„Politikos kursas greičiausiai tam tikrą laiką išliks šiandienos lygyje“, – pareiškė centrinio banko vadovas Oysteinas Olsenas.
Paklaustas, ar bankas nesvarstys sumažinti bazinę palūkanų normą iki neigiamos vertės, O.Olsenas atsakė: „Tokios galimybės negalime atmesti“.
„Visgi kol kas neketiname toliau mažinti palūkanų normos“, – pridūrė jis.
Koronaviruso pandemija sudavė stiprų smūgį Norvegijos ekonomikai, kurį dar labiau sustiprino smarkiai kritusios naftos kainos.
Norvegija yra didžiausia naftos ir dujų gamintoja Vakarų Europoje.
Centrinis bankas pateikė prognozę, kad šiemet Norvegijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenks 5,2 procento.
„Sprendimas [sumažinti palūkanų normą] priimtas todėl, kad Norvegijos ekonomikos aktyvumas gerokai nusilpo dėl koronaviruso pandemijos, ir esama labai daug neapibrėžtumo dėl būsimų pokyčių“, – teigė O.Olsenas.
„Žemos normos negali apsaugoti Norvegijos ekonomikos nuo rimtų padarinių, tačiau gali juos sušvelninti ir sumažinti riziką, kad nedarbo lygis ištiks aukštas“, – pridūrė jis.
Gegužės 5 dieną paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad Norvegijoje nedarbo lygis pasiekė 14,6 procento.
Ketvirtadienį priimtas centrinio banko sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą nustebino daugumą ekonomistų. Tai buvo trečias sumažinimas nuo kovo vidurio, kai palūkanų norma siekė 1,50 procento.
Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė atvėrė didžiausią pasaulyje valstybės turto fondą, kad imtųsi visų prieinamų priemonių palaikyti ekonomiką krizės metu.
