Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nobelio ekonomikos premijos laureatas: „Jei už produktą nemokate, patys esate produktas“

Jeanas Tirole
Jeanas Tirole
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiemet Nobelio premiją ekonomikos srityje pelniusio prancūzo Jeano Tirole`io tyrimuose pasiektas išvadas verta įsiminti socialinių tinklų, naujienų portalų skaitytojams.

Pirmadienį skelbiant nugalėtoją Švedijos karališkoji mokslų akademija pažymėjo, kad „J. Tirole`is yra vienas įtakingiausių mūsų laikų ekonomistų. Jis stipriai prisidėjo prie teorinių tyrimų daugybėje sričių, tačiau svarbiausia – jis paaiškino, kaip suprasti ir reguliuoti pramonės šakas, kuriose veikia kelios galingos įmonės“.

61 metų Tulūzos 1-ajame universitete dirbančio ekonomisto moksliniai darbai, nagrinėjantys monopolijos, oligopolijos ir konkurencijos temas, išties svarbūs – juos, reguliuojant verslą, pritaikė ne viena valstybė. Tačiau nemažiau įdomūs yra J. Tirole`io vadinamųjų dvipusių rinkų tyrinėjimai, dažniausiai pritaikomi internete.

Dvipusės rinkos

Dvipusėmis vadinamos rinkos, kuriose įmonė suveda dvi arba daugiau pusių, turinčių naudos iš platformos, kurioje jos susitinka. Šią paslaugą teikianti įmonė gali apmokestinti tik vieną pusę, o kitai leisti ja naudotis nemokamai.

Neblogu tokio atvejo pavyzdžiu gali būti naktinis klubas, moterims leidžiantis į jį patekti nemokamai, o iš vyrų renkantis rinkliavą

Neblogu tokio atvejo pavyzdžiu gali būti naktinis klubas, moterims leidžiantis į jį patekti nemokamai, o iš vyrų renkantis rinkliavą. Iš vienos pusės tai gali atrodyti kaip seksizmas, tačiau kai kurių ekonomistų manymu, tokia tvarka tėra protingas verslo sprendimas, leidžiantis pasiekti didžiausią lankytojų kiekį.

Laikraščiai – dar vienas platformos dvipusėje rinkoje pavyzdys, kurioje susitinka skaitytojai ir reklamuotojai. Interneto amžiuje šią funkciją vis dažniau atlieka tokie milžinai, kaip „Google“ ar „Facebook“, bei įvairūs naujienų portalai.

Viena didžiausių tokių rinkų problemų yra ta, kad kaina, kurią moka viena rinkos pusė, turi įtakos paklausai kitoje pusėje. T. y. laikraščio kaina lemia ne tik jo skaitytojų skaičių, bet ir tai, kiek reklamuotojai (kita rinkos pusė) yra pasiruošusi mokėti už vietą jame.

Neretai pasitaiko atvejų, kai vieną rinkos pusę sudominti platforma yra kur kas lengviau, nei kitą. Dėl to skirtingoms pusėms taikomi mokesčiai gali skirtis daugybę kartų. Kitaip sakant, viena rinkos pusė gali būti subsidijuojama kitos sąskaita. Būtent dėl to laikraščiai dažnai parduodami už mažesnę nei jų savikaina kainą.

Nemokamos informacijos amžius

2002 metų pabaigoje J. Tirole`is kartu su kolega Jeanu-Charles`iu Rochetu iš Ciuricho universiteto paskelbė mokslinį darbą „Platformų konkurencija dvipusėse rinkose“.

Jame mokslininkai dvipusėse rinkose veikiančioms įmonėms sukūrė kainos nustatymo modelį, kuris leistų pasiekti didžiausią pelną. Taip pat paaiškinama, kodėl daugelis interneto įmonių, pavyzdžiui, „Google“ ar „Facebook“, už savo paslaugas pinigų neprašo.

Nors dvipusėse rinkose teisingos kainos nustatymas yra labai įvairus, internete jis turi vieną išskirtinę savybę – papildomo kliento aptarnavimas nekainuoja beveik nieko. Kitaip tariant, paties „Facebook“ išlaikymas kainuoja labai brangiai, bet dar vieno šio socialinio tinklo vartotojo aptarnavimas yra beveik niekinis. Taip pat ir su „Google“ – indeksuoti interneto turinį yra brangu, bet atsakyti į dar vieną vartotojo užklausą yra beveik nemokama.

„Facebook“ išlaikymas kainuoja labai brangiai, bet dar vieno šio socialinio tinklo vartotojo aptarnavimas yra beveik niekinis

Taip pat ir naujienų portalai, savo turinį dalinantys nemokamai, tiesiog siekia pritraukti kuo daugiau akių. Tokia taktika pasiteisina išpučiant vieną dvipusės rinkos pusę ir visas pajamas susirenkant iš kitos – reklamuotojų.

Sudėtingas reguliavimas

Reguliuoti dvipuses rinkas sudėtinga jau vien dėl skirtingoms jos pusėms taikomų nevienodų kainų. Neretai pasitaiko, kad net ir tos pačios rinkos pusės vieniems dalyviams taikomi mokesčiai yra didesni nei kitiems.

Pavyzdžiui, prekybos centre – platformoje, kurioje susitinka pirkėjai ir pardavėjai – mažiausią nuomos kainą dažnai moka didžiausia parduotuvė, dar vadinama inkaru.

Iš vienos pusės, tai gali atrodyti neteisinga mažesnių parduotuvių atžvilgiu, tačiau iš kitos – galbūt tai yra racionali pasekmė to, kad ši parduotuvė į prekybos centrą privilioja daugiausiai pirkėjų, kurie tuo pačiu apsilanko ir kitose parduotuvėse. Taip laimi visi.

Dvipusės rinkos įdomios tuo, kad jose pasiūlos ir paklausos susikirtimo taško nustatoma kaina dažniausiai nėra teisingiausia. Dėl to išsikreipia kainodara ir net ribinius kaštus stipriai viršijančios kainos dar nereiškia, jog įmonė naudojasi monopolininko galiomis.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką