atvejai yra gana dažni. Dabar vyksta tyrimas. Pinigus vyras tikisi atgauti, tačiau atostogoms reikia taupyti iš naujo.

Investiciniai sukčiai įprastai kontaktą mezga skambindami telefonu. Neverta leistis į diskusijas ir svarstyti greito praturtėjimo galimybių, jeigu entuziastingas pokalbininkas žada greitą grąžą, teikia neva vienetinį pasiūlymą, tačiau bendrauja įkyriai ir reikalauja tučtuojau apsispręsti, prašo parsisiųsti programas į savo kompiuterį, rodo sunkiai įtikimus investicijų augimo scenarijus. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.

7. Interneto „prekeiviai“ ir „pirkėjai“

Pastaruoju metu su jais neretai susiduriama, parduodant prekes per skelbimų portalus. Potencialūs pirkėjai, paprastai – teiraudamiesi SMS žinute ar per kurią nors pokalbių programėlę, – pasiūlo atsiskaityti už parduodamą prekę per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su gana žinomo šios srities paslaugų teikėjo vardu, kviesdami pardavėją įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis – neva šitaip padarius, pirkėjas patogiai gaus prekę. Iš tiesų šitaip išgaunami pardavėjo konfidencialūs duomenys. Nepasimaukite: vienintelė informacija, tikrai reikalinga pirkėjui, pasirengusiam susimokėti už pirkinį, yra pardavėjo sąskaitos numeris.

Savo ruožtu bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti, o, kilus įtarimų, nepateikti įtartinose formose savo kortelės duomenų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką