Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujasis Darbo kodeksas: ką jis atneš dirbančioms šeimoms? 

Tomas Davulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Tomas Davulis
Šaltinis: 15min
0
A A

Po ilgų diskusijų Seimo palaimintas naujasis Darbo kodeksas (DK) iki šiol kelia daug klausimų ir yra apipintas legendomis. Į klausimus kokios lengvatos laukia vaikus auginančių šeimų, kas yra lankstus darbo grafikas bei kokio tipo sutartys palankiausios šeimos ir darbo balansui palaikyti, atsako vienas iš pagrindinių DK kūrėjų, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis.

– Jei palygintume naująjį Darbo kodeksą su dabar galiojančiu, kokios svarbiausios naujos lengvatos išskirtinos šeimoms, auginančioms vaikus?

– Naujasis Darbo kodeksas numato nemažai lankstumo priemonių, kurios padės geriau planuoti savo laiką ir daugiau laiko skirti šeimai ir vaikams.

Pirmiausia yra išskiriama grupė darbuotojų, kuriems privaloma tvarka turi būti suteikiama ne visa darbo diena. Tai darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir pan.

Darbas ne visą darbo laiką bus apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

Šie asmenys ne viso darbo laiko režimu galės naudotis tiek, kiek jiems reikės, o grįžimas į viso darbo laiko režimą bus nepriklausomas nuo darbdavio valios – įspėjus prieš tris dienas, o darbdaviui sutikus ir anksčiau.

Darbas ne visą darbo laiką bus apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Tačiau teisės prašyti dirbti ne visą darbo laiką arba sugrįžti iš ne visos darbo dienos į visą įgyja ir visi kiti darbuotojai.

Kita priemonė – nuotolinis darbas. Nuotolinis darbas – tai darbo funkcijos atlikimas kitoje nei darbo vietoje.

Nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, pareikalavus dirbti nuotoliniu būdu darbdavys privalo tokį prašymą tenkinti, jei neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, o tokį darbdavio atsisakymą bus galima ginčyti darbo ginčų komisijose.

Nuotoliniu būdu galima dirbti ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos.

Taip pat išlieka galimybė pasiimti nemokamas atostogas. Ne trumpesnes nei 14 dienų trukmės nemokamas atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojui, auginančiam vaiką iki keturiolikos metų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Flashmobas už naują Darbo kodeksą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Flashmobas už naują Darbo kodeksą

Taip pat, iki trijų mėnesių trukmės nemokamas atostogas vaiko tėvui ar motinai – vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu).

Naujame kodekse išlieka ir mamadieniai bei tėvadieniai, kuriuos darbdavys privalo suteikti – darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

– Kokios numatomos papildomos garantijos, darbdaviui mažinant darbuotojų skaičių?

– Svarbu paminėti, kad darbdavys „mažinti darbuotojų skaičių“ galės tik tais atvejai, kai darbo organizavimo ar kiti pakeitimai bus realūs ir lems konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamų funkcijų nereikalingumą ir tik tuo atveju, kai net ir penkių dienų iki įspėjimo apie atleidimą pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos į kurią būtų galima perkelti darbuotoją.

Naujovė ir tai, kad mažinama darbdavio laisvė nustatyti atrankos kriterijus – įsigaliojus kodeksui šiuos kriterijus darbdavys turės derinti su darbo taryba, o jos nesant – su profesine sąjunga.

Pirmenybės teisę likti darbe turės: darbuotojai, kurie darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; auginantys daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni auginantys vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba prižiūrintys kitus šeimos narius (nedarbingus arba senatvės pensijos amžiaus su vidutiniu ir didesniu specialiųjų poreikių lygiu); darbuotojai, darbovietėje dirbantys ne mažiau nei 10 metų; darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau nei treji metai, taip pat pirmenybės teisė likti darbe bus nustatoma kolektyvinėse sutartyse bei darbuotojų atstovams, veikiantiems darbdavio lygmeniu.

– Kokias lengvatas pasirinkti atostogų laiką turi asmenys, auginantys vaikus?

– Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui privalomai turės būti sudaroma kasmetinių atostogų suteikimo eilė, kurioje teisę pasirinkti atostogų laiką prioriteto tvarka turės: 1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų; 2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki dešimt metų ar neįgalų vaiką; 3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų.

123rf.com nuotr./Vaikai klasėje
123rf.com nuotr./Vaikai klasėje

– Jei pavėluosiu į darbą, nes vežiau vaiką į darželį, ar būsiu nubausta/s darbdavio?

– Dar viena iš įsigaliosiančio darbo kodekso naujovė – darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimo principas. Kokia praktinė šio principo nauda kiekvienam darbuotojui?

Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko pakliūti į netikėtas ir neplanuotas situacijas, kai dėl šeimyninių priežasčių tenka pavėluoti į darbą. O jei darbuotojas neturėtų kur palikti vaiko ir atsivestų jį į darbą?

O jei darbuotojas neturėtų kur palikti vaiko ir atsivestų jį į darbą?

Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas, jokių lengvatų nenumato – darbuotojo vėlavimas ar kitoks darbo drausmės pažeidimas nepriklausomai nuo priežasčių pobūdžio, gali būti pagrindas skirti drausminei nuobaudai. O tokio pažeidimo pakartotinumas – pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo.

Tačiau naujasis Darbo kodeksas numato ne tik aktyvią darbdavio pareigą imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, bet ir tai, kad darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi būti vertinami siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą, todėl kartą pavėlavus į darbą dėl šeimyninių priežasčių (vaiko ar kito šeimos nario ligos) darbdavys bausti negalės, žinoma, toks vėlavimas neturėtų būti reguliarus.

– Ar gali darbdavys išleisti mane anksčiau iš darbo?

– Kaip minėta, naujame Darbo kodekse nustatyta aktyvi darbdavio pareiga imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti šeiminius įsipareigojimus reiškia tai, kad esant šeiminio pobūdžio priežastims (vaiko būrelis, liga ar kt.) ir darbdavys į minėtas aplinkybes privalo atsižvelgti ir esant darbuotojo poreikiui išleisti iš darbo anksčiau, kad darbuotojui būtų sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti šeiminius įsipareigojimus.

– Ar darbdavys įpareigotas man nustatyti ne visą darbo laiką, jei aš to pageidauju?

– Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas tokią teisę nustato tik tam tikrų kategorijų darbuotojams (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimis maitinančios motinoms).

Vida Press nuotr./Šeima
Vida Press nuotr./Šeima

Naujasis Darbo kodeksas, įsigaliosiantis 2017 m. sausio 1 d. teisę pereiti į ne visą darbo laiką ir grįžti iš jo suteiks visiems darbuotojams – susitarimą dėl ne viso darbo laiko leidžiama sudaryti tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją jau sudarius.

Bet kuris darbuotojas, pas darbdavį dirbantis ne trumpiau nei trejus metus, turės teisę prašyti nustatyti jam ne visą darbo laiką, sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita.

Darbuotojas, norintis laikinai dirbti ne visą darbo laiką prieš trisdešimt dienų, raštu turės pateikti prašymą darbdaviui, prašyme nurodydamas, laikotarpį, ne ilgesnį nei vienerių metų trukmės, kuriam pageidauja sutrumpinti darbo valandas.

Kartą per šešis mėnesius darbuotojas turės teisę prašyti grįžti į viso darbo laiko režimą.

Atsisakymą tenkinti tokį darbuotojo prašymą darbdavys turės pagrįsti, nurodydamas svarbias priežastis, o tokį darbdavio atsisakymą bus galima ginčyti darbo ginčų komisijose. Kokios priežastys bus laikomos svarbiomis, o kokios ne – spręs teismai ir darbo ginčų komisijos, nagrinėdamos individualius ginčus, tačiau manytina, kad tai bus tik tikrai svarios – ekonominio ar gamybinio pobūdžio priežastys.

Kartą per šešis mėnesius darbuotojas turės teisę prašyti grįžti į viso darbo laiko režimą, o darbdavys apsvarstęs minėtą prašymą per dešimt darbo dienų privalės pranešti savo motyvuotą sprendimą, kitaip tariant, sprendimas turės būti pagrįstas, nurodant jo motyvus. Darbuotojas pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką vėl turės teisę išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.

Dar paprastesnė ne viso darbo laiko nustatymo ir grįžimo iš šio režimo tvarka naujame kodekse suteikiama tam tikrų kategorijų darbuotojams. Susirgus, esant būtinybei slaugyti šeimos narį, nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, neįgaliam darbuotojui ir darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki 18 metų, pageidaujant dirbti šiek tiek mažesniu krūviu, ne viso darbo laiko režimo trukmė Darbo kodekse neribojama.

Minėti asmenys ne viso darbo laiko režimu galės naudotis tiek, kiek jiems reikės arba kol išnyks sveikatos, šeimyninės ar kitos aplinkybės, dėl kurių asmeniui buvo reikalingas ne viso darbo laiko režimas. Svarbu ir tai, kad šių asmenų grįžimas į viso darbo laiko režimą bus nepriklausomas nuo darbdavio valios – darbdavį įspėjus vos prieš tris dienas, o darbdaviui sutikus ir anksčiau.

– Kokios mano galimybės laisviau tvarkyti savo darbo laiką? Ką reiškia lankstus darbo grafikas?

– Viena iš galimybių pagal naują Darbo kodeksą laisviau tvarkyti savo darbo laiką – nuotolinis darbas. Darbuotojas susitaręs su darbdaviu gali visas darbo funkcijas arba dalį jų atlikti nuotoliniu būdu arba kitoje negu darbovietė vietoje.

Kita galimybė – lankstus darbo grafikas. Darbuotojo ir darbdavio susitarimu gali būti nustatytas lankstus darbo laiko grafikas, kuris reiškia, kad dalis darbuotojo darbo laiko bus fiksuotas – darbuotojas privalės būti darbovietėje, ir dalis valandų – nefiksuotos, kai darbuotojas jam patogias dirbti valandas nustatys pats, o taip pat jas perkels į kitą darbo dieną. Dar lanksčiau darbo laikas gali būti reguliuojamas darbdaviui ir darbuotojui susitariant dėl individualaus darbo laiko režimo nustatymo.

– Ar darbdavys turi teisę klausti apie mano šeimą?

– Naujasis Darbo kodeksas įtvirtina pareigą darbdaviui gerbti privatų darbuotojo gyvenimą, o taip pat uždraudžia darbdaviui tvarkyti su darbo reikmėmis nesusijusius darbuotojo asmens duomenis, o tokiais duomenimis neabejotinai laikytini duomenys apie darbuotojo šeimą.

Taip pat darbdavys privalo įgyvendinti nediskriminavimo dėl šeimyninės padėties ar ketinimo turėti vaikų principus, tiek priimdamas į darbą, tiek asmeniui jau dirbant, darbe sudaryti vienodas sąlygas visiems asmenims kelti kvalifikaciją, naudoti vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį darbą mokėti vienodos vertės darbo užmokestį ir kita.

Fotolia nuotr./Darbo pokalbis
Fotolia nuotr./Darbo pokalbis

– Jei auginu neįgalų vaiką, kokias papildomos lengvatos manęs laukia?

– Be aukščiau paminėtų galimybių sudaryti susitarimą dėl ne viso darbo laiko ir grįžti iš jo, ar iki penktadalio darbo laiko dirbti nuotoliniu būdus darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, turi teisę į nemokamas iki trisdešimties kalendorinių dienų trukmės atostogas per metu.

Taip pat, asmuo, auginantis neįgalų vaiką, pasyviam budėjimui ir budėjimui namuose galės būti skiriamas tik jo sutikimu.

– Kokios naujo tipo sutartys, be neterminuotų, būtų palankios šeimos ir darbo balansui palaikyti?

– Viena iš tokių sutarčių – projektinio darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigotų atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu, t. y. pats planuodamas savo laiką, o taip pat darbo funkciją pagal šią sutartį darbuotojas galėtų atlikti ir ne darbovietėje.

Taip pat patogi darbo ir šeimos balanso palaikymui būtų darbo vietos dalijimosi sutartis, kai du darbuotojai susitaria su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.

Dirbant pagal šią sutartį kiekvienas darbuotojas gali pasirinkti savo darbo laiką, susitardamas dėl to su kitu darbuotoju. Svarbu paminėti, kad darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, prašymą laikinai, iki vaikui (įvaikiui) sukaks septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi.

Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi darbo sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį, raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, arba anksčiau jei darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką