15min be reklamos
2022 12 01, 09:01

Nedarbo spąstai Lietuvoje: kam dirbti, jei daugiau gausi nedirbdamas?

Eurostato duomenimis, nedarbo spąstų rodiklis, nurodantis, kiek sistema motyvuoja ieškoti galimybių įsidarbinti, Lietuvoje yra aukščiausias tarp ES narių. Tai reiškia, kad statistiškai šalyje labiau apsimoka gauti socialines išmokas nei darbintis į prastai apmokamus darbus. Ekspertai teigia, kad tokią situaciją sušvelnintų darbo mokesčių pakoregavimas, tačiau į darbo rinką ir bedarbių padėtį nereikėtų žiūrėti tik per sausus skaičius.
Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai
Eurų banknotai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Nedarbo spąstais vadinamas santykinis rodiklis, rodantis bedarbio pajamas, gaunamas iš socialinės apsaugos sistemos, bei motyvaciją pradėti dirbti.

Kuo aukštesni nedarbo spąstai, tuo mažiau darbuotojui patrauklu ir naudinga pradėti dirbti už galimą gauti atlyginimą.

Šis Eurostato skelbiamas rodiklis matuoja bedarbio finansinę paskatą susirasti naują darbą, jei bus prarandama nedarbo išmoka ir dalis kitų nuo pajamų priklausančių socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dalis dėl darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) paskelbtoje ataskaitoje.

Įprastai, kuo potencialus atlyginimas prieš mokesčius mažesnis, tuo didesnė grėsmė žmonėms patekti į nedarbo spąstus.

Lietuvoje nedarbo spąstai pastaruosius kelerius metus gerokai viršija ES bendrą vidurkį.

2021 m. Lietuvos nedarbo spąstų rodiklis smarkiai iššovė į aukščiausią vietą tarp Europos šalių ir pirmą kartą viršijęs 100 proc., pasiekė 105,8 proc. ES vidurkis tais pačiais metais buvo 74,2 proc.

„Aukštesnis nei 100 proc. rodiklis signalizuoja, jog mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms realios gaunamos pajamos įsidarbinus gali sumažėti – tai kelią didelę ilgalaikio nedarbo riziką“, – rašoma LLRI ataskaitoje.

Didžiausią riziką patiria vieniši asmenys, kurių pajamos, įsidarbinus per pirmuosius tris bedarbystės mėnesius, būtų 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje (VDU). 2021 m. ši suma siekė apie 1065 eurus „ant popieriaus“.

Iš esmės tai reiškia, kad, bent jau statistiškai, Lietuvoje verčiau apsimoka gauti socialines išmokas nei dirbti menkai apmokamą darbą.

Tačiau nedarbo spąstai dar pasižymi ir tuo, kad ilgiau naudodamasis tokia padėtimi, gyventojas ilgainiui mažina savo galimybes įsidarbinti, kadangi palengva praradami aktualūs įgūdžiai, o sugrįžti į darbo rinką gali būti nelengva.

Ataskaitoje daromos išvados, kad nedarbo spąstų situacija Lietuvoje yra daug grėsmingesnė nei ES, o Lietuvos rodiklio augimas 2021 m. rodo realų pavojų dar daugiau žmonių įkalinti ilgalaikėje bedarbystėje.

„Tai signalizuoja ne tik apie darbo rinkos neatitikimą augančios ekonomikos poreikiams, inerciją bei žmonių negebėjimą persikvalifikuoti, bet ir apie bendros darbuotojų motyvacijos dirbti trūkumą“, – rašoma ataskaitoje.

NPD didinimas nuo kitų metų – geras, bet nepakankamas žingsnis

LLRI ekspertai pabrėžia, kad nedarbo spąstų rodiklio kitimas yra valdžios rankose – ji gali keisti nuo atlyginimo sumokamus mokesčius bei nedarbo išmokų dydžius, kitų socialinės paramos išmokų dydžius ir skyrimo tvarką.

„Nedarbo spąstai traukiasi mažinant dirbančiajam tenkančią mokestinę naštą“, – rašoma ataskaitoje.

123RF.com nuotr./Pinigai
123RF.com nuotr./Pinigai

Tvarus poveikis būtų užtikrintas susiejus NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydį) ir MMA (minimali mėnesinė alga) dydžius. NPD dydis labiausiai paliečia mažiausias pajamas uždirbančius žmones, kurie įprastai yra didžiausioje rizikoje patekti į nedarbo spąstus. Tad toks sprendimas padėtų mažinti ilgalaikį nedarbą, gerintų šalies
socialinę situaciją, argumentuoja LLRI.

Be kita ko, mažesnis pajamų apmokestinimas padeda įtraukti į darbo
rinką ir neaktyvius gyventojus bei žymiai sumažina motyvacijas šešėliniam darbui.

Naujajame biudžete NPD bus padidintas rekordišku dydžiu – 15,7 proc. Vis dėlto, kadangi MMA kitąmet keliama nuo 740 iki 840 eurų (15,1 proc.), artimiausiu metu „nedarbo spąstų“ rodikliams neturės didelės įtakos, teigia LLRI jaunesnysis ekspertas Rokas Subačius.

„Oficialius nedarbo spąstų skaičiavimus atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Kaip konkrečiai pasikeis nedarbo spąstų rodiklis kitais metais, priklauso nuo daugybės dedamųjų, kadangi į skaičiavimą yra įtraukiama visa teikiama socialinė parama. Didesnis NPD, be abejo, turės teigiamą įtaką ir prisidės prie nedarbo spąstų mažėjimo, tačiau nebus didelė“, – komentavo jis.

Anot R.Subačiaus, reikšmingas pokytis būtų pasiektas sulyginus MMA ir NPD dydžius: tuomet mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms išaugtų finansinė paskata įsidarbinti ir mažėtų pavojus įstrigti nedarbo spąstuose.

Ekonomistas: geriausia būtų mažinti darbo apmokestinimą

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas 15min teigė, kad variantas susieti MMA ir NPD būtų pozityvus, bet dabartinė valstybės finansinė situacija to neleidžia.

Tačiau būdų, kaip bent jau sumažinti tokią nedarbo spąstų įtaką, yra.

„Žmogus, kuris iš bedarbio tampa darbuotoju, pradeda mokėti pakankamai aukštus darbo mokesčius, kurie suvalgo nemažą dalį jų gaunamų pajamų. Kita problema yra ta, kad žmogus netenka įvairių socialinių pašalpų. Darbo mokesčius šiuo metu keisti būtų sudėtinga, nes šiuo metu gyvename neapibrėžtumo laikotarpyje ir dabar imtis kažkokių reformų gal ir nereikėtų, bet kai kur galime patobulinti procesą“, – kalbėjo ekonomistas.

Jis teigė, kad galima būtų pamąstyti, kaip „privesti“ įvairias bedarbiams mokamas socialines pašalpas prie jų rezultato bandant įsidarbinti. A.Izgorodino nuomone, toks modelis galėtų sumažinti asmeniui skiriamas socialines išmokas tais atvejais, jei jis visuomet atsisako darbo pasiūlymų ar nededa jokių pastangų rasti darbą.

Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad situacija per penkerius metus pagerėjo ir dabar yra labiau susieta su bedarbio rezultatais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Realiausiu būdu jis įvardijo darbo jėgos apmokestinimo sumažinimą: „Lyginant su kitomis ES šalimis, mes turime didelius darbo mokesčius. Galbūt dabar būtų netinkamas laikas mokesčių reformai, geriau palaukti bent pusę metų, kai ekonominė situacija Lietuvoje ir pasaulyje pasikeis“.

A.Izgorodinas mano, kad galimybės dar labiau tobulinti socialinių išmokų sistemą egzistuoja, tačiau yra ribotos.

Kadangi „nedarbo spąstams“ įtaką daro ne tik socialinės išmokos, tačiau ir atlyginimai, galbūt kitas variantas ir galėtų būti padidinti juos?

Pašnekovas mano, kad didinti minimalų atlygimą dabar būtų ne laikas.

