Kitaip tariant – tai ne tik estetinė problema, tai gali būti vartotojų teisių pažeidimas, primena teisininkė.
Pažiūrėkime praktiškai, ką tokioje situacijoje leidžia Lietuvos teisė.
Kada kirpimas laikomas nekokybiška paslauga?
Paslauga, pasak R.Joskaudienės, laikoma netinkamos kokybės, kai ji neatitinka susitarimo su klientu, įprastų profesinių standartų, pagrįstų vartotojo lūkesčių.
Ji pateikė pavyzdžių iš praktikos: nukirpta visiškai kitaip nei susitarta, aiškiai matoma asimetrija ar klaidos, per trumpai nukirpti plaukai nepaisant aiškaus nurodymo, sugadinta plaukų struktūra naudojant netinkamas priemones, nesilaikyta higienos reikalavimų.
Tokiu atveju, pasak R.Joskaudienės, vartotojas turi teisę reikalauti pašalinti trūkumus arba kompensuoti žalą.
Ko vartotojas gali reikalauti?
Pagal vartotojų teisių apsaugos principus galima reikalauti nemokamai ištaisyti paslaugos trūkumus, sumažinti paslaugos kainą, grąžinti pinigus, atlyginti papildomas išlaidas (pvz., korekciją kitame salone).
Pasak R.Joskaudienės, svarbu tai, kad reikalavimas turi būti konkretus – ne „spręskite problemą“, o aiškiai nurodyta suma ar veiksmas.
Pirmas žingsnis – pretenzija salonui
Dauguma žmonių, anot teisininkės, daro klaidą – rašo komentarą socialiniuose tinkluose.
Teisiškai pirmas žingsnis turi būti rašytinė pretenzija paslaugos teikėjui.
„Svarbiausi terminai: per 3 mėnesius nuo paslaugos suteikimo reikia kreiptis į saloną, salonas turi atsakyti per 14 dienų. Pretenzijoje reikia nurodyti, kada suteikta paslauga, kokie trūkumai nustatyti, kokį konkretų reikalavimą keliate“, – aiškino R.Joskaudienė.
Kur kreiptis tuomet, jei salonas ignoruoja?
Jeigu verslininkas neatsako arba atsisako spręsti problemą, ginčas gali būti sprendžiamas per Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tai, pasak teisininkės, nemokama vartojimo ginčų nagrinėjimo procedūra.
„Procesas paprastai atrodo taip: pretenzija salonui, atsakymo laukimas 14 dienų, skundas VVTAT, sprendimas paprastai priimamas per ~90 dienų. Jeigu sprendimas neapskundžiamas teismui per 30 dienų – jis tampa privalomas“, – teigė R.Joskaudienė.
Kada reikia kreiptis į kitą instituciją?
Kartais problema nėra tik kirpimas. Jeigu kyla klausimų dėl higienos ar saugos, galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.
„Tai aktualu, jei naudojami nesterilūs įrankiai, pažeidžiamos higienos normos, kyla infekcijos rizika“, – komentavo teisininkė.
Pasak jos, vienas svarbiausių dalykų – įrodymai.
Ginčai dėl paslaugų dažniausiai laimimi arba pralaimimi dėl įrodymų, pažymėjo ji.
Vertingiausi įrodymai, anot R.Joskaudienės: nuotraukos iš karto po kirpimo, kvitas ar banko mokėjimas, susirašinėjimas su salonu, rezervacijos patvirtinimas, kito specialisto išvada apie klaidas.
Be jų, pasak teisininkės, ginčą laimėti gerokai sunkiau.
„Emocinis komentaras internete beveik niekada neatneša rezultato. Teisinė pretenzija – dažniausiai atneša“, – priminė R.Joskaudienė.
Labai dažnai vien jau profesionaliai suformuluota pretenzija, anot teisininkės, paskatina saloną grąžinti pinigus, pasiūlyti korekciją ar kompensaciją.
„Tad jeigu kirpimas nepavyko – vartotojas nėra bejėgis. Teisinė seka paprasta: kirpykla → pretenzija → vartotojų teisės → institucija → teismas (jei reikia). Svarbiausia – veikti laiku ir turėti įrodymus“, – apibendrino R.Joskaudienė.