„Artinasi krizė, ji greičiausiai ateis kitų metų pirmą ketvirtį, mes turėsime tikrai blogesnę ekonominę situaciją. Kelti minimalų atlyginimą ir toliau didinti spaudimą įmonėms būtų šiek tiek nesąžininga. Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvoje minimali alga per pastaruosius penkerius metus ženkliai pakilo. NPD kelti galima, dėl minimalios algos – sakyčiau ne“, – sakė ekonomistas.

Jis teigė, kad nėra prieš MMA didinimą, tačiau tai reikėtų daryti tuomet, kai ekonomika pradės rodyti atsigavimo požymius.

Skurdo mažinimo tinklo vadovė: išmokos taip pat nėra tokios didėles

Su 15min kalbėjusi Skurdo mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė taip pat pritarė, kad minėtą nedarbo spąstų problemą ilgainiui spręstų NPD prilyginta MMA.

„MMA turi prilygti NPD, bet tuomet mes turime žiūrėti, kaip mes subalansuojame mokesčių sistemą, kad neišmuštume skylės biudžete. Nes reikia ir paslaugų žmonėms, ne vien tik pinigų pragyventi, vaikai turi eiti į darželius, mokyklas“, – teigė A.Adomavičienė, pridūrusi, kad socialinių sričių finansavimas yra „apgailėtinai mažas“.

„Jeigu mes didiname NPD ir padedame mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, reikia galvoti ir apie alternatyvas, kaip mes finansuosime tas sritis“, – kalbėjo ji.

A.Adomavičienė taip pat pažymėjo, kad gyventi iš socialinių išmokų žmonės neretai renkasi iš būtinybės, o ne todėl, kad nenorėtų dirbti.

„Mūsų socialinės išmokos nėra nei didelės, nei per didelės. Didžiausia problema yra mūsų darbo užmokestis. Jis yra neadekvačiai mažas. Jeigu žiūrėtume pastarųjų metų tendencijas, MMA buvo keliais eurais žemesnė už skurdo rizikos ribą“, – kalbėjo ekspertė, pridurdama, kad neretai už minimalų atlyginimą dirbantis asmuo dar turi aprūpinti ir kitus artimuosius.

Marijos Krutulytės nuotr./Aistė Adomavičienė
Marijos Krutulytės nuotr./Aistė Adomavičienė

„Pernai vidutinė socialinė pašalpa siekė 108 eurus, prognozuojama, kad šį pusmetį ji bus pakilusi iki 123 eurų per mėnesį vienam asmeniui. Suma nėra didelė. Jeigu asmuo yra vienas, jis gali gauti daugiau, o jeigu yra daugiau, skaičiuojama procentais ir kiekvienas šeimos narys gauna vis mažiau“, – kalbėjo pašnekovė.

A.Adomavičienė teigė, kad ieškant darbo lemia ir kiti veiksniai, ne tik atlyginimo dydis. Dažnai darbinantis prisideda ir papildomos kasmėnesinės išlaidos: transporto, maitinimo klausimai, darbo drabužiai ir kiti. Nors darbdaviai stengiasi tai kompensuoti, tai galioja ne visais atvejais.

Kiti dažni atvejai – darbo ieškančiam asmeniui reikia prižiūrėti vaikus ar artimuosius, tačiau alternatyvų palikti tai kam nors kitam nėra.

Pašnekovė pabrėžė, kad gyvenimas iš socialinių išmokų nebūtinai yra gera alternatyva darbui už minimumą, o neretai vienintelė – negaudamas pajamų iš darbo, tačiau esant žemoms socialinėms išmokoms, žmogus tiesiog lieka gyventi skurde.

Ji pridūrė, kad ilgalaikiai bedarbiai dažnai turi įvairiausių skolų. „Lietuva lieka viena griežčiausiai nuskaitančių šalių. Nuo minimalios algos galima nuskaičiuoti 30 proc. Tas dar labiau sumenkina žmonių norą dirbti. Kai ta skola yra milžiniška ir dar priauginta antstolių, tada išvis neapsimoka dirbti“, – kalbėjo A.Adomavičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką